Šiame straipsnyje aptarsime naujausią Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo redakciją ir svarbiausius pakeitimus, kurie įsigaliojo Lietuvoje. Aptarsime, kaip šie pakeitimai paveiks bendrijų valdymą, narių teises ir savivaldybių vaidmenį.
Įstatymo taikymo srities išplėtimas
Priimtu Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymu pirmiausia siekiama išplėsti įstatymo taikymo sritį ir reglamentuoti ne tik daugiabučių gyvenamųjų namų, t. y. butų ir kitų patalpų savininkų, bet ir kitos paskirties pastatų - asmeninio naudojimo, rekreacinės, kūrybos ar ūkinės paskirties pastatų, taip pat vienbučių ir dviejų butų gyvenamųjų namų savininkų bendrijų steigimą, šių bendrijų valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą.
Pagrindinės įstatymo naujovės
Viena esminių šio įstatymo naujovių - įtvirtinama nuostata, kad visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, ir kurios yra nustatytos Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai priklauso bendrijai, ar ne. Visi butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę įstoti į bendriją, būti jos nariu ir įgyvendinti papildomas iš narystės bendrijoje kylančias teises.
Taip pat įstatyme įtvirtinama, kad bendriją gali steigti tik tie butų ir kitų patalpų arba kitos paskirties pastatų savininkai, kurie yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų savininkai, t. y. tik tie, kurie iš tikrųjų turi kažką bendro, t. y.
Įgaliotinių susirinkimo institutas
Atsižvelgiant į šiuo metu egzistuojančią situaciją ir veikiančias itin dideles bendrijas, kurios apima kelis, o kartais - net keliolika daugiabučių namų, kurie neturi jokių bendrojo naudojimo objektų, ir siekiant palengvinti tokių bendrijų valdymą ir sprendimų priėmimą, įstatyme įtvirtinamas įgaliotinių susirinkimo institutas - bendrijos nariams suteikiama teisė išsirinkti savo pastato ar jo dalies (paprastai pastato laiptinės ar pastato bloko) atstovus - įgaliotinius, kurie prireikus ir šio įstatymo nustatyta tvarka gali pakeisti bendrijos narių visuotinį susirinkimą ir jų atstovaujamųjų narių vardu spręsti visus ar dalį jų kompetencijai priskirtų klausimų bendrijos veiklos ir valdymo klausimais.
Svarbu paminėti, kad šie įgaliotiniai neturės laisvo mandato, t. y.
Bendrijos valdymo organų rinkimo tvarka
Priimtas įstatymas numato keletą naujovių bendrijos valdymo organų rinkimo tvarkoje: bendrijos steigėjams paliekama teisė apsispręsti, kokius bendrijos valdymo organus rinkti, vis dėlto nustatoma, kad bendrijos pirmininku (vienasmenis valdymo organas) gali būti tik fizinis asmuo, kuris turi butą ar kitas patalpas tame daugiabučiame name, kuriame steigiama bendrija. Tačiau jeigu bendrijos nariai nori bendrijos pirmininku rinkti asmenį "iš šalies", t. y.
Savivaldybių vaidmuo ir atsakomybė
Be to, priimtas įstatymas numato pareigą savivaldybėms vykdyti bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę. Pažymėtina, kad ši savarankiškoji savivaldybių funkcija yra įtvirtinta galiojančiame Vietos savivaldos įstatyme, tačiau iki šiol nebuvo jokių teisinių galimybių savivaldybėms bausti savo pareigų nevykdančius ar netinkamai vykdančius bendrijos valdymo organus.
Atsižvelgiant į tai, kartu su Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu šiandien yra priimtos ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų pataisos, kuriomis įtvirtinama administracinė atsakomybė bendrijos valdymo organų nariams, butų ir kitų patalpų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotiems asmenims ir bendrojo naudojimo objektų administratoriams už daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo pareigų, nustatytų teisės aktuose, nevykdymą. Šis pažeidimas užtrauks įspėjimą ar baudą nuo 200 iki 1000 Lt.
Esminiai pakeitimai nuo 2023 m. kovo 1 d.
Nuo 2023 m. kovo 1 d. įsigaliojo Bendrijų įstatymo 11 str. pakeitimai. Visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip penktadalis bendrijos narių.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų visuotinio bendrijos narių susirinkimo ar balsuojant raštu sprendimų priėmimo procedūros baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teisinį reguliavimą, išskyrus atvejus, kai šaukiamas pakartotinis visuotinis susirinkimas ar skelbiama apie organizuojamą pakartotinį balsavimą raštu.
Svarbiausi teisės aktai, susiję su elektros ir šilumos tiekimu
- Elektros energetikos įstatymas Nr.
- Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr.
- Elektros tinklų naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 1-116 (Žin., 2012, Nr. 69-3562), įsakymo pakeitimai - 2016 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 1-258 (2016-10-04 TAR, Nr.
- Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 (Žin., 2012, Nr. 18-816), įsakymo pakeitimai - 2016 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 1-294 (2016-11-09 TAR, Dok. Nr. 26483 (įsakymo 2.4, 2.5, 2.6 ir 2.7 papunkčiai įsigalioja 2017 m. lapkričio 18 d.); 2017 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1-9 (2017-01-16 TAR, Dok. Nr.
- Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-309 (Žin., 2012, Nr. 2-58), įsakymo pakeitimas - 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr.
- Elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr.
- Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr.
- Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. kovo 5 d. įsakymu Nr.
- Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr.
- Galios elektros įrenginių įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. sausio 2 d. įsakymu Nr.
- Elektros tinklų apsaugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 (Žin., 2010, Nr. 39-1877), įsakymo pakeitimai - 2011 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 1-19 (Žin., 2011, Nr. 14-627), 2012 m. gruodžio 12 įsakymu Nr. 1-267 (Žin., 2012, Nr.
Šie ir kiti teisės aktai reglamentuoja elektros ir šilumos energijos gamybą, tiekimą, naudojimą bei priežiūrą, užtikrinant saugų ir efektyvų energijos vartojimą daugiabučiuose namuose.
