Lukiškių Aikštės Statybos Leidimas: Nuo Diskusijų Iki Realizacijos

Tris dešimtmečius vykstančios diskusijos dėl Lukiškių aikštės tvarkymo ir memorialinių akcentų paaštrėjo šią vasarą, kai Vilniaus savivaldybės valdžia birželio pabaigoje nusprendė čia įrengti dirbtinį paplūdimį su gultais, tinklinio aikštele - jis išardytas rugpjūčio pabaigoje.

Atnaujinta aikštė žada tapti ir reprezentatyvi, ir jauki miestiečių susibūrimų vieta, kurioje bus daug žaliųjų erdvių ir vietos iškilmingoms Lietuvos šventėms, minėjimams. Lukiškių aikštės erdvė išliks žaliojo charakterio, tačiau joje bus aiškiai išreikštos funkcinės zonos.

Pažvelkime į pagrindinius aspektus, susijusius su šios svarbios Vilniaus miesto erdvės atnaujinimu.

Detalės ir Planai

Anot Vyriausiojo miesto architekto Mindaugo Pakalnio, plėtros galimybes šioje teritorijoje nustatantis detalusis planas buvo parengtas ir patvirtintas dar 2012 metais. 2016-2017 metais detaliojo plano sprendiniai buvo koreguoti, pakeičiant teritorijos naudojimo būdą ir numatant šiame sklype komercinės paskirties objektų - viešbučio ir biurų statybą. Koreguojant detalųjį planą investicijų apimtį nustatantis užstatymo intensyvumo rodiklis nebuvo didintas, - tikina savivaldybė.

Savivaldybė, peržiūrėdama galutinius projekto sprendinius, tikina dėsianti visas pastangas, kad būtų užtikrinta aukščiausia architektūrinių komplekso sprendimų kokybė, apie projektą vilniečius planuojama informuoti papildomai. Vilniečiai neturėtų nerimauti - neišaugo ir užstatymo aukštingumas, bažnyčios tūrio ir foninio užstatymo palei Goštauto gatvę santykis nemenkina dominuojančios bažnyčios bokšto vertikalės, formuoja aplinkinio užstatymo parametrus atitinkantį krantinės užstatymą.

Savivaldybės Miesto plėtros specialistų nuomone, projektuojant kompleksą vystytojui dar reikia tobulinti išliekančių istorinių pastatų įkomponavimo į naujai formuojamus tūrius sprendinius, skaidyti Goštauto g. išklotinės fasadus.

Architektai G. Čaikauskas, L. Naujokaitis pristatė naują Lukiškių aikštės sutvarkymo idėją ir koncepciją. Aikštė taps daugiafunkce Lietuvos laisvės ir demokratijos erdve, kurioje atsispindės ir nuolatinė lietuvių kova už laisvę, ir šiuolaikinė demokratija, vienybė.

Iš pristatyto projekto matyti, jog atnaujintoje Lukiškių aikštėje vietos atsiras kiekvienam, ir kiekvienas čia ras save - ar atėjęs susikaupti, pagerbti, ar tiesiog pasivaikščioti ir pailsėti. „Pagrindinė idėja - didžiulėje erdvėje išpildyti visų socialinių grupių lūkesčius. Aikštė pavirs savotišku gyvybės medžio simboliu. Medis - tai takelių forma, perauganti į smulkesnes šakeles žaliojoje zonoje ir savotiškai įsiliejanti į miesto erdves“, - sakė architektas G.

Pristatytoje aikštės koncepcijoje brėžiama įtampos meninė linija - riba tarp okupacijų ir laisvės. Pasak architektų, aikštės sprendiniai turi tapti tam tikru monumentu, kelių istorinių sluoksnių sankloda ir svarbu išsaugoti žaliąjį aikštės charakterį. Lukiškių aikštė tampa žaliųjų miesto jungčių nuo Taurakalnio iki Neries dalimi.

„Projekte labai svarbi ir reprezentatyvioji dalis, ir dabartinių vilniečių poreikiai. Aikštei sutvarkyti valstybė skirs 2 mln. eurų: 1,5 mln. šiemet, 0,5 mln. eurų kitąmet. Lukiškių aikštės sutvarkymas yra numatytas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo plane.

Statybos Leidimas ir Procesas

„Pradėti statybas bendrovė galės tik gavusi savivaldybės išduotą statybas leidžiantį dokumentą ir Kultūros paveldo departamento pritarimą“, - rašoma pranešime žiniasklaidai.

Jeigu Seime būtų priimtos įstatymo pataisos dėl naujo valdytojo, tuomet yra naujas valdytojas, situacija keičiasi“, - teigė M. P. „Mes veikiame pagal galiojančius įstatymus, mūsų nebaisiai domina tai, Seime vykstančios vienokios ar kitokios diskusijos“, - tvirtino P.

Seimas praėjusią savaitę po pateikimo pritarė valdančiųjų siūlymui aikštės valdymą perduoti Genocido centrui - projektą apsvarsčius komitetams, jis į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti spalio 15-ąją.

Kultūros paveldo departamento pozicija

Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas išplatino pranešimą, teigdamas, jog paveldo apsaugos specialistams kilo abejonių dėl architektūrinių sprendinių. BNS Plius jis sakė, jog jie teritorijai nėra tinkami.

Jis pripažino, jog departamentas paprastai nevertina naujos statybos projektų. „Kultūros paveldo departamentas neturi jokio įgaliojimo spręsti už naują architektūrą. Naujoji architektūra nėra mūsų institucijos kompetencija. Rekomendacijas ir pasiūlymus turi teikti miesto vyriausiasis architektas. Šiuo atveju jis pritarė tokiems sprendiniams. Ir mes neturime argumentų ką nors kitaip daryti, išskyrus vieną, kad būtų paviešinta ir sulaukta visuomenės nuomonės, nes mums net nekyla abejonių, kad visuomenė, pamačiusi sprendinius, suabejos jų kokybe“, - sakė V.Karčiauskas.

Projekto architektas bendrovės „Archinova“ vadovas Antanas Gvildys teigė, jog planuojamas kompleksas dydžiu ir aukščiu bus panašus į aplinkinius pastatus. A.Gvildžio teigimu, planuojant kompleksą buvo siekiama neužgožti vienuolyno ir bažnyčios ansamblio.

Vietoj dabar stovinčių sovietinių mūrinių priestatų projektuojama jungtis - skaidrus atriumas. Atriumą įrėminantys fasadai yra iš skaidraus stiklo. Ši pastato dalis kiaurai permatoma, siekiant atverti bažnyčios bokštų vaizdą nuo A.Goštauto gatvės ir kito Neries kranto.

Finansiniai Aspektai ir "Dovanos Vilniui" Iniciatyva

15min skelbė, kad 2016 metų lapkričio 18 dieną bendrovė „Orkela“ padovanojo Vilniui 200 tūkst. eurų vertės fontaną. Už tai Vilniaus savivaldybė leido „Lords LB Asset Management“ keisti Šv. Jokūbo ligoninės servitutų ribas, užstatymo zonas. Tiesa, pati bendrovė tikino, kad to nesirengiama daryti.

Savivaldybė, savo ruožtu, teigė, kad miestas nuo 2012 metų vykdo projektą „Dovana Vilniui“, kai visi norintys vilniečiai, verslo ar viešosios organizacijos gali dovanoti miestui įvairias dovanas - suoliukus, šiukšliadėžes, gatvių apšvietimą, skulptūras, krepšinio aikšteles, ar kitokią vilniečiams reikalingą infrastruktūrą.

Bendrovės „Orkela“ vadovas, DELFI aiškindamas sprendimo apdovanoti Vilnių motyvus, teigė, kad jo atstovaujama bendrovė laikosi principo, kad, investuojant į kokybiškus nekilnojamojo turto objektus, aukščiausių miesto bendruomenės ir investuotojų įvertinimų galima susilaukti ne tik atliekant investicijas, tačiau ir prisidedant prie miestų viešųjų erdvių kūrimo.

Galimos problemos ir rizikos

„Iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad verslo bendrovės savo paslaugas teikia kaip dovanas miestui, ir jos įsigyjamos nevykdant viešųjų pirkimų procedūrų. Kai verslas „dovanoja“ projektus, pagal kuriuos vėliau bus vykdomi darbai, visais atvejais kyla rizika, kad projektas parengtas pritaikant jį konkrečiam tiekėjui, nustatomi specifiniai techniniai reikalavimai, kurie dirbtinai susiaurina galimą konkurenciją“, - DELFI teigė Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) Projektų administravimo ir ekspertinio vertinimo skyriaus vedėja Jovita Petkuvienė.

„Bendrovė „Hanner“, siekdama gerinti Vilniaus miesto įvaizdį, padėti sukurti darnią ir tvarią aplinką Vilniaus miesto gyventojams ir svečiams, prisidėti prie laisvalaikio ir viešųjų erdvių Vilniaus mieste gerinimo, siūlo Vilniaus miesto savivaldybei prisidėti prie Lukiškių aikštės įrengimo, nuperkant ir Vilniaus miesto savivaldybei dovanojant mažosios architektūros elementus, šviestuvus, žaidimų aikštelių infrastruktūrą, medžiagas takams įrengti, viso už 705 081,52 euro su PVM sumą“, - rašome A. Avulio pasirašytame rašte.

Lukiškių Aikštės Ateitis

Lukiškių aikštės pertvarkymo „ribinė situacija" tęsiasi nuo antrosios Nepriklausomybės pradžios. Tikėtina, kad pagrindinė problema galvojant ir kalbant apie Lukiškių aikštės pertvarkymą yra susitarti dėl erdvės organizavimo principų ir vertybių kriterijų.

Aikštės erdvės bus neįmanoma transformuoti ir suteikti jai kokių nors naujų kokybių, jei formavimo principas bus diktatoriškas - tiek socialine, tiek architektūrine prasme. Užsitęsusi šios urbanistinės architektūrinės ligos istorija tokias nuostatas tik dar kartą patvirtina.

Modernistinis (ne modernusis) menas yra diktatoriškas iš esmės. Jis dažniausiai būdavo (o kartais vis dar yra) kūrėjo asmeninio sprendimo dalykas, reprezentuojantis jo genijų ir tam tikrą ypatingą laisvę (gal net privilegiją) tą „sprendimą" priimti.

Panaši kaita (jei ne revoliucija) įvyko mieste įgyvendinus linijinę perspektyvą XVI-XVII a. ir vėliau -XX a., pastačius daugelį šiuolaikinių miestų verslo centrų su jų simboliais - dangoraižiais. Visais šiais atvejais urbanistinės veiklos rezultatais įvairiu masteliu buvo siekiama monopolizuoti arba bent jau raiškiai paveikti miesto įvaizdį ir erdvę (ar erdves).

Dabartinė Lukiškių aikštė ir buvo sukurta šio elito ir šiam elitui. Jos formavimo laikotarpiu po II pasaulinio karo šios erdvės funkcijos, paskirties ir įvaizdžio monopolizavimas totalaus diktato sąlygomis davė rezultatą, kuris šiandien, pasikeitus sociokultūrinėms sąlygoms, yra sunkiai sprendžiama problema.

Kaip retam kuriam pavyzdžiui, Lukiškių aikštei būdingi visi klasikiniai diktato architektūros ir urbanizmo bruožai: ir meninio sprendimo totalumas, ir koncepcijos autorystė, ir superstambus mastelis.

Lukiškių aikštės erdvės kompozicinė sąranga su aiškiai akcentuojamu ašinės simetrijos dėsniu liudija minėtą diktatą ir jį reprezentuojantį erdvės kompozicijos principą.

Kaip panašiausias etalonas čia prisimintinas Karališkosios Vozges aikštės pavyzdys Paryžiuje, kompozicine plano sąranga ir erdvės semiologija labai primenantis Lukiškių aikštę.

Kitais, mažiau diktatoriškais, atvejais, kai miesto viešųjų erdvių savininkas nėra taip aiškiai apibrėžtas, o paskirtis nėra monopolizuota, erdvės formavimui visais atvejais reikalingas dialogas tarp sociumo grupių ir bendruomenių. Tokiais atvejais erdvės formavimo rezultatai būna universalūs, o tai reiškia - ilgalaikiai, patrauklūs ir be diktato prieskonio.

Galima teigti, jog siekiant sėkmingos Lukiškių aikštės transformacijos, būtinas atviras dialogas, skaidrumas ir įvairių visuomenės grupių įtraukimas.

Lukiškių aikštės projektų palyginimas:

tags: #lukiskes #statybos #leidimas