Londonas - miestas, garsėjantis ne tik savo istorija ir kultūra, bet ir itin aukštomis nekilnojamojo turto kainomis. Šiame straipsnyje apžvelgsime nekilnojamojo turto rinkos tendencijas Londone, nuomos kainas, įperkamumą ir palyginsime jas su kitais Europos miestais.

Siauriausias Londono namas - unikalus pirkinys
Londone parduodamas siauriausias miesto namas, kurio plotis vos 1,66 m. Šis penkių aukštų namas, pastatytas XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje, siūlomas įsigyti už 1,1 mln. eurų. Nors namas ir siauras, jame įrengta svetainė pirmame aukšte išplatėja iki trijų metrų. Nekilnojamojo turto agentas pabrėžia, kad šis namas skirtas ne kiekvienam: „Tai - šiek tiek Londono magijos. Namas - stilingas, gražus. Dėl to jis bus parduotas meniškos, bohemiškos sielos žmogui, jaunai porai ar asmeniui, kuris mato grožį tokį, koks jis yra.“

Nuomos rinkos iššūkiai
Pastaraisiais mėnesiais Londono privačios nuomos rinka itin išaugo, o kainos, palyginti su darbo užmokesčiu, šoktelėjo iki aukščiausio lygio per pastaruosius septynerius metus. Gegužės mėnesį vidutinė nuomos kaina Londone ir jo apskrityje siekė 2234 svarus sterlingų, arba 13 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, pranešė „Hamptons International“.
Tokie šuoliai ypač paveikia moteris, nes vidutinės išlaidos nuomai šiuo metu suryja apie du trečdalius visą darbo dieną dirbančios moters atlyginimo. Nacionalinės statistikos biuras nurodo, kad nuoma yra įperkama, jei ji sudaro ne daugiau kaip 30 proc. namų ūkio pajamų. „Didėjančios nuomos kainos ir sustojęs darbo užmokesčio augimas lėmė, kad abiejų lyčių atstovų didesnę pajamų dalį suryja nuomos mokestis“, - teigė „Hamptons International“ tyrimų vadovė Aneisha Beveridge.
Nuomos kainos didėja dar ir dėl to, kad statybų bendrovės gerokai sulėtino naujų būstų statybos tempus, nes mano, jog dėl išaugusių skolinimosi išlaidų paklausa bus silpnesnė. Taigi kyla pavojus, kad gali paaštrėti dabartinė problema: paklausa vis labiau viršys pasiūlą. „Nuomos infliacija sulėtės tik tuo atveju, jei apčiuopiamai išaugs pasiūla arba susilpnės paklausa“, - ataskaitoje teigė Richardas Donnellas, „Zoopla“ tyrimų direktorius.
Tai kelia problemų šalies moterims, kurios paprastai gauna mažesnes pajamas ne tik dėl savo atliekamo darbo pobūdžio, bet ir dėl užmokesčio skirtumo tarp lyčių. Nuomos kainos visoje Didžiojoje Britanijoje suryja beveik pusę moters atlyginimo, kai vyro - vidutiniškai 40 proc. Sostinėje šis skirtumas dar didesnis. Moterys privačioje nuomos rinkoje nuo seno moka daugiau, nei laikoma įperkama.
Būsto paskolos ir infliacija
Antradienį hipotekos išlaidos šalyje priartėjo prie aukščiausio lygio per 14 metų, nes vidutinė penkerių metų trukmės būsto paskola su fiksuota palūkanų norma pakilo iki 6,01 proc. Būsto rinkos sunkumai tiek Anglijos banką, tiek vyriausybę dar labiau spaudžia suvaldyti Jungtinėje Karalystėje įsisiautėjusią infliaciją.
Nekilnojamojo turto įperkamumas Europoje
Tarptautinės audito ir verslo konsultacijų įmonės „Deloitte“ Europos nekilnojamojo turto indekso tyrime skaičiuojama, kokio dydžio butą gali įsigyti Europos miestų gyventojai už 200 tūkst. eurų. Pastebima, kad kuo šalis labiau į Europos Rytus, tuo žemesnė nekilnojamojo turto (NT) kaina.
Mažiau įperkamas būstas yra Vakarų Europoje. Pavyzdžiui, mažiausio ploto butą už 200 tūkst. eurų galima nusipirkti centriniame Londone (11 kv. m), jo priemiestyje (23 kv. m), Paryžiuje (19 kv. m), jo priemiestyje (42 kv. m), Miunchene (33 kv. m) ir Dubline (47 kv. m). Norint nusipirkti 201 kv. m ploto būstą centrinėje Londono dalyje, reikėtų sumokėti apie 3,65 mln. eurų.
Baltijos šalyse įperkamiausias būstas yra Vilniuje: čia už minėtą sumą galima nusipirkti 121 kv. m ploto butą, kai Rygoje šis rodiklis siekia 92 kv. m, o Taline - 85 kv. m. Tyrime rašoma, kad Lietuvos rinkai būdingos žemos būsto paskolų normos bei didėjantys atlyginimai lemia gyvenamojo NT rinkos aktyvumą, nepaisant net ir kylančių kainų. Be to, Vilniuje pastebimai augo ir prabangaus būsto pasiūla, kurio kaina siekia apie 2 tūkst. eurų už kv.
„2015 metai buvo palankūs NT įsigijimui daugelyje Europos šalių. Didesnį nei Vilniuje butą būtų galima įsigyti Krokuvoje (140 kv. m), Sankt Peterburge (141 kv. m) ar Budapešte (162 kv. m). Pavyzdžiui, Briuselyje už 200 tūkst. eurų galima nusipirkti 69 kv. m ploto butą, Madride - 67 kv. m, Berlyne - 63 kv. m, Romoje - 58 kv. m, o Amsterdame - 55 kv. m.
Anot tyrimo, Lietuvoje nekilnojamojo turto pirkėjai turi didesnes naujo būsto pasirinkimo galimybes nei kaimyninės Baltijos šalys. „Deloitte“ teigimu, 2014-2015 metais naujų būstų kainos pakilo 12-oje iš 15-os tyrime dalyvavusių valstybių.
Pavyzdžiui, 70 kv. m ploto butą lengviausia nusipirkti Belgijoje, Nyderlanduose ir Vokietijoje: čia tam reikėtų taupyti 3,2-3,7 metų.

Nekilnojamojo turto kainų palyginimas Europos miestuose (už 200 tūkst. eurų)
| Miestas | Plotas (kv. m) |
|---|---|
| Centrinis Londonas | 11 |
| Londono priemiestis | 23 |
| Paryžius | 19 |
| Paryžiaus priemiestis | 42 |
| Miunchenas | 33 |
| Dublinas | 47 |
| Vilnius | 121 |
| Ryga | 92 |
| Talinas | 85 |
| Briuselis | 69 |
| Madridas | 67 |
| Berlynas | 63 |
| Roma | 58 |
| Amsterdamas | 55 |
tags: #londonas #nekilnojamas #turtas