Nekilnojamojo turto priteisimas yra aktuali tema, ypač skyrybų, paveldėjimo ar kitų ginčų atvejais. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas tai yra nekilnojamojo turto priteisimas, kokie teisės aktai jį reglamentuoja, kokia yra teismų praktika ir kaip apsaugoti savo teises.
Teisinis Reglamentavimas
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK) nustato pagrindinius turto nuosavybės teisinius santykius, įskaitant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir asmeninę nuosavybę. Svarbu atskirti šias nuosavybės formas, nes nuo to priklauso, ar turtas bus dalinamas skyrybų ar kitų ginčų atveju. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.
Bendroji Jungtinė Sutuoktinių Nuosavybė
Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas:
- Turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
- Pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
- Bendrai priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos, jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo.
- Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
- Pajamos bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.
Žinoti, koks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra naudinga ir tam, kad sudarant tam tikrus sandorius, kuriems reikalingas abiejų savininkų dalyvavimas, nebūtų atimama galimybė perleisti tam tikrus nuosavybės objektus.
Asmeninė Sutuoktinių Nuosavybė
Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios.
- Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo.
- Sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
- Sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).
- Autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės.
- Lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
- Ypatingo pobūdžio lėšos, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.
- Sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Šiame straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.
Teismų Praktika
Teismų praktika yra svarbi nekilnojamojo turto priteisimo bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) formuoja praktiką, kuri padeda vienodai taikyti įstatymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje naujausių bylų pažymėjo, jog santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų, todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).
LAT išaiškino, jog teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
LAT Praktikos Pavyzdžiai
LAT kitoje savo nutartyje išaiškino, kokia nuosavybės forma buvę sutuoktiniai valdo skyrybų procese nepadalintą bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausiusį turtą. Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu.
Taigi, byloje pažymėta, jog nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet turto ar jo dalies nepadalijimo atveju buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiai.
Procesiniai Aspektai
Nagrinėjant bylą teisme dėl skyrybų ar turto padalinimo, pirma nustatytina sutuoktinių turto nuosavybės rūšis. Civilinis kodeksas pateikia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, kuri reiškia, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Atsižvelgiant į šią prezumpciją, įrodinėti reikia būtent aplinkybę, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Faktas, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
| Nuosavybės forma | Įrodymo priemonės |
|---|---|
| Bendroji jungtinė | Preziumuojama, kol neįrodyta kitaip |
| Asmeninė | Rašytiniai įrodymai (išskyrus įstatymo numatytus atvejus) |
Kaip Apsaugoti Savo Teises
Norint apsaugoti savo teises, rekomenduojama:
- Aiškiai atskirti bendrą ir asmeninį turtą.
- Kaupti rašytinius įrodymus, patvirtinančius nuosavybės formą.
- Konsultuotis su teisininku dėl vedybinės sutarties sudarymo.
- Aktyviai dalyvauti teismo procese, teikiant įrodymus ir argumentus.
How can I protect my assets in divorce?
Nekilnojamojo Turto Pirkimo-Pardavimo Sutarties Ypatumai
Sudarant preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, svarbu žinoti kelis aspektus, kad vėliau nekiltų problemų. Visos teisės saugomos. Ji gali būti paprastos rašytinės formos ir nebūtinai turi būti tvirtinama notaro biure. Preliminariojoje sutartyje numatomas šalių įsipareigojimas sudaryti pagrindinę sutartį iki tam tikro termino pabaigos, taip pat šalių pareigos iki pagrindinės sutarties sudarymo. Preliminarioje sutartyje numatomas pirkėjo mokamas avansas, taip pat šalims taikomos sankcijos pagrindinės sutarties nesudarymo atveju.
Pardavėjui dar iki preliminariosios sutarties sudarymo reikėtų pasidomėti, kokius dokumentus reikės pateikti notarų biurui sudarant pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kadangi, preliminarioje sutartyje numatant terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti, svarbu įvertinti, kiek užtruks surinkti reikalingus dokumentus.
Nekilnojamojo Turto Trūkumai
Butas, namas ar kitas nekilnojamasis turtas, kaip ir bet koks kitas įsigytas daiktas, gali turėti trūkumų. Šie trūkumai gali būti objektyvaus pobūdžio - kaip tam tikri objektyviai egzistuojantys nekilnojamojo turto defektai. Civilinis kodeksas nekilnojamojo turto pirkėjui suteikia tokias teises: Reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; Prisiteisti nekilnojamojo daikto trūkumų šalinimo išlaidas; Prašyti teismo tvarka nutraukti pirkimo - pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, susigrąžinant visą už turtą sumokėtą pinigų sumą.
Pirkėjas turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą, tačiau nėra visiškai laisvas. Civiliniame kodekse ir teismų praktikoje yra „išgryninti“ tam tikri apribojimai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti renkantis savo teisių gynimo būdą.
tags: #priteisti #nekilnojamaji #turta