Lietuva - gražus žalumos ir lygumų kraštas. Turėti nuosavą namą ir žemės kur nors už miesto Lietuvoje yra labai populiaru. Apklausos liudija, kad pagrindinės priežastys turėti sodybą, vasarnamį ar sodo namelį užmiestyje - galimybė čia pailsėti savaitgaliais ir atostogauti.
Daugelis Lietuvos gyventojų sodybas, užmiesčio namus ar vasarnamius paveldėjo iš šeimos. O dauguma tokių sodybų - kaime. Tiesa, nemažai žmonių tokius objektus perka kaip investiciją. Kaip bebūtų, susidomėjimas tokiu nekilnojamuoju turtu Lietuvoje neslopsta ir kaskart atšilus orui domėjimasis parduodamomis sodybomis išauga.
Pietvakarių Lietuvoje įkurtas Kalvarijos miesto vardas siejamas su Jeruzalėje esančios kalvos vardu. Egzotišką, tačiau lietuvio ausiai įprastai skambantį vardą turinčiame mieste yra sodybą, kurioje auga ir ananasai, ir neįprastai dideli pomidorai, o užpernai sunoko rekordinis Lietuvoje arbūzas.
Ananasai auginami sodyboje. Šaltinis: sodospalvos.lt
Kardelių Kolekcija ir Aistra Gėlėms
Du dešimtmečius teisininke policijoje dirbusi Daiva Macijauskaitė rudenines gėles, kurių poreikis ypač išauga rugsėjo 1-ąją, pradėjo kolekcionuoti prieš septynerius metus.
„Be augalų gyventi niekada negalėjau, bet kai atsirado kardeliai, gėlyne atradau poilsį. Šiame mieste gyveno vienas žinomiausių Lietuvoje kardelių kolekcininkų ir selekcininkų Jonas Auksuolis Liutkevičius. Jo sukurtų veislių galime rasti net Jungtinių Amerikos Valstijų kardelių veislių registre. Būtent jo gėlyne pamačiusi kardelius D. Macijauskaitė užsidegė noru sukurti savo kolekciją iš pačių gražiausių žiedų.
„Prieš pradėdama kolekcionuoti, sodybos želdyne jau auginau keletą, šios gėlės man visada patiko. Bet veislės buvo paprastos, randamos įprastose parduotuvėse. A. J. Liutkevičiaus gėlyne pamačiau jo sukurtų labai gražių, nematytų veislių. Vėliau susipažinau su panevėžiečiu Leonu Adomavičiumi, taip pat turinčiu gausią kardelių kolekciją, siekiančią apie 300 veislių. Naujasis pomėgis startavo nuo 20 veislių, tarp kurių buvo ir A. J. Liutkevičiaus sukurtų.
Pasak D. Macijauskaitės, norėjosi iškart pasodinti kuo daugiau patikusių. Tad netruko prasidėti „nuotolinės kelionės“ į Latviją, Lenkiją, Ukrainą, Baltarusiją, socialiniuose tinkluose užsimezgė draugystė su kaimyninių šalių selekcininkais ir kolekcininkais.
Selekcijos subtilybės
„Tikrąją selekcija dar neužsiimu - noro yra, bandymų yra, bet kol kas savęs dar negaliu vadinti selekcininke. Užsiimant selekcija, jos manymu, sunkiausia išlaukti rezultato, nes procesas užtrunka 3-4 metus. Veislė stabili, kai dvejus metus iš eilės nesikeičia pagrindinės augalo charakteristikos: žiedynas, žiedo struktūra, spalva.
Kolekcininkė nuolat dalyvauja kardelių parodoje Panevėžio G. Sukryžminus veisles, pirmais metais iš sėklos išauga tik maži gumbapumpuriai, kitais metais kai kurie jų jau pražysta, bet savybės dar nebūna aiškiai išreikštos, trečiais - jau skleidžiasi tikrieji žiedai.
„Tada galima atsirinkti gerus sėjinukus, na ir 4-5 metais matosi, kokios iš tiesų savybės būdingos veislei ir ar jos jau nusistovėjo, - apie ilgą selekcijos procesą pasakojo D. Macijauskaitė. - Bet pasitaiko, kad net po penkerių metų augalas ima ir pakinta.
Klaida gali įvykti ne laiku ar ne vietoje užnešus žiedadulkių, o gal pasitaikė netinkamos oro sąlygos, gal žiedadulkės buvo nesubrendusios - yra daug niuansų. Vis tik daug kas yra ne žmogaus, o gamtos rankose. Pavyzdžiui, būsimoms žiedo savybėms žmogus turi mažai įtakos.
Nesunku pasiklysti tarp 220 veislių kolekcijoje esančių žiedų. Pasiteiravus, kokie kardeliai pašnekovei gražiausi, ji vis dvejojo: „Sunku pasakyti, visi gražūs, mieli, vienas vienaip gražus, kitas - kitaip. Na gal man gražiausias baltas ir labai garbanotas ‘Belakamennaja Moskva‘, nors žiedų ant stiebo nėra itin daug. Dar vienas nuostabus kardelis - selekcininko A. Markevičiaus 'Raganų pasaulis'.
Kardelių veislės. Šaltinis: sodospalvos.lt
Egzotiški Kardeliai ir Besikeičiantys Skoniai
Pasak D. Macijauskienės, pastaruoju metu itin vertinami vadinamieji egzotai. Kolekcininkė prisimena, kad maždaug prieš du dešimtmečius niekas nežinojo apie garbanotus kardelius. O štai dabar jos kolekcijoje beveik visų kardelių žiedams būdinga ši dekoratyvi savybė.
Anksčiau dominavo veislės lygiu, įstrižu žiedynu, kaip sakydavo „močiučių darželio gladiolės“. Dabar viršų ima atviro, plataus žiedo, garbanotų žiedlapių veislės.
„Tai didelis ukrainiečių ir rusų selekcininkų įdirbis. Vakarų Europoje kardeliai taip pat populiarūs, tik vertinamos kitokios savybės. Populiaresnis ilgas siauras žiedynas - tokie labiau tinka prekybai skintomis gėlėmis.
Kolekcininkės manymu, šios gėlės spalvų paletė tokia įvairi, kad nesunkiai gali patenkinti skirtingų ir įnoringų skonių žmones. Vieniems patinka šviesūs, kitiems - tamsūs, tretiems - dūminiai, dar kažkas mėgsta margus, ryškių kontrastų arba alyvinius, ryškiai raudonus, mėlynus.
„Skaisčiai mėlynos spalvos kardelių, kaip, tarkime, žibutės, nėra, mėlynumas visada turi šviesesnį arba tamsesnį violetinį atspalvį. Tokia pat situacija kalbant ir apie juodus kardelius. Yra registruota čekų selekcininko veislė ‘Ebony Beauty‘, kuri pasaulyje pripažinta kaip juodžiausios spalvos, bet iš tiesų yra tamsiai tamsiai vyšninė: prieblandoje žiedas atrodo juodas, bet šviesoje matosi raudonas atspalvis. Gaila, kad nuotrauka negali perduoti ypatingos šio kardelio spalvos...“ - apgailestavo D.
Svjonė apie Kvepiantį Kardelį
Tulpių selekcininkai jau seniai svajoja sukurti juodą tulpę. Pasiteiravus, kokią svajonę puoselėja kardelių selekcininkai, pašnekovė ilgai nesvarstė: „Manau, sukurti kvepiantį kardelį. Jeigu kam nors tai pavyktų, tai taptų vienu iš pasaulio stebuklų. Bet greičiausiai taip ir liks svajone.
Iš tiesų daugelis žmonių, vaikščiodami po mano kolekcija retoriškai vis paklausia, kodėl kardeliai nekvepia.
Sodybos Erdvių Magija
Nuostabiame Kalvarijos mieste įkurtoje sodyboje, kurią D. Macijauskaitė paveldėjo iš tėvelių, visa kardelių kolekcija tikrai netilptų. Jai skirtame kone 10 arų sklype ji kasmet pasodina net apie 10 tūkst. šių gėlių svogūnėlių!
„Mano silpnybė angliško sodo stilius. Sodyboje daug įvairių augalų, grupuoju juos kartu, stengiuosi, kad nuolat kas nors žydėtų. Prisipažinsiu, man patinka, kai gėlyne yra „lengvas bardakas“, - atviravo pašnekovė. - Be to, tankiai suaugę augalai užstoja nuo kaimynų, teikia daugiau privatumo.
Sodybos „tankumyną“ ji kuria užleisdama daug vietos gebenėms, raganėms, ir, žinoma, kaip gi be krūminių ir stiebinių rožių. Beje, į šią harmoniją įsilieja ir įnoringoji, jau kelerius metus kasmet žydinti visterija.
Visterijai, kaip ir magnolijai rūpestinga augintoja surado saulėtą vietą, apsaugotą nuo vėjų, kad neiššaltų. Ji pasodinta prie namo sienos, bet kad ūgliai nekibtų į pastatą, sukonstruota speciali atrama. Angliškame sode tarp dekoratyvių augalų puikiai tinka ir prieskoniniai.
„Lengvo bardako“ atmosferoje nesunkiai išryškėja suformuotos tujos. Tvarkinga, aiškiai išreikšta forma kuria sodybos želdinių karkasą, savotišką stuburą, laisvai kerojantiems gėlynams suteikia tvirtumo ir stabilumo įspūdį. D.
Angliško stiliaus sodas.
Arbūzai, Pomidorai ir Ananasai Lietuvoje
Jau apie dešimt metų D. Macijauskaitė augina arbūzus, jiems net skirtas atskiras plotas sodyboje. „Dabar gausu arbūzų augintojų, o aš patekau į pirmąją bangą. Įveikiau visas kliūtis, atlikau daug eksperimentų, todėl pradinis smalsumas jau išblėso, bet juos auginu savo malonumui.
„Kasmet įsigyju vieną kitą naujesnę veislę (ir sėklų, ir daigelių), bet labiausiai mėgstu nuo pat pradžių auginamą. Tada iš parduotuvėje pirkto arbūzo išėmiau sėklų ir pasodinau.
Pirmuosius arbūzus ji augino šiltnamyje, bet keleri metai iš eilės buvo nesėkmingi. Vis tik galiausiai pavyko atrasti „aukso viduriuką“: kada sėti, kaip auginti, kaip laistyti, kuo tręšti.
„Pastebėjau, kad daugelis stengiasi kuo anksčiau juos sėti, o aš tai darau tik tada, kai internete žmonės pradeda dalytis jau beveik žydinčių arbūzų nuotraukomis. Į indelius sėju apie balandžio 20 d. - sėkmės paslaptimi dalijosi D. Macijauskaitė. - Daigelius iki birželio paauginu šiltnamyje ir, kai jau matau, kad tikrai nebus šalnų, persodinu į daržą. Tik šie metai buvo kitokie, nes šalnų sulaukėme ir birželį, tad iki mėnesio vidurio arbūzai augo šiltnamyje.
Šiemet lauke geriau užderėjo pomidorai. Vienas vaisius pasiekė beveik 2 kg. Vis tik tikriausiai nesuklysime, teigdami, kad įdomiausi šios sodybos augalai - ananasai. Vieną šeima jau suvalgė pernai, dar trys šiuo metus auga šiltnamyje.
Pirmasis, žydėti pradėjęs rudenį parnešus jį į namus, visą kambarį užpildė gaiviu ananaso aromatu. Po to apie tris mėnesius brandino vaisių. Šiltai prižiūrimi D.
Kaip patiems užauginti mūsų kraštui nebūdingą vaisių, mielai sutiko papasakoti D. Macijauskaitė: „Nusipirkau valgomojo ananaso vaisių, nupjoviau viršūnę ir įmerkiau į vandenį. Tiesa, į jį įbėriau šaknų augimą skatinančių miltelių. Pasirodžius šaknelėms, viršūnę pasodinau į vazoną. Bet vaisių galima sulaukti tik po trejų metų.
Rekomendacijos, regi, nesudėtingos, tačiau ne taip paprasta prižiūrėti ir sulaukti tokio egzotinio augalo derliaus. Bene didžiausia jiems problema - šviesa ir šiluma. Ne tik kardelius, bet ir ananasus rūpestingai prižiūrinti teisininkė ir gėlininkė nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens juos augina šiltnamyje, o žiemą globoja namuose.
Sodybos populiarumas Lietuvoje.
Sodybos ir vasarnamiai - populiarūs visoje Lietuvoje. Lietuva - tai žalumos, ežerų ir plačių lygumų kraštas, todėl turėti nuosavą namą ar sodybą už miesto visada buvo populiaru. Daugelis gyventojų paveldi sodybas iš šeimų, tačiau nemaža dalis jų įsigyja kaip investiciją ar kaip vietą poilsiui savaitgaliais bei atostogoms. Tad nenuostabu, kad, vos tik atšilus orams, susidomėjimas nekilnojamuoju turtu užmiestyje auga, o kiekviena parduodama sodyba sulaukia didelio pirkėjų dėmesio.
Pirkėjai dažniausiai ieško sodybų, kurios būtų arti vandens - ežero, upės ar tvenkinio. Kitas svarbus kriterijus - atstumas nuo miesto. Vilniečiai dažniausiai domisi Aukštaitijos rajonais, tokiais kaip Zarasai, Molėtai ar Utena, kur gausu ežerų ir gamtos ramybės.
Pajūryje ir kurortuose (Druskininkuose, Birštone, Trakuose) esančios sodybos - vienos brangiausių, o pigiausios dažniausiai randamos šiaurinėje Lietuvos dalyje, kur atstumas nuo didmiesčių yra didesnis.
Sodybų kainos Lietuvoje yra labai įvairios. „Parduodu sodybą“ skelbimas gali reikšti tiek nedidelį ir paprastą užmiesčio kampelį už 5 tūkst. eurų, tiek prabangų, moderniai įrengtą namą su dideliu sklypu, kurio vertė siekia daugiau nei 1 mln. eurų.
Surasti, kokia parduodama sodyba atitinka Jūsų poreikius, CAPITAL internetinėje svetainėje yra labai paprasta. Galite filtruoti pagal miestą, savivaldybę, kainą, plotą, kambarių skaičių, įrengimo būklę ar net pagal konkrečią gatvę. Taip pat visus pasiūlymus patogu peržiūrėti žemėlapyje, kuriame aiškiai matomas atstumas iki artimiausio vandens telkinio ar miesto.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė.
tags: #liutkeviciu #sodyba #adresas