Paskutinis pasaulio uždarų patalpų čempionatas vyko 2024 metais Glazge (Škotija). Jame dalyvavo 2 lietuviai, o geriausiai pasirodė 13-ą vietą užėmusi Dovilė Kilty (trišuolis). Paskutinį medalį iš šių čempionatų parvežė Austra Skujytė (penkiakovė), kuri 2012 metais Stambule (Turkija) pagerino Lietuvos rekordą ir iškovojo bronzą.
Daugiau startų žiemą norėjusi ir planavusi D. Kilty nepraranda vilties prasibrauti į kovo pradžioje Glazge (Škotija) vyksiantį pasaulio uždarų patalpų čempionatą, kurio dalyvių sąrašas paaiškės jau netrukus.
Štai keletas svarbiausių momentų iš čempionato:
Dovilė Kilty
Laukiamiausioje moterų trišuolio rungtyje varžoves įveikė ir septintą aukso medalį iškovojo Dovilė Kilty (13.90 m), kuri jau pirmu šuoliu išsprendė čempionės klausimą.
Po metų pertraukos geriausios trišuolininkės titulą susigrąžinusi D. Kilty pirmu bandymu užfiksavo geriausią savo ne tik varžybų, bet ir sezono rezultatą, prie kurio pagrindinės konkurentės Diana Zagainova (13.31 m) ir Aina Grikšaitė (13.05 m) nepriartėjo.
„Manau, kad tiek žiūrovams, tiek ir mums smagu dalyvauti. Savo pasirodymą vertinu neblogai, žinoma, norėjosi pasiekti 14 metrų ribą, bet vieną iš trenerių planų įvykdžiau. Visada smagu nugalėti, tikrai esu patenkinta. Vienas iš planų buvo nušokti 14 m, gaila nepavyko, o kitas - tapti čempione“, - sakė Lietuvos uždarų patalpų trišuolio rekordininkė, kuriai šis startas šiemet buvo antrasis (pirmojo starto rezultatas - 13.43 m - aut. past.).
„Dabar kažkiek sekiau šio čempionato reitingą, jeigu pavyktų patekti į pasaulio uždarų patalpų čempionatą, žinoma, būtų labai smagu dalyvauti jame. Vasarą, kaip ir visiems sportininkams, Paryžiaus olimpinės žaidynės bus svarbiausias startas, bet ir Europos lengvosios atletikos čempionatas Romoje bus labai svarbus. Ruošiamės būtent šioms varžyboms ir stengsimės šokti kuo toliau, tada bus ir rezultatai“, - pagrindiniais metų planais dalinosi lengvaatletė.
Trišuolio finale penktadienio vakarą pasirodė Dovilė Kilty, kuri sėkmingai įveikė kvalifikaciją ir pateko tarp aštuonių geriausių.
Po ketvirtojo šuolio D. Medalių zonoje ji išsilaikė iki pat paskutinio šuolio, kur Suomijos atstovė Senni Salminen bene tobulu atsispyrimu užfiksavo 13,99 m ir išstūmė lietuvę į ketvirtąją vietą.
Visi D. Nors nuo medalio Lietuvos trišuolininkę skyrė vos penki milimetrai, tai buvo geriausias jos karjeros pasirodymas Europos uždarų patalpų čempionate.
Trišuolio finale D. Kilty pavyko aplenkti Europos čempionę Tugbą Danismaz (13.79 m), Europos vicečempionę Gabrielą Petrovą (13.51 m) bei Europos čempionato bronzos medalio laimėtoją Ilionis Guillaume (13.54 m).
Jau penktas Senojo žemyno čempionatas laukia Dovilės Kilty (trišuolis), ketvirtą kartą jame dalyvaus Diana Zagainova (trišuolis), trečią - Jogailė Petrokaitė (šuolis į tolį), antrą - Aina Grikšaitė (trišuolis).
Agnė Šerkšnienė
Agnė Šerkšnienė 400 m bėgimo pusfinalyje nepaisė autoritetų ir į finalą pateko su nauju Lietuvos rekordu - 52,33 sek.
400 metrų pusfinalyje vyko trys bėgimai. Agnė startavo antrajame, kuriame buvo net kelios sezono lyderės. Lietuvė visos distancijos metu bėgo antra ir išsaugojo šią poziciją, kuri garantavo vietą finale.
Už lietuvę greičiau bėgo tik jos treniruočių partnerė Šveicarijoje Lea Sprunger, finišavusi per 51,90 sek.
A.Šerkšnienei iki šiol priklausęs Lietuvos rekordas buvo 52:62 sek.
Į finalą pateko po dvi greičiausias kiekvieno bėgimo atstoves.
Simas Bertašius
Į finalą nepavyko prasibrauti Simui Bertašiui, kuris pasirodė 1500 m bėgimo atrankoje.
Vyko trys atrankos bėgimai. Simas startavo trečiame ir jau žinojo, kokio rezultato reikia, patekimui į finalą. Lietuvis finišavo per 3:49,90 min ir bendroje įskaitoje užėmė 20 vietą tarp 27 atrankos dalyvių.
Po finišo bėgikas apgailestavo, kad bėgimas buvo kur kas lėtesnis, nei jis įsivaizdavo.
Tai lėmė, kad reikėjo užimti pirmas dvi vietas tarp devynių atrankos dalyvių, tarp kurių buvo ir pasaulio vicečempionas Marcinas Lewandowskis.
„Atrankos bėgimai visada būna chaotiški, viską lemia taktika. Nebūna bėgama greitai iš pradžių. Tikėjausi, kad bėgimas bus labai greitas, nes antrame buvo labai geri rezultatai. Maniau, kad varžovai norės patekti pagal laiką, bet įpusėjus distancijai jau pamačiau, kad stipriai atsiliekame nuo to grafiko. Tada reikėjo patekti tarp dviejų savo bėgime, o tai sunku. Buvo daug tituluotų varžovų. Naivu tikėtis, kad bus lengva. Norėjau tik nenukristi, buvau pasirengęs stumdymuisi“, - apie bėgimą kalbėjo lietuvis.
Atranką laimėjo Norvegijos žvaigždė 18-metis Jakubas Ingebrigtsenas, finišavęs per 3:42,00 min. Jo vyresnis brolis Filipas liko paskutinis, nors finišavo pirmasis savo bėgime. Norvegas buvo diskvalifikuotas, nes bėgimo metu įžengė į užribį.
Į finalą pateko po du greičiausius bėgikus iš kiekvieno bėgimo ir dar trys pagal geriausius laikus. Šį sezoną S.Bertašiaus pasiektas Lietuvos rekordas yra 3:42,83 min.
Net 34-tą kartą Lietuvos čempionu sekmadienį tapo vidutinių nuotolių bėgikas Simas Bertašius.
Pastarasis šįkart aukso medalį užsikabino 3000 m rungtyje (8 min. 13,88 sek.), o šeštadienį buvo nepavejamas 1500 m distancijoje (3 min. 47,76 sek.).
„Su antroje ir trečioje vietoje likusiais bėgikais (Robertas Vališauskas ir Justinas Beržanskis - aut. past.) tenka treniruotis dabar vis dažniau, tai smagu, kad ir varžybose kovojame. Buvo smagu bėgti. Taktiką padiktavo savijauta, kuri šiandien gal nebuvo tokia, kad vaikyčiausi labai aukšto rezultato, bet vieta tikrai tenkina“, - teigė daugkartinis šalies čempionas ir rekordininkas, kuris po praėjusio starto atsistatyti turėjo mažiau nei parą laiko.
„Šioje rungtyje lėtesnis tempas ir man tai labai patinka. Visgi, 3000 m yra mano pirmoji meilė, nes pirmosios rimtos varžybos buvo būtent šiame nuotolyje. Bėgant visada jausmai patys geriausi, o specifika ir pasiruošimas artimesni 5000 m distancijai. Ateityje norėtųsi 3000 m uždarose patalpose įveikti greičiau nei per 8 minutes (asmeninis rekordas - 8 min. 2,50 sek. - aut. past.)“, - 3000 m rungtį su dvigubai trumpesne lygino S. Bertašius.
Simas Bertašius
Adrijus Glebauskas
Šuolių į aukštį atrankoje Adrijus Glebauskas pasiekė asmeninį rekordą, bet į finalą nepateko.
Lietuvis pirmuoju bandymu įveikė 2,10 m kartelę.
2,16 m aukščio kartelė A.Glebauskui pakluso antruoju bandymu ir jis pakilo į šeštą vietą savo atrankos grupėje.
Pirmuoju bandymu peršokęs 2,21 m kartelę lietuvis pagerino asmeninį rekordą. 2,25 m aukščio kartelės neįveikęs lietuvis prarado šansą patekti į finalą.
Pirmenybėse jis užėmė aukštą 11 vietą.
„Emocijos labai geros, nes visas žiemos sezonas buvo sunkus. Žinojau, kad šios varžybos paskutinės sezone, tarsi bonusas, todėl turėjau galimybę pasigerinti rezultatą. Nedaug trūko, kad peršokčiau 225 cm, tad viskas neblogai, - džiaugėsi A.Glebauskas. - Geriau sezonas blogas ir paskutinės varžybos neblogos, nei visas sezonas geras ir paskutinis startas ne. Dabar žinosiu.“
| Aukštis | 2,10 m | 2,16 m | 2,21 m | 2,25 m |
|---|---|---|---|---|
| Bandymas | O | XO | O PB | XXX |
Finalo normatyvas buvo 2,28 m arba patekti tarp aštuonių geriausiųjų. Lietuvos rekordas priklauso Raivydui Staniui (2,28).
Adrijus Glebauskas
Modesta Justė Morauskaitė
Savaitgalį į Lietuvos lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionatą po ketverių metų pertraukos sugrįžusi Modesta Justė Morauskaitė savo apdovanojimų kolekciją papildė dviem aukso medaliais.
Sprinterė šeštadienį buvo pirma 400 m rungtyje ir fiksavo naują Lietuvos uždarų patalpų čempionatų rekordą (54,00 sek.), o sekmadienį kartu su Vilniaus „Cosma“ komanda triumfavo 4×400 m mišrioje estafetėje (3 min.
Anksčiau Lietuvos lengvaatlečiai šios estafetės uždarose patalpose nebuvo bėgę, todėl šis rezultatas, kurį pasiekė Gediminas Truskauskas, Eva Misiūnaitė, Lukas Sutkus ir M. J. Morauskaitė, užskaitytas kaip aukščiausias pasiekimas mūsų šalies istorijoje.
400 m nuotolį užvakar įveikusi M. J. Morauskaitė stipriausiame bėgime aplenkė asmeninį rekordą pagerinusią Gabiją Galvydytę (55,05 sek.) ir trečioje vietoje likusią Evą Aušraitę (58,08 sek.).
Tai buvo jau trečias sportininkės startas šiemet šioje distancijoje, o geriausią rezultatą pavyko prieš 3 savaites pademonstruoti Glazge (Škotija) - 53,14 sek.
Lietuvos čempionei priklauso nacionalinis 400 m rungties uždarų patalpų rekordas (51,63 sek.), nacionalinis 400 m bėgimo rekordas stadione (50,49 sek.) bei nacionalinis 4×400 m mišrios estafetės rekordas stadione (3 min.
Sezoną M. J. Morauskaitė pradėjo pagerindama Lietuvos 300 m uždarų patalpų rekordą, kai prieš mažiau nei mėnesį Juveskiulėje (Suomija) nuotolį įveikė per 37,62 sek.
2023 ir 2024 metais M. J. Morauskaitė žiemos sezonus praleido dėl traumų, tačiau šiemet pasiruošimas vasarai vyksta sklandžiau, kadangi sudalyvauta jau penkiose varžybose.
„Dviprasmiškas jausmas, Lietuvoje visada labai smagu dalyvauti, bet nesmagu bėgti 400 m dėl prastos mūsų maniežų kokybės. Labai gaila, kad nespėjo priduoti naujo maniežo Kaune. Gaila, kad neteko dalyvauti ten, bet tikiuosi, kad kitąmet Lietuvos čempionatas jau vyks gerame ir standartus atitinkančiame manieže. Nors šis sezonas ir prasidėjo su rekordu, kiti rezultatai ir savijauta manęs netenkina. Buvo įvairių trikdžių pasiruošimo kelyje, vis dar kovoju su tinstančiu keliu, o to priežasties nesame atradę. Lietuvos čempionate labai norėjau pasimėgauti, atrasti savo bėgimą, bet jo nerandu visą sezoną.
„Olimpinės žaidynės įpūtė naujos motyvacijos, iš naujo pradėjau mėgautis lengvąja atletika ir sunkiomis bei alinančiomis treniruotėmis. Iš naujo pajutau azartą ir malonumą dalyvauti varžybose. Olimpinės žaidynės man atvėrė naujas duris į mano mylimą lengvąją atletiką“, - į praėjusią vasarą mintimis nusikėlė ir išgyventomis emocijomis pasidalino M. J.
Ilgus metus su ispanu treneriu Rafaeliu Blanqueru Alcantudu dirbusi M. J. Morauskaitė 2024 metų rudenį prisijungė prie Vilniaus klubo „Cosma“ sprinterių grupės ir pradėjo treniruotis pas Martą Skrabulį.
„Užtrunka laiko adaptuotis prie pokyčių, nauja treniravimo metodika, pasiruošimas kitoks, reikia kūnui prisitaikyti. Martas yra nežmoniškai aukšto lygio treneris, kuris nesustoja tobulėti. Jis pastoviai domisi, mokosi, analizuoja ir stebi naujausias mokslines tendencijas, bendradarbiauja su įvairiais užsienio treneriais. Nuolatinis mokymasis ir pratimų paaiškinimas visą treniruočių procesą perkelia į kitą lygį, nes tu augi ne tik kaip atletas, bet ir kaip asmenybė. Tu pradedi suvokti, kodėl darai vieną ar kitą pratimą, pradedi iš savęs daugiau reikalauti. Atėjau su įvairiais palūžimais, bet esu ne iš prasto molio drėbta.
Šalia patekimo į Apeldorne (Nyderlandai) kovo 6-9 dienomis vyksiantį Europos uždarų patalpų čempionatą esanti M. J. Morauskaitė šiose varžybose startuoti neplanuoja ir jau galvoja apie pagrindinius startus stadione.
Birželio 27-29 d. Madride (Ispanija) sprinterės laukia Europos komandinis čempionatas ir startas pajėgiausiame divizione, o rugsėjo 13-21 d.
„Šį žiemos sezoną turėjau kovoti su kelio ištinimais bei reguliariai išsitraukinėti skysčius. Galvojame, kad jeigu kelio problemos ir toliau kamuos, nesinori gyventi toje nežinomybėje ir atskristi į Europos čempionatą su ištinusiu keliu. Nesinori važiuoti ten tik todėl, kad patekau. Ne toks mano lygis ir požiūris.
tags: #lengvosios #atletikos #uzdaru #patalpu #cempionatas #glazge