Nuosavybės teisių atkūrimas į žemę Lietuvoje yra svarbus procesas, leidžiantis piliečiams atgauti teisėtai turėtą turtą. Šis straipsnis aptaria nuosavybės teisių atkūrimo tvarką, sąlygas ir apribojimus, nustatytus Lietuvos Respublikos įstatymuose.
Bendrosios Nuostatos
Restitùcija (lot. restitutio - atstatymas, atkūrimas, grąžinimas) - tai piliečių iki SSRS okupacijos įgyto ir iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išlikusio turto grąžinimas, o nesant tokios galimybės - teisingas atlyginimas už jį.
Pagal galiojančius įstatymus, nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą buvo pateikti nustatytais terminais ir tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą žemę, bet ne didesnio kaip 150 ha ploto, įskaitant miškus ir vandens telkinius.
Kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti atitinkamoms institucijoms.
Lietuvos piliečiams nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą buvo pradėtos atkurti pagal įstatymą Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų (1991-97).
Piliečiai, turintys teisę į žemės nuosavybės teisės atstatymą miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse, prašymus dėl nuosavybės teisės atkūrimo turėjo paduoti iki 1992 03 31, dėl nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties žemę, gyvenamuosius namus su priklausiniais, esančiais žemės ūkio paskirties ar miško žemėje, ir į mišką atkūrimo - iki 1992 05 31, dėl nuosavybės teisės į gyvenamuosius namus (ar jų dalis) su priklausiniais, ūkinės komercinės paskirties pastatus, kurie įstatymo įsigaliojimo dieną nuosavybės teise priklausė fiziniams asmenims, atkūrimo - iki 1994 04 30.
Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (1997), Lietuvos piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos į:
- Žemę
- Miškus
- Vandens telkinius
- Ūkinės komercinės paskirties pastatus
- Gyvenamuosius namus ir jų priklausinius
Taip pat į:
- Neišlikusią žemę
- Miškus
- Vandens telkinius
...taip pat į ūkinės komercinės paskirties pastatus, gyvenamuosius namus ir jų priklausinius, kurie 1991 08 01 buvo išlikę, bet po to jų neliko dėl valstybės, savivaldybės institucijų priimtų sprendimų.
Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkuriamos:
- Turto savininkui.
- Asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus - jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams.
- Turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1940-90) emigravo į užsienį ir ten netekdamas Lietuvos pilietybės priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos piliečiai, - į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį.
- Turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) - į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį.
- Asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) ar sutartimis (pirkimo ir pardavimo, dovanojimo ar kitu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai turtą paliko testamentu.
Jei nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jei šis yra Lietuvos pilietis.
Nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurie nuosavybės santykius įrodo teisinę galią turinčiais dokumentais.
Lietuvos žemėlapis
Dažniausiai tik dalis turto gali būti grąžinama natūra. Didelė turto dalis, kuri reikalinga visuomeniniams poreikiams tenkinti, natūra negrąžinama, valstybė šį turtą išperka ir savininkams garantuoja kompensacijas.
Nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti šias teises į nekilnojamąjį turtą pateikti įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų nustatytais terminais, o piliečiams, kurie įgyja teisę atkurti nuosavybę įstatymo nustatyta tvarka - jei jų prašymai paduoti iki 2001 12 31.
Piliečiai, praleidę nustatytus terminus prašymams paduoti, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą.
Nuosavybės Teisių Atkūrimo Būdai
Nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d., atkuriamos keliais būdais:
- Grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal įstatymą priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.
- Perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus ne jų nuosavybės teise turėtoje žemėje, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių arba teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose numatytą jų naudojamą žemės sklypą kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kt.), išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje.
- Perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui vieną naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečio pageidavimu mieste, kuriame jis gyvena, išskyrus tam tikrus didžiuosius miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją.
Apribojimai ir Ypatumai
Grąžinamos natūra laisvos (neužstatytos) žemės plotas sumažinamas iki 1 ha ploto žemės sklypo dydžio, jeigu jame yra suprojektuoti žemės sklypai, perduodami neatlygintinai piliečiams individualiai statybai.
Piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus ne jų nuosavybės teise turėtoje žemėje, perduodamas žemės sklypas negali būti didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha kituose miestuose.
Miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, nauji žemės sklypai individualiai statybai ir kitai paskirčiai nuosavybėn neperduodami (išskyrus atvejus, kai šioje teritorijoje pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus piliečiui nuosavybės teise turėtoje žemėje numatoma individuali statyba); neatlygintinai nuosavybėn perduodami naudojami žemės sklypai tik tiems asmenims, kuriems šiose miestų teritorijų dalyse nuosavybės teise priklauso gyvenamieji namai arba kiti pastatai.
Naujų Žemės Sklypų Perdavimas
Piliečiams neatlygintinai perduodamo nuosavybėn naujo žemės sklypo, esančio miesto teritorijai priskirtoje žemėje, dydį kiekviename mieste tvirtina Vyriausybė miesto, rajono savivaldybės siūlymu. Minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis - 0,04 ha (išskyrus nuosavybės teise turėtą mažesnį žemės sklypą).
Maksimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo žemės sklypo plotas turi būti ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha kituose miestuose.
Jeigu piliečio turėtas žemės sklypas buvo ne mažesnis kaip 0,04 ha didesnis už dabar jo naudojamą žemės sklypą, jam pagal galimybę papildomai perduodamas neatlygintinai nuosavybėn naujas ne mažesnis kaip 0,04 ha žemės sklypas individualiai statybai bei kitai paskirčiai.
Kompensacijos
Piliečiui atsisakius jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai, jo pageidavimu kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vertės pinigų suma pagal įstatymą.
Savivaldybių Teritorijos
Nuosavybės teisės į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos ir Birštono miestų savivaldybių teritorijose esančią žemę, šių miestų savivaldybių teritorijoms priskirtą po 1995 m. birželio 1 d., atkuriamos ją grąžinant natūra, o jei ši žemė pagal įstatymą priskirta valstybės išperkamai žemei, už ją valstybė atlygina pagal įstatymą.
Svarbi Informacija
Žemės grąžinimo procesas yra sudėtingas ir reikalauja atidumo bei tinkamo dokumentų pateikimo.
tags: #kaip #grazinti #nuosavybes #teise #nama