Nuo ko atsiranda didelis cholesterolis: išsamus gidas

Įsibėgėjęs pavasaris signalizuoja - laikas skirti daugiau dėmesio ne tik mus supančiai aplinkai tvarkyti, bet ir savo organizmui „švarinti“. Vienas pirmųjų žingsnių turėtų būti cholesterolio kiekio kraujyje normalizavimas. Vertėtų prisiminti, kad per didelis cholesterolio kiekis yra vienas iš rizikos veiksnių susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Medikai nerimauja, kad didžioji dalis lietuvių vis dar nesirūpina savo cholesteroliu. Taigi, reikia stengtis išlaikyti cholesterolio kiekį kraujyje normos ribose.

Cholesterolis yra į riebalus panaši medžiaga, priklausanti lipidų grupei, kuris būtinas normaliam daugelio žmogaus organų ir audinių funkcionavimui, tačiau labai svarbus tinkamas jo kiekis. Jis yra ląstelių membranų dalis ir reguliuoja jų tankį, pralaidumą maistinėms medžiagoms, taip pat dalyvauja daugelio svarbių medžiagų: vitamino D, vyriškų ir moteriškų lytinių hormonų bei tulžies ir kortizolio sintezėje. Cholesterolis gamina rūgštis, kurios padeda virškinti maistą ir skaidyti riebalus. Be to, cholesterolis dalyvauja lipidų apykaitoje ir yra svarbus tam tikrų vitaminų ir mineralų sintezei.

Cholesterolis - tai gyvūnų audinių steroidinis alkoholis (C27H45OH). Cholesterolis yra netirpus vandenyje, todėl krauju jį perneša baltymai. Kraujo plazmoje cholesterolis ir trigliceridai, surišti su baltymais, suformuoja lipoproteinus. Pagal pernešančius lipoproteinus cholesterolis skirstomas į dvi rūšis: mažo ir didelio tankio lipoproteinų cholesterolį.

Mūsų organizmas (būtent kepenys) gali pats gaminti cholesterolį, tačiau nemažą jo dalį suvartojame su maistu. Cholesterolio ypač daug gyvulinės kilmės produktuose. Cholesterolio trūkumas yra labai retas. Jį gali sukelti paveldimos ligos, kurios sutrikdo riebalų įsisavinimo mechanizmus. Tačiau daug dažniau pasitaiko jo perteklius. Cholesterolis, kurio ląstelės nepanaudojo, lieka kraujyje. Laikui bėgant jis prilimpa prie kraujagyslių sienelių ir suformuoja apnašas, kurios trukdo kraujotakai, o vėliau jas visiškai užkemša.

Cholesterolio tipai ir jų reikšmė

Svarbu žinoti, kad DTL cholesterolis (didelio tankio lipoproteinas) - yra cholesterolio rūšis, kuri laikoma gerąja dėl gebėjimo valyti arterijas: tokio cholesterolio lygis turėtų būti aukštesnis. Ir yra MTL cholesterolis (mažo tankio lipoproteinai) - laikomas bloguoju, kuris užkemša arterijas. Taigi, kuo žemesnis jo lygis, tuo geriau.

Vadinamasis „blogasis“ mažo tankio lipoproteinų cholesterolis (MTL cholesterolis) įsiskverbia į kraujagyslių sieneles, ten yra oksiduojamas ir skatina aterosklerozės vystymąsi. „Gerasis“ didelio tankio lipoproteinų cholesterolis (DTL cholesterolis) padeda organizmui mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje - jį suriša, nuneša į kepenis ir pašalina su tulžimi per žarnyną. „Gerojo“ cholesterolio kraujyje neturi trūkti. Trečia kraujo lipidų rūšis yra trigliceridai. Šie lipidai yra „blogi“, nes skatina aterosklerozės vystymąsi, didina nutukimo riziką. „Gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio bei trigliceridų saikingi kiekiai turi būti sveiko žmogaus kraujyje bei ląstelėse.

Cholesterolio transportavimas organizme: Cholesterolis pernešamas visame kūne dėl kraujo dalelių, vadinamų lipoproteinais. Yra du jų tipai.

• Pirmasis yra didelio tankio lipoproteinai (DTL). Jie taip pat vadinami „geruoju“ cholesteroliu. DTL padeda pašalinti „blogąjį“ cholesterolį iš kraujotakos. Jis grįžta į kepenis, kur yra suskaidomas ir pašalinamas iš organizmo. „Gerojo“ cholesterolio kiekį galite padidinti praturtindami savo racioną riešutais, riebia žuvimi, alyvuogių aliejumi bei ankštinėmis daržovėmis. Norint sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, svarbu palaikyti sveiką cholesterolio kiekį.
• Antrasis tipas yra mažo tankio lipoproteinai (MTL). Jie vadinami „bloguoju“ cholesteroliu, nes transportuojant jis gali kauptis ant arterijų sienelių ir sudaryti aterosklerozines plokšteles, kurios padidina širdies priepuolio ir insulto riziką. Blogojo cholesterolio kiekis organizme didėja dėl netinkamos mitybos, piktnaudžiavimo alkoholiu ir kitų žalingų įpročių. Taip pat kyla pavojus, kad blogojo cholesterolio kiekis padidės sergant kai kuriomis lėtinėmis ligomis.

Pagrindinės cholesterolio funkcijos: Cholesterolis yra svarbi statybinė medžiaga žmogaus organizme:

• dalyvauja kuriant kūno ląsteles ir audinius
• dalyvauja hormonų (testosterono, estrogeno, kortizolio) gamyboje
• cholesterolis yra būtinas vitamino D3 sintezei organizme
• jis yra žaliava, gaminanti organizme tulžies rūgštis, kurios reikalingos riebalams, gaunamiems su maistu, žarnyne skaidyti
• cholesterolis užtikrina normalią imuninės sistemos veiklą

Tačiau per daug kaupiantis cholesteroliui organizme, kyla pavojus sutrikdyti širdies ir kraujagyslių veiklą.

Cholesterolio kiekis kraujyje

Normalus bendrojo cholesterolio kiekis laikomas ne didesnis kaip 5,2 mmol/l. Tai yra vadinamoji mažos rizikos grupė. Jei bendra cholesterolio norma svyruoja nuo 5,2 iki 6,2 mmol/l, pacientas gali būti priskirtas vidutinei širdies ir kraujagyslių patologijų išsivystymo rizikos grupei. Tuo tarpu bendras cholesterolio kiekis, viršijantis 6,2 mmol/l, laikomas didele rizika. Tokiems pacientams būtina atlikti lipidų profilio tyrimą ir pasitarti su gydytoju dėl lipidų kiekį mažinančių vaistų skyrimo.

„Blogojo“ cholesterolio norma kraujyje yra < 2.6 mmol/l, o „gerojo“ cholesterolio norma moterims: >1,2 mmol/l, tuo tarpu vyrams: >1 mmol/l.

Kiekvienam suaugusiam žmogui patartina žinoti savo cholesterolio kiekį ir palaikyti tinkamą blogojo ir gerojo cholesterolio santykį. Tai ypač aktualu žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų paveldimumą, turintiems antsvorio, sergantiems cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, ar rūkantiems. Optimalų cholesterolio kiekį kraujyje galite įvertinti kartu su gydytoju. Tai priklauso nuo paveldimumo, esamų ligų ir jų rizikos veiksnių: rūkymo, hipertenzijos, antsvorio. Atminkite, kad jei turite kitų rizikos veiksnių, turėtumėte atidžiau stebėti lipidų kiekį.

Koks pavojus kyla esant aukštam cholesterolio kiekiui?

Kai cholesterolio kiekis kraujyje pakyla virš normalaus lygio, padidėja tam tikrų ligų rizika. Visų pirma, kyla pavojus organizmo širdies ir kraujagyslių sistemai. Taigi, kokias ligas gali sukelti padidėjęs cholesterolis kraujyje?

• Aterosklerozė. Didelis „blogojo“ cholesterolio (MTL) kiekis gali sukelti riebalų sankaupų kaupimąsi ant arterijų sienelių. Dėl to šios susiaurėja, kietėja jų sienelės ir ribojamas kraujo judėjimas per jas. Organai, į kuriuos arterija tiekė kraują, dabar negauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų, todėl jiems kyla pavojus.
• Išeminė širdies liga. Ši liga išsivysto, kai dėl vainikinės arterijos pažeidimo sutrinka širdies raumens aprūpinimas krauju. Sumažėjęs kraujo tekėjimas į širdį gali sukelti krūtinės anginą, širdies priepuolį, miokardo infarktą ar net širdies sustojimą.
• Insultas. Didelis cholesterolio ir apnašų kiekis arterijose gali sutrikdyti kraujo tekėjimą į smegenis, o tai gali sukelti insultą. Mūsų smegenų audiniai turi nuolat gauti maisto ir deguonies, sustojus kraujotakai net kelioms sekundėms gali išsivystyti rimti organo pažeidimai.
• Periferinių arterijų liga. Ši liga išsivysto kai sutrinka galūnių aprūpinimas krauju dėl aterosklerozinių plokštelių susidarymo ant arterijų sienelių. Audiniai nustoja gauti pakankamai mitybos ir deguonies. Atsiranda nuovargis kojose, jaučiamas skausmas ir tirpimas vaikštant, atsiranda mėšlungis, išsausėja oda, ji tampa blyškesnė, kartais net melsva. Šios ligos simptomų ignoruoti negalima, nes itin sunkiais atvejais gali susidaryti opos ir net gangrena.

Nors aukštas cholesterolio kiekis dažnai neturi jokių pastebimų simptomų, o dauguma žmonių apie problemą sužino tik atlikę kraujo tyrimą, tačiau kai kuriais atvejais gali atsirasti požymių, tiesiogiai rodančių aukštą cholesterolio kiekį. Pavyzdžiui, verta atkreipti dėmesį į ksantomas - tai riebalinių sankaupų mazgeliai, kurie gali susidaryti odos ar gleivinės srityje. Kartu su jais gali atsirasti ir ksanteliazmų - tai gelsvi, minkšti dariniai, kurie atsiranda ant veido, akių vokų srityje.

Norint sumažinti šių ligų riziką, svarbu laikytis sveikos gyvensenos, subalansuotos mitybos, reguliariai sportuoti, palaikyti sveiką svorį bei atsisakyti žalingų įpročių.

Cholesterolio padidėjimo priežastys

Cholesterolio kiekis kraujyje priklauso nuo įvairių priežasčių. Cholesterolio padidėjimą, dar kitaip vadinamą dislipidemija, dažniausiai lemia suaktyvėjusi cholesterolio gamyba ląstelėse ir sumažėjęs jo suvartojimas. Dar viena svarbi priežastis - neracionali mityba. Galima sakyti, kad cepelinų su spirgučiais poreikis lietuviams perduodamas iš kartos į kartą. Mes, kaip ir mūsų tėvai ar seneliai, mėgstame sočiai pavalgyti. Skirtumas tas, kad protėviams teko sunkiai dirbti laukuose, o dabar dauguma dirbame sėdimus darbus biuruose ir visur keliaujame automobiliais.

Cholesterolio padidėjimą lemia ir genetika. Šeimyninės pirminės dislipidemijos yra pačios sunkiausios, nes riebalų kraujyje būna labai daug. Ligos priežastis - iš vieno arba abiejų tėvų paveldėtas pakitęs genas. Kai kurios dislipidemijos pasireiškia vaikystėje, kitos - apie 30-uosius gyvenimo metus. Dažnai pirmasis požymis - gelsvi mazgeliai po oda (ksantomos). Tai - cholesterolio sankaupos, kurios gali atsirasti visur: aplink akis (ksanteliazmos), ant sėdmenų, alkūnių, kelių, nugaros, ties sausgyslėmis ir kitose kūno vietose. Neretai lipidų sutrikimai būdingi ir artimiausiems giminaičiams.

Antrinės dislipidemijos, kurių metu būna padidėjęs „blogasis“ cholesterolis ir padaugėję trigliceridų, o „gerasis“ cholesterolis sumažėjęs, nustatomos sergant tokiomis ligomis kaip diabetas, skydliaukės funkcijos nepakankamumas, inkstų nepakankamumas, kepenų cirozė.

Laikui bėgant kraujagyslių sienelėse gali susidaryti cholesterolio sankaupos. Labiausiai skatinantis aterosklerozę yra „blogasis“ cholesterolis. Visų pirma jis pažeidžia kraujagyslės vidinį sluoksnį - endotelį ir jis tampa pralaidus. „Blogasis“ cholesterolis, patekęs po endoteliu, oksiduojamas ir „suryjamas“ ląstelių monocitų-makrofagų, iš kurių susidaro putotos ląstelės. Vėliau ląstelės suyra, iš jų atsipalaiduoja laisvas cholesterolis.

Lipidų „prisiriję“ monocitai-makrofagai ir cholesterolis sudaro aterosklerozinės plokštelės pagrindą. Svarbu tai, kad aterosklerozė ilgą laiką gali nesukelti jokių skundų. Kartais apie ligą žmogus sužino tik ištikus širdies infarktui, smegenų insultui ar diagnozavus koronarinę širdies ligą.

Kaip sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje?

Svarbiausia suprasti, kad reikia kompleksiškai keisti mitybą ir nereikėtų tikėtis, kad tik valgant vieną ar nevalgant kito produkto situacija pasikeis. Mažinkite riebių mėsos ir pieno produktų kiekį racione. Stenkitės atsisakyti dešros, nes joje gali būti iki 80 % riebalų. Kasdieniame racione turėtų būti nesočiųjų riebalų, kuriuose ypač gausu omega-3 riebalų rūgščių. Jų galima gauti iš riebių žuvų: silkių, skumbrių ir lašišų. Svarbu, kad žuvis nebūtų termiškai apdorota, nes aukšta temperatūra suardo omega-3. Augalinių omega-3 riebalų rūgščių yra šalavijų sėklose, linų sėmenyse ir linų sėmenų aliejuje.

Mano manymu, reikia keisti gyvenimo būdą. Būkite fiziškai aktyvūs: reguliariai sportuokite, važinėkite dviračiu, eikite pasivaikščioti. Subalansuokite mitybą. Maiste turi būti kuo daugiau augalinių aliejų, riebių žuvų, daržovių.

Esant rimtam sveikatos sutrikimui, vien pakeisti gyvenimo būdą nepakaks. Pats efektyviausias padidėjusio cholesterolio lygio gydymas vaistais - statinų terapija. Iš nemedikamentinių preparatų norėčiau išskirti omega-3 riebalų rūgštis, Kinijos ryžių raudonųjų mielių ekstraktą.

Praktiniai patarimai, kaip sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje:

• Atsikratykite žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ar alkoholio vartojimas.
• Padidinkite fizinį aktyvumą - vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas 30-40 minučių rekomenduojamas bent 3 kartus per savaitę.
• Pakeiskite savo mitybą.
• Normalizuokite savo kūno svorį.

Žinoma, gydymą, kuriuo siekiama sumažinti cholesterolio kiekį, turėtų skirti tik gydytojas. Tai ypač svarbu pacientams, kurie jau serga širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Be to, svarbu suprasti, kad norint normalizuoti lipidų profilį, svarbų vaidmenį atlieka ne tik lipidų kiekį mažinantys vaistai, bet ir sveikas gyvenimo būdas. Be to, cholesterolio kiekio kraujyje profilaktikai gali būti naudojami preparatai cholesteroliui mažinti. Iš tiesų, laiku nustačius cholesterolio padidėjimą, lipidų profilį galima normalizuoti išvengiant medikamentų. Tuo tarpu pacientams, kurie yra didelėje rizikos grupėje arba sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, dažniausiai skiriami statinai.

Statinai: kas tai ir kaip jie veikia?

Statinai yra pagrindiniai vaistai, mažinantys cholesterolio kiekį. Didelis šio lipido kiekis yra pavojingas, kadangi gali sukelti miokardo infarktą, insultą ir kitų širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą. Todėl svarbu kontroliuoti šį rodiklį. Statinų vartojimas yra efektyvus metodas širdies ligų profilaktikoje ir gydyme.

Statinai gali žymiai sumažinti mažo tankio cholesterolio kiekį kraujyje. Tai yra tas pats „blogasis“ cholesterolis, kuris formuoja cholesterolio plokšteles, taip sutrikdydamas kraujagyslių praeinamumą ir prisidedant prie aterosklerozės išsivystymo. Didžiąją „blogojo“ cholesterolio dalį, iki 60-70%, gamina pats organizmas. Taigi, statinų veikimas pirmiausia skirtas slopinti cholesterolio gamybą kepenyse. Reguliariai vartojami statinai gali slopinti uždegimą, sumažinti polinkį susidaryti kraujo krešuliams, išplėsti kraujagysles bei užkirsti kelią širdies ritmo sutrikimams.

Kada skiriami statinai?

• Didelis cholesterolio kiekis: Statinai dažnai skiriami žmonėms, kuriems yra padidėjęs MTL cholesterolio kiekis, ypač jei gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip dietos pakeitimai ir reguliarus fizinis aktyvumas, nesumažino cholesterolio kiekio.
• Širdies ir kraujagyslių ligos: Žmonėms, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, įskaitant širdies priepuolius ar insultus, gali būti paskirti statinai, kad būtų išvengta būsimų širdies ir kraujagyslių patologijų. Statinai sumažina pasikartojančių širdies ir kraujagyslių reiškinių riziką ir pagerina bendrą širdies ir kraujagyslių būklę.
• Diabetas: Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, ypač antrojo tipo cukriniu diabetu, dažnai padidėja širdies ir kraujagyslių komplikacijų rizika. Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, gali būti skiriami statinai, padedantys kontroliuoti cholesterolio kiekį kraujyje ir sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
• Tam tikri rizikos veiksniai: Statinai gali būti skiriami žmonėms, turintiems tam tikrų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, paveldimumas, aukštas kraujospūdis, ar nutukimas. Šiais atvejais statinai gali būti skiriami siekiant sumažinti būsimų širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Žemas cholesterolio lygis: ar tai gerai?

Itin daug kalbama apie didelio cholesterolio kiekio keliamą pavojų, tačiau mažai kalbama apie mažą cholesterolio kiekį. Tačiau jo trūkumas taip pat gali sukelti sveikatos problemų. Intymiame gyvenime dažnai kyla problemų - iki negalėjimo pastoti ir labai sumažėjusio lytinio potraukio (gerasis cholesterolis dalyvauja lytinių hormonų sintezėje). Didėja emocinių sutrikimų, ypač sunkių depresinių būsenų tikimybė. Taip pat kyla diabeto, virškinimo sutrikimų, osteoporozės bei hemoraginio insulto rizika.

Staigų cholesterolio kiekio kraujyje sumažėjimą išprovokuoja įvairūs veiksniai, dažniausiai - kepenų patologijos. Žinoma, genetika vaidina svarbų vaidmenį, tačiau pagrindinė priežastis yra netinkama mityba. Jei piktnaudžiavimas riebiu, sunkiu maistu ir netinkama mityba padidina cholesterolio kiekį, tuo tarpu badas ir anoreksija sukelia šios medžiagos kiekio sumažėjimą.

Priežastys, dėl kurių gali sumažėti cholesterolio kiekis kraujyje:

• Prasta mityba. Sumažėjusio cholesterolio priežastis gali būti ilgalaikis badavimas, griežtos dietos, anoreksija. Netinkamai subalansuota mityba (be pakankamai riebalų) ir griežtos vegetarizmo formos dažnai lemia staigų organizmui gyvybiškai svarbių medžiagų kiekio sumažėjimą.
• Kepenų ligos. Esant tokioms patologijoms, sutrinka organo funkcija. Dėl šios priežasties sumažėja ir cholesterolio kiekis kraujyje, kadangi būtent kepenys yra pagrindinis cholesterolio tiekėjas organizmui.
• Virškinamojo trakto ligos. Įvairūs procesai, kurie sutrikdo normalų maistinių medžiagų pasisavinimą, gali sukelti svarbių komponentų, įskaitant cholesterolį, disbalansą.
• Skydliaukės disfunkcija. Netinkamas šio organo veikimas taip pat gali sukelti cholesterolio trūkumą.
• Sunkus apsinuodijimas, infekcijos. Sunkios intoksikacijos ar infekciniai procesai taip pat gali sukelti cholesterolio trūkumą.

„Gerasis“ ir „blogasis“ cholesterolis: skirtumai ir reikšmė

Yra skirtingi cholesterolio tipai, kurie skirtingai veikia organizmą. Kas yra MTL ir DTL ir kodėl kiekvienas žmogus turi apie tai žinoti?

DTL ir MTL yra lipoproteinai. Jie yra riebalų (lipidų) ir baltymų derinys. Lipidai turi būti prisijungę prie baltymų, kad galėtų laisvai judėti per kraują. Skirtingi lipoproteinų tipai turi skirtingą paskirtį:

• MTL - „blogasis“ cholesterolis: „Blogasis“ cholesterolis yra tas, kurį perneša mažo tankio lipoproteinai (MTL). Būtent jie prilimpa prie kraujagyslių sienelių ir sudaro aterosklerozines plokšteles.
• DTL - „gerasis“ cholesterolis: „Gerasis“ cholesterolis yra tas, kurį perneša didelio tankio lipoproteinai (DTL). Jie ne tik pristato jį į ląsteles, bet ir surenka cholesterolio perteklių, įskaitant tą, kuris kartu su MTL prilimpa prie kraujagyslių, ir grąžina jį į kepenis, kur jis skaidomas ir pašalinamas iš organizmo.

Norint palaikyti tinkamą cholesterolio apykaitą, galite vartoti tam skirtus maisto papildus.

Kas didina gerojo cholesterolio kiekį?

• Nesočiosios riebalų rūgštys (alyvuogių arba linų sėmenų aliejus, žuvų taukai, riešutai)
• Reguliari fizinė veikla
• Ląsteliena (vaisiai, daržovės)
• Viso grūdo produktai

Kas didina blogojo cholesterolio kiekį?

• Maisto produktai, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų (raudona mėsa, dešros, kieti sūriai, taukai, pyragaičiai, grietinėlė)
• Antsvoris (ypač riebalų sankaupos pilvo srityje)
• Augaliniai riebalai (transriebalai, margarinas, greitas maistas)
• Sėslus gyvenimo būdas

Cholesterolis vyrams ir moterims

Normalus cholesterolio kiekis tiriant lipidų profilį vyrams ir moterims gali šiek tiek skirtis. Moterims estrogenai linkę sumažinti bendrą cholesterolio kiekį ir didinti gerojo cholesterolio kiekį, o tai gali suteikti papildomą apsaugą nuo širdies ir kraujagyslių ligų iki tam tikro amžiaus. Todėl jaunystėje moterys turi mažesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, nei vyrai. Be to, cholesterolio kiekis gali padidėti nėštumo metu, tačiau po vaiko gimimo rodikliai turėtų normalizuotis. Po menopauzės, kai sumažėja estrogenų kiekis, sumažėja ir „gerojo“ cholesterolio kiekis, o „blogojo“ cholesterolio lygis didėja. Tai padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Todėl moterims po 45 metų reikia dažniau tikrintis. Tuo tarpu vyrams reguliarūs tyrimai gali prasidėti kiek anksčiau, ypač jei jie turi širdies ir kraujagyslių ligų paveldimumą, gyvena nesveiką ir sėslų gyvenimo būdą arba turi žalingų įpročių. Taigi, svarbu paminėti, kad nepaisant lyties, cholesterolio kiekio kontrolė yra svarbus veiksnys, padedantis išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, todėl tiek moterys, tiek vyrai turėtų stengtis gyventi sveiką gyvenimo būdą ir reguliariai tikrinti cholesterolio kiekį kraujyje.

Cholesterolis vaikams

Nors padidėjęs cholesterolio kiekis dažniau pasireiškia suaugusiems, ši problema gali kilti ir vaikams. Apnašos ant arterijų sienelių gali pradėti kauptis vaikystėje, o aterosklerozinės plokštelės atsirasti jau paauglystėje. Be to, jei vieno iš tėvų cholesterolio kiekis yra didesnis nei normalus, yra didelė tikimybė, kad vaikas paveldės šią problemą. Be paveldimumo, aukštą cholesterolio kiekį lemia ir kiti veiksniai.

Cholesterolio lygio lentelė:

Tai, kad jums diagnozuotas padidėjęs cholesterolio kiekis, nereiškia, kad jums automatiškai bus paskirti vaistai. Jei gydytojas išrašo vaistų, jų rūšiai gali turėti įtakos įvairūs veiksniai. Atsižvelgdami į tai, dauguma gydytojų, spręsdami dėl gydymo planų, naudoja apibendrintus matavimus. Šiuos matavimus jie gali suskirstyti į kategorijas: pageidaujamas, ribinis aukštas arba aukštas cholesterolio kiekis. Nacionalinės medicinos bibliotekos duomenimis, daugumos suaugusiųjų bendrąjį cholesterolio kiekį galima suskirstyti į šias kategorijas:

Nacionalinė medicinos biblioteka taip pat pateikia nuo optimalaus iki aukšto MTL („blogojo”) cholesterolio lygio kategorijas:

Vėlgi, šie matavimai yra bendri. Prieš priimdami sprendimą dėl gydymo plano, jūs ir jūsų gydytojas atsižvelgsite į kitus asmeninius veiksnius.

Naujausios rekomendacijos sveikam cholesterolio lygiui:

Jūsų organizmui reikia tam tikro cholesterolio, kad jis tinkamai funkcionuotų, įskaitant ir MTL. Tačiau jei MTL kiekis yra per didelis, gali padidėti rimtų sveikatos problemų rizika. 2018 m. Amerikos kardiologų kolegija ir Amerikos širdies asociacija atnaujino rekomendacijas dėl didelio cholesterolio kiekio gydymo. Pagal naująsias rekomendacijas, be jūsų cholesterolio kiekio, gydymo rekomendacijose analizuojami ir kiti širdies ligų rizikos veiksniai, pavyzdžiui, šeimos istorija ir kitos sveikatos problemos. Gairėse atsižvelgiama į visus šiuos veiksnius, kad būtų įvertinta bendra tikimybė, jog per ateinančius 10 metų žmogui kils komplikacijų.

Aukšto cholesterolio rizikos faktoriai

Jums gali būti didesnė rizika susirgti padidėjusiu cholesterolio kiekiu, jei:

• gyvenate su nutukimu
• vartojate daug sočiųjų ir transriebalų, pavyzdžiui, esančių greitajame maiste
• esate mažai fiziškai aktyvūs

tags: #nuo #ko #gali #buty #didelis #cholesterolis