Įmonės bankrotas ir nuosavybė: teisiniai aspektai Lietuvoje

Įmonei susidūrus su nemokumu, ne visada problemas pavyksta išspręsti derybų keliu ar pradėjus restruktūrizavimą. Kartais neišvengiamas bankroto procesas. Pradėkime nuo to, kas yra bankrotas ir kaip jis apibrėžiamas.

Bankroto samprata ir sąlygos

Įmonės bankrotas suprantamas kaip visuma Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įstatyme (LR JANĮ) numatytų procedūrų, kuriomis teismo arba ne teismo tvarka siekiama likviduoti nemokų juridinį asmenį, tenkinant kreditorių reikalavimus juridinio asmens turtu (LR JANĮ 2 str.). Bankroto procedūros pradedamos įmonei, kuri akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams ir, teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad tokia įmonė yra nemoki bei neturi galimybių restruktūrizuotis.

Tiksliau, bankroto bylos iškėlimas yra realus, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (LR JANĮ 21 str.). Juridinis asmuo laikomas nemokiu, jeigu laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (LR JANĮ 2 str. 7 d.).

Bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka tik tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius, ieškovas ir (ar) išieškotojas su tuo sutinka (LR JANĮ 11 str.). Tai įmanoma, jei tenkinamos šios sąlygos:

• Teismuose nėra iškelta bylų ar nevyksta išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, kuriuose juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais (LR JANĮ 11 str. 1 d.).
• Į juridinio asmens turtą nėra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus (LR JANĮ 11 str. 1 d.).
• Nėra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (LR JANĮ 11 str. 1 d.).

Sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priima kreditoriai. Tam turi pritarti kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 nuo visų juridinio asmens turimų įsipareigojimų (įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę) sumos, esančios sprendimo priėmimo dieną (LR JANĮ 11 str. 3 d.). Kai bankroto inicijavimas bei procesai vyksta ne teismo tvarka, nemokumo administratorių skiria ir teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas (LR JANĮ 12 str.).

Aplinkybės, kurioms esant bankroto byla neiškeliama

Teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu:

• Juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus (LR JANĮ 22 str. 3 d.).
• Juridinis asmuo nėra nemokus (LR JANĮ 22 str. 3 d.).
• Juridiniam asmeniui iškelta restruktūrizavimo byla (LR JANĮ 22 str. 3 d.).
• Kai nagrinėjamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus LR JANĮ 23 str. 1 d. nurodytą atvejį (LR JANĮ 22 str. 3 d.).

Nemokumo administratoriaus vaidmuo ir funkcijos

Iškėlus bankroto bylą (nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą arba kreditorių susirinkimo sprendimo vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka įsiteisėjimo dienos) juridinio asmens valdymo organai netenka savo įgaliojimų (LR JANĮ 56 str. 1 d.) ir visas juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius (LR JANĮ 56 str.). Jis privalo:

• Perimti juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis (LR JANĮ 57 str. 1 d.).
• Perimti visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (LR JANĮ 57 str. 1 d.).

Jeigu bankroto byla iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui, jo savininkas, ūkinės bendrijos tikrieji nariai per teismo nustatytą terminą privalo pateikti paskirtam nemokumo administratoriui viso savo turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sąrašą (LR JANĮ 57 str.). Per teismo nustatytą terminą neįvykdžius minimos pareigos - neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti iki 1 MMA (šiuo metu 607 EUR) dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (LR JANĮ 57 str.).

Nemokumo administratorius taip pat:

• Nedelsdamas organizuoja juridinio asmens turto bei dokumentų perėmimą ir apsaugą (LR JANĮ 59 str. 1 d.).
• Nedelsdamas kredito įstaigoje atidaro kreditorių sąskaitą (LR JANĮ 59 str. 1 d.).
• Sprendžia dėl juridinio asmens prievolių tolesnio vykdymo, atsižvelgdamas į jų ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams (LR JANĮ 59 str. 1 d.).
• Sprendžia darbuotojų atleidimo ir priėmimo klausimą (LR JANĮ 59 str. 1 d.).
• Vertina ūkinės komercinės veiklos vykdymo atitiktį LR JANĮ nustatytiems reikalavimams, juridinio asmens pardavimo, juridinio asmens restruktūrizavimo ar taikos sutarties su kreditoriais sudarymo galimybę (LR JANĮ 59 str. 1 d.).
• Tikrina juridinio asmens sandorius ir sprendžia dėl kreipimosi į teismą dėl jų pripažinimo negaliojančiais ir dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (LR JANĮ 59 str. 1 d.).
• Kreipiasi dėl tarpinio finansavimo, jeigu jo reikia (LR JANĮ 59 str. 1 d.).
• Kreipiasi dėl žalos atlyginimo prievolės mokėjimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga (LR JANĮ 59 str. 1 d.).

Ne vėliau kaip per 45 dienas nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta kreditorių reikalavimų suma tapo didesnė negu pusė teismui pateiktų tvirtinti kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos (o teismui leidus ir anksčiau), nemokumo administratorius taip pat turi sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą (LR JANĮ 60 str. 1-2 d.) ir pateikti jam išsamią informaciją apie juridinį asmenį, jo dalyvius, turtą, skolininkus, kreditorius, bankroto proceso išlaidas, planus, turto realizavimo terminus, kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybes, ūkinės veiklos ir prievolių vykdymą bankroto proceso metu, tikrintinus sandorius bei kitą reikšmingą informaciją (LR JANĮ 60 str.).

Nemokumo administratorius, atsižvelgęs į prievolės ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams, per 30 dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos praneša kitai prievolės šaliai, kad prievolę vykdys (LR JANĮ 61 str. 1 d.). Tai taikoma, kai prievolės kyla iš tęsiamos ūkinės komercinės veiklos, kurią nemokumo administratorius, atsižvelgęs į jos tęsimo ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams, nusprendžia vykdyti iki pirmojo kreditorių susirinkimo (LR JANĮ 61 str. 1 d.). Atitinkamai kita prievolės šalis gali sustabdyti savo prievolių vykdymą tol, kol gaus nemokumo administratoriaus pranešimą, kad juridinis asmuo prievolę vykdys (LR JANĮ 61 str.).

Ūkinės komercinės veiklos vykdymas bankroto proceso metu

Juridinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą tik tuo atveju, jeigu tos veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą labiau negu tai ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka (LR JANĮ 63 str. 1 d.). Sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo priima kreditorių susirinkimas (LR JANĮ 63 str.).

Sandorių ginčijimas ir bankroto pripažinimas tyčiniu

Nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl:

• Sandorių, priešingų juridinio asmens veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, kurie Civilinio kodekso 1.82 straipsnyje nustatytais pagrindais galėtų būti pripažinti negaliojančiais (LR JANĮ 64 str. 1 d.).
• Bankroto pripažinimo tyčiniu, jeigu daroma prielaida, kad yra tyčinio bankroto požymių (LR JANĮ 64 str. 1 d.).
• Juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana) (LR JANĮ 64 str. 1 d.).

Esant kreditoriaus motyvuotam prašymui, teismas taip pat gali suteikti teisę atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą ir kreditoriui, siekiančiam skųsti juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sprendimus, ginčyti sandorius ar kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Įmonės restruktūrizavimas ir nemokumas

Įmonės restruktūrizavimas yra procesas, kurio metu įmonė pertvarko savo veiklą ir finansus siekdama išvengti bankroto. Restruktūrizavimo tikslas yra atkurti įmonės mokumą ir užtikrinti jos veiklos tęstinumą. Pagrindiniai restruktūrizavimo aspektai:

• Skolų restruktūrizavimas: susitarimai su kreditoriais dėl skolų atidėjimo, mažinimo ar kitų palankių sąlygų.
• Veiklos restruktūrizavimas: veiklos procesų pertvarkymas, sąnaudų mažinimas, nepelningų padalinių uždarymas arba naujų pajamų šaltinių paieška.
• Teisinė apsauga: restruktūrizavimo procesas suteikia teisinę apsaugą nuo kreditorių reikalavimų, leidžiant įmonei sutelkti dėmesį į finansinių problemų sprendimą.

Įmonės nemokumas (bankrotas) yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Nemokumo procesas įmonės atveju inicijuojamas įmonės vadovo arba jos kreditorių. Pagrindiniai nemokumo (bankroto) proceso aspektai:

• Įmonės bankroto bylos iškėlimas: teisinė procedūra, kurios metu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki ir negali tęsti veiklos. Tai vykdoma pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymą.
• Įmonės likvidavimo dėl bankroto procedūra: įmonės turto likvidavimas, kai turtas parduodamas, o gautos lėšos paskirstomos kreditoriams pagal nustatytą eiliškumą. Tai užtikrina, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kuo teisingiau.

Juridinių asmenų nemokumo įstatymas nustato taisykles, procedūras ir reikalavimus, kaip turi būti vykdomi bankroto ir restruktūrizavimo procesai, užtikrinant kreditorių ir juridinio asmens interesų pusiausvyrą. Šis teisės aktas užtikrina, kad tiek įmonės, tiek kreditorių interesai būtų apsaugoti ir kad procesai vyktų skaidriai bei efektyviai.

Teisminė praktika: Kauno apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. eB2-2173-390/2018 iliustruoja bankroto bylos iškėlimo procesą. Ieškovė VSDFV Kauno skyrius kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei Jevgenijaus Francevo įmonei dėl nemokumo. Teismas nustatė, kad įmonė yra nemoki, nevykdo įsipareigojimų ir neturi turto, todėl patenkino ieškovės prašymą ir iškėlė bankroto bylą.

Remiantis bylos duomenimis, Jevgenijaus Francevo įmonės skola VSDF biudžetui 2018 m. birželio 21 d. buvo 3 566,55 Eur. Apdraustųjų asmenų įmonėje nebuvo. Skolos išieškojimas buvo perduotas vykdyti antstoliui priverstine tvarka. Įmonė registruotino turto neturėjo ir finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė.

Teismas konstatavo, kad įmonė atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką ir iškėlė bankroto bylą, paskirdamas administratorių UAB „Ultima optio“. Taip pat buvo nustatyti terminai kreditoriams pareikšti savo reikalavimus ir įmonės valdymo organams perduoti turtą administratoriui. Įmonės savininkas J. F. buvo įtrauktas į bylą bendraatsakovu.

Ši nutartis patvirtina, kad teismas atidžiai vertina įmonės finansinę būklę ir priima sprendimus, remdamamasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatomis.

tags: #skola #bankui #padidejo #tai #imones #nuosavybe