Organizuotas partizaninis pasipriešinimas Lietuvoje baigėsi 1953 m. gegužę, kai KGB areštavo vyriausiąjį Lietuvos partizanų vadą Joną Žemaitį-Vytautą. Tačiau pavienis pasipriešinimas tęsėsi. Skaičiuojama, jog ir po 1960 m. Lietuvoje slapstėsi apie 10 iki mirties kovoti pasiryžusių laisvės kovotojų, tarp jų - ir A. Kraujelis-Siaubūnas, partizanas nuo 1948 m. rudens iki 1965 m.
LGGRTC svetainėje rašoma, jog paskutinis A. Kraujelio-Siaubūno bendražygis Vladas Petronis-Nemunas, neatlaikęs sunkios partizano dalios, 1954 m. pasidavė okupacinei valdžiai. Apklausiamas V. Petronis taip charakterizavo Siaubūną: „Labai atsargus - slepiasi negyvenamuose pastatuose. Žiemą iš slėptuvės išeina retai, eina ne keliais, o laukais (naktį arba prieš rytą). Vasarą slapstosi krūmuose, klojimuose, pirtyse. Siaubūnas niekada dėl nieko nesitaria iš anksto. Jei pajunta, kad jį kas nors pastebėjo, dingsta į kitą vietą sunaikindamas pėdsakus. Su pagalbininkais kalbasi be liudininkų.“
A. Kraujelio palaikai surasti 2019 m. birželio 13 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inicijuotų ir vykdytų archeologinių tyrimų metu Vilniaus Našlaičių kapinėse. 2019 m. spalio 26 d. ilgiausiai prieš sovietų okupaciją kovojusio partizano palaikai iškilmingai palaidoti Vilniaus Antakalnio kapinėse, Lietuvos kariuomenės karininkų laidojimo kvartale.
Aptikta A. Kraujelio-Siaubūno bunkeris-slėptuvė. Antano Kraujelio atminimo įamžinimo labdaros ir paramos fondui įsigijus Pinkevičių namą ir pradėjus ruošti būsimo muziejaus projektą, fondo direktoriaus Viliaus Maslausko iniciatyva šį lapkritį Pinkevičių sodyboje buvo atlikti archeologiniai tyrimai.
Slėptuvės Įrengimas ir Unikalumas
1960 m. A. Kraujelis naują slėptuvę įsirengė Utenos rajone, Papiškių kaime, pas svainį Antaną Pinkevičių. A. Pinkevičius buvo vedęs A. Kraujelio žmonos Janinos seserį Oną; anksčiau už partizanų rėmimą buvo teistas 10 metų. Čia, statant namą, po duonkepe krosnimi buvo įrengta slėptuvė, kurioje esant reikalui slėpdavosi A. Kraujelis.
Netradicinė buvo ir įrengimo darbų seka - pirmiausiai įrengta slėptuvė, tik paskui ant jos sumūryta duonkepė krosnis ir įrengtas namas. Iš visų žinomų partizaninių slėptuvių ši įrengta vėliausiai - 1960-aisiais, ir vadinama unikalia dėl iš akmenų sumūrytų sienų.
Utenos apskritis Lietuvos žemėlapyje, kurioje įrengta slėptuvė.
KGB Operacijos ir Slėptuvės Atradimas
1964 m. gruodį KGB gavo operatyvinių duomenų apie tai, kad A. Kraujelis gali slėptis Papiškių kaime pas Pinkevičius. Saugumiečiai nuodugniai iškratė namą, bet po krosnimi pasislėpusio A. Kraujelio nerado. Gruodžio 25 d. A. Kraujelis sugebėjo niekieno nepastebėtas iš sodybos pasišalinti ir čia vėl pasirodė tik 1965 m.
1965 m. kovo 16 d. vakare A. Kraujelis padarė nedidelę, bet lemtingą klaidą: paprašė žmonos Janinos Snukiškytės atnešti slides, kurios buvo paslėptos po sniegu kitapus kelio prie versmės, iš kurios Pinkevičiai atsinešdavo vandens. Versmė buvo prieš trijų greta stovinčių namų langus, per kuriuos saugumiečiai stebėjo Pinkevičių sodybą.
1965 m. kovo 17 d. A. Kraujelio žmona J. Snukiškytė pasakoja: „Tik spėjom pavalgyt, pamatėm, kad ginkluoti kareiviai supa sodybą, trobesių pusėn bėga saugumiečiai. Jie iškrėtė daržinę, tvartą, visur durtuvais ir virbais išbadė. Gal manė, kad yra koks slaptas išėjimas iš trobos. Po to gryčion įėjo Utenos saugumietis Sergejus Tichomirovas, kiti ir pradėjo plėšti grindis iš visų krosnies pusių. Jie numanė, kur turi būti slėptuvė, tik gal dar abejojo, ar Antanas ten yra. Nepaliesta liko koridoriaus sienutė ir pati krosnis. Ėmė aiškintis, kas gali būti po ja, ir pastebėjo, kad krosnies pamatas kitoks. Aptikę slėptuvę, saugumiečiai šeimininkui A. Pinkevičiui liepė ją atidaryti, tuo metu A. Kraujelis iš slėptuvės paleido automato seriją. Buvo sužeistas šeimininkas ir du milicininkai. Po to A. Kraujelis iš slėptuvės metė granatą. Ji nesprogo. Į palėpę nusigavęs A. Kraujelis buvo apšaudytas ir sužeistas.
Archeologiniai Tyrimai ir Nauji Faktai
Prieš tyrimus D. Žygelis apklausė liudininkus, išstudijavo Lietuvos ypatingajame archyve saugomą medžiagą ir nustatė, kad 1960 m. A. Kraujelis naują slėptuvę įsirengė svainiui A. Pinkevičiui statant namą. Liudininkai nurodė vietą, kur 1965 m. A. Kraujelio žūties metu stovėjo duonkepė krosnis, po kuria buvo įrengta slėptuvė.
Dalį slėptuvės KGB pareigūnai aptiko 1965 m. kovo 17-ąją, kai jiems apsupus sodybą, kurioje slapstėsi A. Kraujelis-Siaubūnas. Remiantis kagėbistų apmatavimais bei slėptuvės nuotraukomis iki šiol manyta, kad slėptuvė nebuvo įrengta giliai po žeme, o užėmė tik vadinamojo papečkio erdvę ir buvo kagėbistų sunaikinta. Atliekant archeologinius tyrimus rasta į žemę įgilinta slėptuvė.
Lietuvos partizanų vėliava.
Pagal KGB išmatavimus ir nuotraukas, slėptuvė turėjo užimti tik taip vadinamo papečkio erdvę. Kadangi duonkepė krosnis apie 1971 m. buvo nugriauta, neliko jokių žymių.
Tačiau atlikus archeologinius tyrimus nustatyta, kad slėptuvė vis tik buvo įgilinta į žemę, o KGB matavimai - netikslūs. Archeologinių tyrimų metu nustatyta, kad slėptuvės ilgis yra 1 m. Slėptuvės dugnas išklotas skirtingo pločio (10-26 cm) lentomis; sienos lygios, sumūrytos iš tašytų akmenų.
Pietinėje slėptuvės pusėje, 1 m. 32 cm. nuo šiaurinės sienelės, ant metalinio kampuočio sudėjus masyvius akmenis įrengta niša, prailginanti apatinę slėptuvės dalį iki 1 m. 70 cm. Tikėtina, kad tokia konstrukcija buvo neišvengiama siekiant padaryti duonkepei krosniai tvirtesnį pamatą ir tuo pačiu suteikiant galimybę besislepiančiam asmeniui patogiau įsitaisyti - ištiesti kojas.
Linas Petronis ir Saugumo Ryšiai
Buvęs VSD ekonomikos pagrindų apsaugos valdybos vadovas Linas Petronis buvo minimas vienas pirmųjų tarp kandidatų į VSD vadovus. Jis pats yra organizacijos, kuri registruota jo sodybos Utenos rajone adresu realus kūrėjas. Nominaliai asociacijai vadovauja Lietuvos automobilių sporto federacijos generalinis direktorius Ričardas Rupkus.
Anot pastarojo, asociacija siekia įdarbinti VSD pensininkus. Nežinia, kiek sėkmingai būtų įgyvendintas minėtas uždavinys, bet buvęs VSD Klaipėdos apygardos skyriaus viršininkas Algirdas Grublys, vėliau tapęs Seimo nario, liberalo Vytauto Grubliausko patarėju,- ėjo tiesiog į priekį. Jis, kaip žinia, savanoriškai tapo kandidatės į prezidentus D. Grybauskaitės visuomeniniu pagalbininku.
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1948 | Antanas Kraujelis tampa partizanu |
| 1953 | Jono Žemaičio-Vytauto areštas, organizuoto pasipriešinimo pabaiga |
| 1954 | Vladas Petronis pasiduoda valdžiai |
| 1960 | Naujos slėptuvės įrengimas Papiškių kaime |
| 1965 | KGB operacija, slėptuvės aptikimas |
| 2019 | A. Kraujelio palaikų suradimas ir palaidojimas |