Laisvosios Ekonominės Zonos (LEZ) Lietuvoje: 100 Metų Sąlygos ir Galimybės

Laisvoji ekonominė zona (LEZ) mokesčių teisės kontekste suprantama kaip ūkinei-komercinei ir finansinei veiklai skirta teritorija, kurioje yra taikomos specialios ekonominės ir teisinės funkcionavimo sąlygos. Pirmosios LEZ apraiškos Lietuvoje atsirado dar 2002 m., kuomet pirmoji LEZ buvo įkurta Klaipėdos regione.

LEZ yra prilyginama mokestinei lengvatai, kadangi LEZ esmė - palankių sąlygų sudarymas LEZ veikiantiems subjektams. Lietuvoje yra priimtas atskiras LEZ organizavimo tvarką numatantis Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas („LEZPĮ“), kuris teigia, kad LEZ gali veikti išskirtinai tik juridiniai asmenys. Taigi iš šio apibrėžimo išplaukia tai, kad LEZ teikiamos garantijos gali būti aktualios visiems verslo subjektams.

Šiandien Šiaulių miesto taryba spręs, ar perkrikštyti Šiaulių pramoninį parką į laisvąją ekonominę zoną (LEZ) ir jos valdymo vadeles atiduoti Vyriausybei. Tikimasi, jog „lezai“ išgelbės į parkus sukištus milijonus litų. Akmenės rajono taryba vakar jau sutiko savo pramoniniame parke steigti LEZ.

Ūkio ministerija yra parengusi įstatymo projektą steigti šešias laisvąsias ekonomines zonas Akmenės, Alytaus, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių pramoniniuose parkuose. Savivaldybės spaudžiamos tam pritarti. Kol kas tik alytiškiai atsisakė. Pritarusios „nusikratytų“ rūpesčio ieškoti parkui valdytojo ir privačių investuotojų - LEZ-o valdytoją parinktų Vyriausybės nurodyta institucija.

LEZ-o valdymo bendrovėse esą savivaldybės turėtų balsą - mažiausiai vieną. LEZ-o įmonėms numatytos pelno mokesčio, nekilnojamojo turto lengvatos. Nuo pelno mokesčio visiškai būtų atleistos pirmuosius šešerius metus, kitus dešimt metų - 50 procentų. Nuo nekilnojamojo turto mokesčio - dešimt metų 100 procentų. Bet joms numatomos rinkliavos, kurias mokėtų LEZ valdymo bendrovei. Valdymo bendrovės veiktų 49 metus.

Esą „lezais“ būtų sukurtos geresnės sąlygos investuotojams pritraukti ir aukštosioms technologijoms vystytis bei kurti naujas darbo vietas. Ūkio ministerijos klerkai aiškinamuosiuose raštuose tikina, jog per metus „lezuose“ po 10 įmonių kurtųsi ir po 70 darbo vietų įsteigtų.

Šiaulių miesto savivaldybė vieną kartą jau steigė LEZ-ą, bet jis žlugo. Į pramoninį parką dabar jau sukišta per 50 milijonų litų - europinių, valstybės ir Savivaldybės. Pastarosios dalis - 24 milijonai litų. Įrengta infrastruktūra 53 hektarų teritorijos, suformuota 18 sklypų. Toliau planuojama parką plėsti dar 165 hektarais - iki 218 hektarų, ir dar per 34 milijonus litų investuoti.

Dvi sutartys pasirašytos su vietos investuotojais - UAB „Saldos prekyba“ ir UAB „Lietmeta“. Pastaroji baigia statyti įmonę, ir tai kol kas vienintelė nauja įmonė parke. Dar tikimasi, jog parke naujas įmones statys „Neaustinių medžiagų fabrikas“, bet sutartis dar nėra pasirašyta.

Šiaulių meras Justinas Sartauskas mano, jog Vyriausybės įsikišimas ir pramoninių parkų virsmas į „lezus“ padės pritraukti investuotojų. Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas įsitikinęs, jog „lezų“ steigimas - teisingas kelias.

J.Sartausko teigimu, vyks derybos, bet šios įmonės pačios spręs, ar joms pereiti į LEZ-ą. Jeigu nesutiks - liks už LEZ-o ribų, ir joms galios sutartys, sudarytos su Savivaldybe.

2019-09-03 09:29Į 47 hektarų ploto Panevėžio laisvąją ekonominę zoną (LEZ) milijonines investicijas suplanavo vystytojas „Gedstos NT“. Nuomai skirtas (angl. build-to-suit) 10 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatas bus statomas dviem etapais, investicijos vien į pirmąjį etapą sieks daugiau nei 2,5 mln. eurų. Planuojama, kad pastatas taps kompleksinio LEZ paslaugų paketo „EasyStart“, skirto greitai veiklos pradžiai, dalimi.

Panevėžio LEZ vizualizacija

Panevėžio LEZ valdančios įmonės vadovas Rokas Krivonis teigia, kad pirmoji 5 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastato dalis iškils iki 2020 metų pabaigos, o antruoju etapu bus pastatytas ir papildomas 5 tūkst. kvadratinių metrų ploto nuomai skirtas pastatas. Naujasis nuomai skirtas pastatas atitiks A+ energinio naudingumo klasę, jame bus naudojama geoterminė šildymo sistema bei saulės kolektoriai.

R. Krivonio teigimu, Panevėžys investicijoms patrauklus pirmiausiai dėl strateginės vietos šalia Varšuvą ir Taliną jungiančios magistralės „Via Baltica“. Be to, čia formuojasi stiprios Skandinavijos investicijų tradicijos: regione įsikūrė daugiau kaip 20 vien Norvegijos kapitalo įmonių.

Kauno LEZ: Strateginė Vieta ir Infrastruktūra

Kauno laisvoji ekonominė zona yra 534 ha užimanti pramoninės plėtros teritorija, kur siūlomi žemės sklypai su pilnai įrengta infrastruktūra. Didžioji dalis teritorijos jau paruošta ir naudojama „plyno lauko“ investicijoms. Daugumai žemės sklypų parengti detalieji planai, įrengta reikalinga infrastruktūra.

Šiuo metu Gamybos ir logistikos teritorija yra dinamiškiausiai besivystanti Kauno LEZ teritorijos dalis. Ši LEZ teritorijos dalis tiesiogiai matoma nuo A6 kelio. Greitkelis A6 driekiasi nuo Varšuvos iki Sankt Peterburgo per kitas Baltijos šalių sostines - Rygą ir Taliną.

LEZ veikiančių įmonių darbuotojai atvyksta automobiliais ar viešuoju transportu. Apie 600 laisvojoje ekonominėje zonoje dirbančių darbuotojų įmones pasiekia naudodamiesi autobuso maršrutu Nr. 150, kurio aprėptis - didžioji Kauno miesto dalis. Autobuso grafikas yra pritaikytas prie darbuotojų pamainų ir užsuka į LEZ teritoriją.

Kauno laisvoji ekonominė zona dalinasi 3 km besidriekiančia bendra riba su Kauno tarptautiniu oro uostu.

Įsikūrus „LEZ verslo parke“ jūs taptumėte Kauno laisvosios ekonominės zonos nariais, taigi Jums galiotų ir visos LEZ’uose galiojančios lengvatos. Lengvuoju automobiliu iš Kauno Centro į „LEZ verslo parką“ atvyksite per ~15 min., o iš didžiųjų gyvenamųjų rajonų per ~5-20 min. „LEZ verslo parke“ rasite įvairių plotų patalpas, taip pat atskirus pastatus. Projektuojant pastatus, daug dėmesio skirta patogiam bei racionaliam išplanavimui. Daug dėmesio skiriama kokybiškų statybinių ir apdailos medžiagų parinkimui.

Pastatai bus šilti ir sandarūs, atitiks A++ energetinei klasei keliamus reikalavimus. Pastatuose bus sumontuoti aliuminiai fasadai ir stiklo paketai su saulės kontrole. Gera kaimynystė ir aplinka yra vieni iš svarbiausių kriterijų renkantis patalpas. Čia būsite apsuptyje kitų gerai žinomų bendrovių.

Būsimų pastatų kompleksas prie A6 kelio, kuriame siūlomi žemės sklypai, tinkami biurams ir viešbučiams. Biurams planuojama skirti apie 12 ha ploto. Šalia biurų numatoma vieta automobilių stovėjimo aikštelėms. Tai bus lengvai pasiekiama teritorija su gerai išvystyta transporto priemonių parkavimo sistema bei moderniomis biurų patalpomis, atitinkančiomis šiandienos reikalavimus. Puikus matomumas, modernių įmonių kaimynystė, patogus atvykimas ir išvykimas, nesikertantis su transporto piku.

LEZ Privalumai

I privalumas - mokestinės naštos sumažinimas: LEZPĮ 15 str. reglamentuoja, kad subjektai, veikiantys šioje zonoje ir atitinkantys įstatymo keliamus reikalavimus, gali būti:

• 10 mokestinių laikotarpių pilnai atleidžiami nuo pelno mokesčio;
• sekančius šešis mokestinius laikotarpius nemokėti 50 proc. pelno mokesčio;
• visą priklausymo LEZ laikotarpį nemokėti nekilnojamo turto mokesčio;
• dividendai gali būti neapmokestinami PMĮ nustatyta tvarka;
• 50 proc. atleisti nuo žemės sklypų ir nekilnojamo turto subnuomos mokesčio.

Šiuo atveju smulkus verslas gali sutaupyti iki 25 proc.

II privalumas - veiklos vykdymas LEZ netrukdo naudotis kitomis lengvatomis - kaip jau buvo aptarta, įmonė, veikianti LEZ, atitikusi tam tikrus kriterijus gali pasinaudoti LEZ teikiamomis mokestinėmis lengvatomis.

III privalumas - veiklos vykdymas aplinkoje, kurioje tinkamai išvystyta infrastruktūra: kaip yra numatyta LEZPĮ 6 str., LEZ valdyti tarptautinio konkurso būdu skiriama zonos valdymo bendrovė („Bendrovė“). Šios Bendrovės vienas iš uždavinių yra parengti LEZ teritoriją taip, kad naujai besisteigiančioms įmonėms būtų patogu pradėti vykdyti savo veiklą, t. y. nutiesiami asfaltuoti keliai, įrengiami elektros tiekimo tinklai ir pan.

IV privalumas - galimybė per kuo trumpesnį laiką pradėti verslą „nuo nulio“: kaip jau buvo minėta, naujai besisteigianti įmonė LEZ teritorijoje yra aprūpinama visais būtinais infrastruktūros sprendimais. Todėl tam, kad pradėti vykdyti veiklą, įmonei reikėtų tik gauti LEZ įmonės statusą, išsinuomoti LEZ priklausantį žemės sklypą bei įregistruoti įmonę Juridinių asmenų registrą.

V privalumas - galimybė užmegzti bendradarbiavimo ryšius su kitomis LEZ įmonėmis: LEZ teritorijoje kuriasi įvairių sričių veiklą vykdanys verslo subjektai. Verslo kryptys gali apimti nuo paslaugų (pvz., mokslinių tyrimų atlikimo, logistikos ir sandėliavimo paslaugų) iki pramonės sektorių (pvz., automobilių gamybos, medikamentų gamybos ir pan.).

LEZ Iššūkiai

I iššūkis - negalėjimas kurti filialų ar atstovybių už LEZ ribų: įgavus verslo augimo pagreitį, smulkiajam verslui gali kilti įvairių idėjų plėsti verslą už LEZ ribų. Tačiau LEZPĮ 7 str. 6 d. yra įtvirtinta, kad LEZ priklausanti įmonė negali steigti filialų ar atstovybių už LEZ ribų.

II iššūkis - didelės investicijos: tam, kad LEZ įmonė galėtų išnaudoti visą LEZ teikiamą naudą, į veiklą turi investuoti 100’000 Eur (kai įdarbinama ne mažiau kaip 20 nuolatinių darbuotojų ir įmonė vykdo paslaugų teikimo veiklą) arba 1’000’000 Eur (kai darbuotojų įdarbinimo reikalavimas nėra taikomas, tačiau įmonė vykdo gamybos veiklą).

Kaip papildomos sąlygos šioms dviems alternatyvoms taip pat yra:

• ne mažiau kaip 75 proc. įmonės pajamų turi sudaryti pajamos iš LEZ vykdomos veiklos;
• turima auditoriaus išvada dėl pasiekto tinkamo kapitalo investicijos dydžio.

III iššūkis - papildomi kaštai veiklos vykdymo vietos įrengimui: kaip jau buvo minėta, Bendrovės viena iš pareigų yra baziniais infrastruktūros sprendimais sudaryti tinkamas sąlygas verslams vykdyti veiklą LEZ teritorijoje. Šis teiginys gali ypatingai suklaidinti smulkųjį verslą, skatinant manyti, kad jokių papildomų kaštų infrastruktūros gerinimui skirti neprireiks.

Remiantis LEZPĮ 5 str. 1 d., Bendrovės prioritetas yra suteikti žemės sklypą su tam įvairiais jau įrengtais inžineriniais sprendimais (asfaltuotų kelių, dujų tiekimo vamzdynų nutiesimu ir pan.), tačiau ne tam tikrą teritoriją su pilnai įrengta infrastruktūra (statiniais ir pan.).

Apibendrinus galima teigti, kad smulkiajam verslui gali būti ne mažas iššūkis pradėti ir (ar) vykdyti ekonominę veiklą LEZ. LEZ yra orientuota į palankesnių sąlygų sudarymą steigti veiklą, kurti naujas darbo vietas šalies ir užsienio verslo subjektams ir kuo inovatyvesnių technologinių sprendimų diegimą.

Tai lemia mažų įmonių (ir nebūtinai) galimybę atsiriboti nuo papildomų išlaidų. Tačiau LEZ įmonei yra keliami gana aukšti investicijų reikalavimai, kuriuos įgyvendinti, ypatingai smulkiam verslui, gali būti dažnai neįmanoma.

Norint sėkmingai veikti LEZ, būtina kruopščiai planuoti investicijas, atitikti keliamus reikalavimus ir parengti konkurencingą verslo modelį.

Mokesčių lengvatos bylose

2024 m. Byloje pareiškėjui, veikiančiam LEZ („Pareiškėjas“) nebuvo leista apmokestinti pelno lengvatiniu 2,5 proc. pelno mokesčio tarifu. Pareiškėjas nurodė, kad išaugus paklausai buvo pradėta prekyba rPET granulėmis, kurių gaminimo būdas buvo MTEP projekto vykdymo rezultatas.

Pareiškėjas būdamas LEZ ir patekdamas į kitokio dydžio nei bendrasis (standartinis) apmokestinamo pelno apmokestinimo tarifą, įgijo teisinę galimybę 5 proc. tarifą pagal PMĮ 58 str. 16 d. 1 p. PMĮ 5 str.

Baltijos LEZ (Marijampolė, LT)

Baltijos LEZ (Marijampolė, LT) su mokesčių lengvatos zona. Adresas Juozo Montvilos g. Elektra šiandien yra 1,6 MW (iki 2025 m. įsigalios 2021 m. 0% pelno mokesčio 20 metų. investavus 20 mln. Visiems LSP bus suteiktas valstybinės reikšmės projekto statusas, kai projektas bus įtrauktas į valstybinį VSP sąrašą.

Šis statusas užtikrina papildomą valstybės paramą teritorijų planavimo ir aplinkos vertinimo procedūroms. Iš esmės valstybės institucijos klausimus dėl LSP privalės priimti per 3 darbo dienas. Tais atvejais, kai toks apyvartos laikas neįmanomas, valstybės institucijos turės teikti pirmenybę klausimams, susijusiems su LSP.

LSP skirtos teritorijos bus plėtojamos pagal savivaldybių teritorijų bendruosius planus. Tai reiškia, kad LSP nereikės rengti detaliųjų planų, dėl kurių projekto įgyvendinimo laikas sutrumpės 6 mėnesiais. LSP veiklai būtini servitutai, įskaitant privačius žemės sklypus, gali būti sutvarkyti pagal administracinį aktą. Tai užtikrins greitesnį didelių teritorijų planavimą.

LSP galės išsinuomoti valstybinę žemę be aukciono. LSP sutartyje bus nustatytas į projektą įtrauktų darbuotojų iš užsienio skaičius. Šie darbuotojai turės teisę pradėti dirbti Lietuvoje nuo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi padavimo dienos, o sprendimus, ar darbuotojas reikalingas ir ar jis turi tinkamą kvalifikaciją, teks investuotojui.

Ūkio ministerija paskirs LSP koordinatorių, atsakingą už LSP sutarčių priežiūrą ir investuotojų bei atitinkamų institucijų bendradarbiavimo užtikrinimą. Bus įsteigtas konsultacinis komitetas (sudarytas iš ministrų ir viceministrų), kuris spręs pagrindinius tarpinstitucinius klausimus, susijusius su LSP.

Planuodama valstybės finansuojamas studijų vietas profesinėse mokyklose ir skirstydama stipendijas, Vyriausybė atsižvelgs į LSP mokymo poreikius. Studijų programos profesinėse mokyklose gali būti koreguojamos pagal LSP poreikius.

Baltijos LEZ gamybinis pastatas NTG1 nuomojamas / parduodamas nuo 2024 m. t/m2). 7,5% 6 metus po to. investicijos - 1 mln. Address Juozo Montvilos Str. force on 1st January 2021. 0% corporate tax for 20 years.

Sandėliavimo patalpų nuoma Vievyje

Išnuomojamos modernios sandėliavimo, gamybos ar logistikos paskirties patalpos strategiškai patogioje vietoje - Vievyje, tarp Vilniaus ir Kauno, šalia automagistralės A1.

Patalpų parametrai:

• Plotas nuomai: 3 432 - 20 593 kv. m
• Sausas sandėlis: 15 063 kv. m
• Šaldomas sandėlis (-20°C): 463 kv. m
• Šviežios produkcijos sandėlis (+5°C): 3 320 kv. m
• Mėsos cechas (+2°C): 598 kv. m
• Administracinės patalpos: 1 148 kv. m
• Grindų apkrova: 6 t/kv. m
• Nuomos kaina: nuo 4,35 Eur/kv. m
• Galimas įsikėlimas: nuo 2026 m.

Patalpos tinkamos logistikos, e. prekybos, gamybos, maisto pramonės ar panašiai veiklai.

Turto nuomos pajamų apmokestinimas

Nekilnojamojo turto nuomos pajamos gali būti apmokestinamos tokiais būdais:

• Jeigu gyventojas nuomoja gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą kitiems gyventojams, jis gali pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį įsigijęs verslo liudijimą patalpų nuomai.
• Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos nuo 2026-01-01 50 000 Eur (iki 2025-12-31 45 000 Eur) per mokestinį laikotarpį neviršijančios nekilnojamojo turto nuomos pajamos (kai nuomojami keli tokie daiktai, pajamos sudedamos).

Nuo 2026-01-01 50 000 Eur (iki 2025-12-31 45 000 Eur) sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios nekilnojamojo turto nuomos pajamos apmokestinamos pajamų mokesčiu. Visais kitais atvejais (pvz.,nuomojant ne gyvenamąsias patalpas, nuomojant patalpas juridiniams asmenims, nuomojant žemės sklypą) fiksuoto pajamų mokesčio mechanizmas nėra taikomas ir nuomos pajamos yra apmokestinamos kaip ne individualios veiklos pajamos pajamų mokesčiu.

Nuomos pajamų priskyrimas pajamų klasei, deklaravimo ir mokesčio mokėjimo taisyklės

Nuomos pajamos, gautos iš gyventojo yra priskiriamos B klasės pajamoms, t. y. pajamų mokestį turi sumokėti nuomotojas, išskyrus už nekilnojamojo turto nuomą gautos pajamos iš individualią veiklą vykdančio nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris šį turtą naudoja individualioje veikloje.

tags: #lez #nuoma #100 #metu