Pastato savininkas yra atsakingas už pastato priežiūrą arba jo atnaujinimą. Pagal įstatymą, pastato saugos priemonės turi egzistuoti ir visada veikti.
Būsto (aplinkos) pritaikymas neįgaliesiems
Būsto (aplinkos) pritaikymas - gyvenamųjų patalpų (aplinkos) žmonėms su negalia pritaikymas panaudojant specialius elementus, koreguojant šiems žmonėms neprieinamas erdves ir statybos sprendimus.
Negalią turintys gyventojai gali kreiptis į savivaldybes dėl būsto pritaikymo ir pasinaudoti valstybės bei savivaldybės parama. Neįgaliajam pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai.
Pavyzdžiui, pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam neįgaliajam, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei.
Būsto pritaikymo poreikio įvertinimas
Savivaldybių atsakingi specialistai įvertina būsto pritaikymo poreikį, tai yra kiek ir kokius darbus reikia atlikti (būsto įėjimo pritaikymas, keltuvų įrengimas, sanitarinių mazgų pritaikymas, vidinių durų platinimas, vandentiekio ir kanalizacijos įrengimas ir taip toliau).
Rekomendacijas dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems savivaldybei teikia sudaryta Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisija.
Kas turi teisę į būsto pritaikymą?
Teisę į būsto pritaikymą turi asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo ar dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. asmenims, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. dirbantiems asmenims, išskyrus dirbančiuosius pagal savanoriškos veiklos sutartis.
Pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai.
Jei būstas yra asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, jis turi būti asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai būstas nėra visiškai baigtas (baigtumas turi būti tarp 80 ir 100 proc.).
Kai negalią turinčiam asmeniui yra pritaikomos bendrojo naudojimo patalpos daugiabutyje, tuomet prašoma gauti kitų savininkų sutikimą.
Kreipimasis dėl būsto pritaikymo
Norint pritaikyti būstą, reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, kurios sudaryta būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustato būsto pritaikymo poreikį.
Jeigu prašomas pritaikyti būstas nepatenka į einamųjų metų pritaikomų būstų sąrašą, galima pateikti prašymą savivaldybei ir darbus atlikti savarankiškai (būtina, kad būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustatytų būsto pritaikymo poreikį).
- būsto savininkui nėra apribotos daiktinės teisės į būstą, išskyrus hipoteką.
- jei būsto statyba nebaigta (baigtumas ne mažesnis kaip 80 procentų), jis turi nuosavybės teise priklausyti asmeniui, kuriam prašoma pritaikyti būstą, ar atstovui.
Taip pat yra numatyta galimybė gauti kompensaciją būsto keitimui, kai parduodamas asmeniui su negalia nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas ar iš dalies pritaikytas būstas. Tokiu atveju skirtumas gali būti padengiamas visiškai ar iš dalies.
Savivaldybių atsakingiems specialistams įvertinus ir nustačius būsto pritaikymo poreikį, būsto pritaikymo darbus organizuoja savivaldybės arba patys pareiškėjai.
Svarbu! galiojantį išrašą iš medicininių dokumentų (Forma Nr.
Naujos viešosios erdvės kūrimas ir panduso įrengimas
Vilniaus m. meras Valdas Benkunskas teigia: „Nors teritorija jau seniai tarnavo gyventojams kaip neoficiali jungtis tarp Bendorių ir Raisteniškių gatvių, iki šiol ji neturėjo jokios infrastruktūros: nei takų, nei apšvietimo, nei poilsio vietų. Trūko ne tik patogumo, bet ir saugumo. Sutvarkius teritoriją, erdvė taps patogia viešąja jungtimi bei poilsio ir aktyvaus laisvalaikio vieta visai bendruomenei - vaikams, jaunimui, šeimoms, senjorams“.
Miškingame plote tarp Bendorių, Raisteniškių ir Tekliūnų gatvių numatomi pėsčiųjų takai, pandusai, laiptai, sporto ir žaidimų aikštelės, apšvietimas saugiam naudojimuisi ir tamsiuoju paros metu, poilsio zonos su suoliukais, pavėsinėmis ir šiukšliadėžėmis.
Vilniaus vystymo kompanijos vadovė Laura Joffė pasakoja: „Ši teritorija kėlė iššūkių - ji išsidėsčiusi šlaite, spygliuočiais apaugusiame miškelyje. Norėdami ją padaryti patogia ir patrauklia mūsų kraštovaizdžio architektai turėjo atsižvelgti į šį natūralų reljefą. Jis ir padiktavo architektūrinius sprendimus. Pavyzdžiui, sporto ir žaidimų aikštelės suplanuotos skirtinguose aukščiuose, todėl tarp jų numatyti pandusai, laiptai ir mediniai takai. Toks sprendimas ne tik prisideda prie estetikos, bet ir leidžia tausoti gamtinę aplinką“.
Naujoji erdvė ne tik patenkins vietos gyventojų susisiekimo ir poilsio poreikius, bet ir stebins išskirtine - ateivių tematika. Natūralų, miškelio apsuptą reljefą papildys vaikų žaidimų aikštelė su ateivių motyvais, geltonos spalvos akcentai, žaisminga ateivio skulptūra. Tai ne tik džiugins vaikus, bet ir taps vizualiniu simboliu visai bendruomenei.
Rengiantis projektavimui buvo inventorizuoti 379 medžiai. Dėl naujų takų, panduso įrengimo, teks atsisveikinti su 19 medžių, iš kurių 6 yra saugotini. Ties Bendorių gatve siūlomas apie 130 kv. m miško valymas, pašalinant silpnus savaiminės kilmės medelius ir krūmus - taip poilsio erdvė bus saugesnė ir patogesnė, tačiau išlaikys miškingą charakterį.
Šalia 360 teritorijoje jau augančių medžių planuojama pasodinti 11 medžių, kurie savo rūšimis papildys esamą asortimentą. Vietomis atsiras krūmų masyvai, kuriuos sudarys sedulos ir pilkosios lanksvos, dekoratyvumo ir ryškesnių žiedų įneš šviesiosios hortenzijos. Miške prie vaikų žaidimų aikštelės atsiras žvynuotųjų paparčių salelės, kurios pabrėš miško zoną.
Numatoma, kad šios viešosios erdvės rangos darbai bus pradėti 2026 m. pirmąjį pusmetį, o baigti - jau 2027 m. pradžioje.