Finansinis raštingumas šiuolaikiniame pasaulyje tampa vis svarbesnis. Tai ne tik gebėjimas tvarkyti asmeninius finansus, bet ir būtinas įgūdis, kuris lemia žmogaus gyvenimo kokybę ir daro įtaką valstybės ekonomikai. Apie tai, kokie pagrindiniai kriterijai lemia finansinę gerovę, diskutavo K. Taujanskaitė.
K. Taujanskaitė pranešimą pradėjo klausimu - kas nulemia žmogaus gyvenimo kokybę? Ne vienas, anot pranešėjos, įvardintų pinigus. O ir didžiąją dalį savo laiko skiriame pinigams uždirbti.
„Finansinis raštingumas 21 a, kuris yra vadinamas finansinių technologijų amžiumi, yra be galo svarbus. Tai priskiriama prie tokių būtinųjų įgūdžių, kaip anksčiau buvo skaitymas ar rašymas. Finansinės žinios kuo toliau, tuo labiau reikalingos, - sako K. Taujanskaitė. - Kai kalbame apie finansinį raštingumą, visų pirma tai yra labai svarbu valstybei - kiekvienas perkame prekes ir paslaugas, esame mokesčių mokėtojai. Verta žinoti, kad skaičiuojant BVP išlaidų metodu ES, namų ūkio išlaidos sudaro 62 proc. viso BVP. Dar vienas niuansas - esame vartotojai, prekes ir paslaugas perkame iš verslo sektoriaus. O jiems taip pat svarbu, kad kuo daugiau vartotume, kuo daugiau turėtume pinigų.“
Finansinis raštingumas Lietuvoje: konservatyvumas ir iššūkiai
Kai kalbame apie finansinius srautus, neišvengiamai esame finansinių institucijų klientai - turime banko sąskaitas, atliekame elektroninius mokėjimus. Tiesa, visame tame yra ir probleminių aspektų, kuriuos būtina paminėti kalbant apie finansinį raštingumą, pabrėžia pranešėja.
„Tyrimų duomenys rodo, kad apie 30 proc. Lietuvos gyventojų stokoja pinigų būtiniesiems poreikiams patenkinti. Įdomu, kad tai nepriklauso nuo pajamų lygio, nors žmonėms ir atrodo, kad pakilus pajamų lygiui visos problemos išsisprendžia. Deja, taip nėra. Kita vertus, mes esame konservatyvūs, kai kalbame apie laisvųjų lėšų panaudojimą - populiariausiu dalyku išlieka komercinių bankų indėlis. Jei pažiūrėtume, kokia šiuo metu yra situacija komerciniuose bankuose, tai fiziniai asmenys šiuo metu turi sutaupę apie 27 mlrd. eurų“, - kalba K. Taujanskaitė.
O kas tuo pačiu vyksta finansų rinkose? Anot specialistės, fizinių asmenų finansinių priemonių sąskaitose esančio turto vertė 3,3 mlrd. eurų. Tai signalizuoja, kad finansų valdymo ir laisvų lėšų valdymo prasme mes esame gana konservatyvūs.
„Žengti į finansų rinkas, susipažinti su investiciniais produktais savotiškai bijome. Reikėtų paminėti, kad kriziniu laikotarpiu, kai yra sudėtinga ekonominė situacija, geriausiai su pinigais susitvarkė tie asmenys, kurių pajamos buvo vidutinės arba žemesnės. O žmonės, kurių pajamos buvo aukščiausios, turėjo daugiausiai finansinių sunkumų“, - dalijasi ji.
Galimybės rinkoje ir pasiruošimas netikėtumams
Šiandien keisti darbą kas 2-3 metus yra visiškai natūralu ir normalu. Tai reiškia, kad pajamos, susijusios su atliekamu darbu, nėra garantuotos, jos gali būti kintančios.
„Vadinasi, reikėtų būti pasiruošus įvairiems netikėtumams ir bent jau turėti rezervą nenumatytiems įvykiams. Kita vertus, šiandien turime daug diskusijų apie liberalėjančią socialinės apsaugos sistemą - turime galimybę kaupti ne tik privačiuose pensijų fonduose, bet ir atsiimti pinigus iš II pensijų pakopos. Rinkoje turime net kelias kokybiškas skaičiuokles, kuriomis galime kliautis, vadovautis, paskaičiuoti rezultatus ir palyginti, kuris variantas mums būtų pats pelningiausias“, - sako K. Taujanskaitė.
Vartojimo rinka gali pasiūlyti labai daug galimybių - prekes ir paslaugas galime pirkti ne tik fizinėse, bet ir elektroninėse parduotuvėse. Norimą prekę galime parsisiųsti iš viso pasaulio, jos per kelias dienas pasiekia mūsų namus. Turime galimybę lyginti tas pačias prekes, jų kainas skirtingose vietose ir išsirinkti tinkamiausią alternatyvą. Tik ar visada tai darome?
„O kai kalbame apie finansinius produktus, investavimo prasme turime pačių įvairiausių galimybių, kur panaudoti laisvas lėšas. Jeigu anksčiau norint pradėti investuoti reikėdavo sukaupti palyginti didelę pinigų sumą, šiandien galime pradėti vos nuo 1 euro. Pinigų kiekis investavimui tampa nebe esminė sąlyga“, - pastebi pranešėja.
Finansinio raštingumo apibrėžimas ir svarbiausi aspektai
Tad kas tas finansinis raštingumas? Anot K. Taujanskaitės, finansinis raštingumas - tai asmens gebėjimas generuoti savų poreikių tenkinimui reikalingus finansinius išteklius bei juos racionaliai valdyti ir naudoti ne tik einamuoju, bet ir ilguoju (viso gyvenimo trukmės) laikotarpiu.
„Kad žmogus būtų finansiškai raštingas, jis turėtų išmanyti kelis dalykus. Didžioji dalis žmonių turi darbines pajamas. Kai kalbame apie investavimą, galvoje derėtų turėti ne tik finansinius išteklius - verta įvertinti savo laiko, energijos, kvalifikacijos panaudojimą kažkur, kas galėtų padėti kurti pridėtinę vertę ir uždirbti. Kita vertus, jei mums pavyksta neišleisti visko, ką mes uždirbame, derėtų sutaupytas lėšas kažkur investuoti ir to dėka vėliau gauti papildomas pajamas, tokias kaip palūkanos, dividendai, galbūt nuomos pajamos, - sako pranešėja. - Išlaidų prasme turėtume galvoti ne tik apie einamąjį vartojimą, bet ir apie ateities vartojimą.“
Finansų moksle yra įvairių teorijų, viena iš žinomiausių - gyvenimo ciklo hipotezė, kuri teigia, kad vieno žmogaus pajamos visą gyvenimą stipriai keičiasi. Kai žmogus jaunas, jo pajamos mažiausios, kai įgyjama kvalifikacija, pajamos nuo 25 iki 45 metų auga, tada iki 55 metų jos būna stabilios, o nuo 65-erių neišvengiamai ima mažėti.
„O štai vartojimą žmogus nori išlaikyti panašų visą laikotarpį. Jei nieko nedarome, kai mūsų pajamos yra augančios, tai reiškia, kad vėliau vartojimą gali tekti sumažinti kone dvigubai. Pagal dabartinius statistinius duomenis vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį darbo stažą apytiksliai sudaro apie 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Tad jei nieko papildomai nedarysime, vartojimą išėję į pensiją turėsime sumažinti perpus“, - statistika dalijasi K. Taujanskaitė.
Svarbu galvoti apie įvarius investavimo sprendimus, pabrėžia specialistė. Jeigu norime gauti didesnį pelningumą, turime prisiimti didesnę riziką, visi veiksmai vyksta neapibrėžtomis sąlygomis. Kalbant apie investavimą, svarbūs trys esminiai dalykai.
„Kitas svarbus dalykas, kurį reikia žinoti finansiškai raštingam žmogui - tai skolinimosi niuansai. Tikriausiai retam pavyksta išvengti skolinimosi - pavyzdžiui, būstas dažnai perkamas pasitelkiant paskolas. Jei žmogus ima kreditą, turi suvokti, kad kreditas kainuoja - niekada nebus taip, kad kiek pasiskolinome, tiek atiduosime, - sako konferencijos pranešėja. - Reikėtų įsivertinti skirtingas kreditavimo sąlygas skirtingose finansinėse institucijose ir, be jokios abejonės, palyginti, kiek gi mums kainuoja skolintis ir ar aš galiu sau tai leisti.“
Trečiasis ir labai svarbus faktorius - rizikos valdymas, draudimas. Tai gali apimti darbo netekimą, sveikatos problemas, avarijas, vagystes ir pan.
„Tam finansų rinkose skirta daug draudimo produktų, jais reikėtų domėtis“, - pabrėžia K. Taujanskaitė.
Finansinis raštingumas šiandien: kodėl tai svarbiau nei bet kada anksčiau?
Šiandien turime labai daug galimybių, pastebi specialistė. Daugybė finansinių produktų suteikia žmonėms laisvę. Kita vertus, sprendimus priimame labai greitai, neapsvarstę, neapgalvoję. Informacijos labai daug, bet nebūtinai visa ji kokybiška - todėl gali būti, kad priimami finansiniai sprendimai yra greiti, dinamiški, bet neįsigilinus į specifikas.
„Žinios, kurios yra susijusios su finansiniais procesais, produktais, yra reikalingos visiems, - sako K. Taujanskaitė. - Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo naujausiais duomenimis, tik 1 iš 3 pasaulio gyventojų yra finansiškai raštingas. Na, o Europos Sąjungoje tik apie 18 proc. gyventojų yra aukšto finansinio raštingumo. EBPO atliktas tyrimas rodo, kad lietuvių finansinio raštingumo lygis yra 56 balai iš 100, kai kitų šalių vidurkis yra 60 balų“.
