Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl naudingumo koeficientas negali viršyti 100 procentų, panagrinėsime energetinio naudingumo reikalavimus pastatams Lietuvoje ir jų įtaką statybos sąnaudoms.
Pirmiausia, panagrinėkime pačią naudingumo koeficiento sąvoką. Naudingumo koeficientas - tai santykis tarp paduotos energijos ir padaryto darbo. Jis negali būti virš 100% niekada, kadangi tai reikštų, kad pagaminta darbo (šilumos) daugiau negu paduota energijos.
Tačiau kodėl tuomet kartais girdime apie kondensacinius katilus, kurių naudingumo koeficientas siekia 104%? Tai yra tiesos, tik ją reikia teisingai suprasti. Pagal teorinį iš dujų gaunamą šilumos kiekį (kaip čia minėta, 1 m3 = 8 kW), kondensaciniai katilai išgauna didesnį šilumos kiekį nei galimas, kadangi kondensaciniuose katiluose šiluma papildomai atgaunama nuo išmetamųjų dujų šilumos. Taip ir gaunasi, kad tradicinis katilas dirba apie 95% efektingumu.
Jei pirminio degimo proceso efektyvumas yra 95 %, tai antrinio - nuo karšto dūmų - tikrai negali būti daugiau negu 5%. Jei ten kažkaip matematiškai jie sugalvojo, kad gautusi 105 % - tai reikia, tai nėra įrenginio naudingumo koeficientas ir niekaip kitaip negali būti.
Kondensaciniai katilai
Energetinio naudingumo reikalavimai pastatams Lietuvoje
Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauji energiniai reikalavimai naujai statomiems pastatams - A++ (tiems, kuriems prašymas gauti statybų leidimą pateiktas po 2021 01 01). Tai kėlė paniką 2020 metų pabaigoje - visi skubėjo derinti projektus, kad dar spėtų į A+ traukinį.
Aplinkos ministerija pranešimuose spaudai rašo, kad statybų sektorius gana lengvai prisitaikė prie pakeitimų nuo A iki A+. Neva tiesiog A++ energinės klasės pastatuose ne mažiau kaip 50 proc. energijos turi būti pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius (biokuras, vėjo, saulės, geoterminė energija, šilumos siurbliai). Tačiau praktikoje matome, kad reikalavimai išties pagriežtėjo. Jeigu A+ name dar galima naudoti dujas, tai A++ dujas jau galima pamiršti.
Netgi įsirengus šilumos siurblį oras-vanduo - nėra garantijos, kad namas atitiks A++ klasę. Greičiausiai papildomai dar reikės ir saulės baterijų. Langai su dar didesne varža, sienos, stogas taip pat. Apie kaminus, židinius, natūralias ventiliacijas jau ir taip pamiršom. Rimtas A++ klasės rekuperatorius.
Svarbu paminėti, kad kiekvienas namas individualus. Skiriasi plotai, langų dydžiai, naudojamos medžiagos ir t.t. Norint pasakyti ar konkrečiam namui galimi vieni ar kiti sprendimai dėl A++ - reikia atlikti skaičiavimus.
Naujai suprojektuoti gyvenamieji namai iki 80m2. Tokių tikrai yra labai daug ne tik Vilniuje ir Kaune. Blokuoti vienbučiai gyvenamieji namai iki 80m2, jei jų bendras aukštis neviršija 8.5metrų - priskiriami 2 grupės nesudėtingiems statiniams. Projekte nurodoma, kad bus statomi A++ atitinkantys namai. Norint užbaigti tokių namų statybą ir įregistruoti 100proc baigtumą - užtenka atlikti statinio matavimus, parengti kadastrinę matavimų bylą, atnaujinti žemės sklypo kadastrinius matavimus, surašyti deklaraciją ir pateikti Registrų centrui registruoti.
Reikalavimai taikomi:
- naujiems statomiems pastatams (jų dalims);
- rekonstruojamiems, atnaujinamiems (modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams (jų dalims), kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės.
Išimtys taikomos:
- 50m2 ribojimas. Vadinasi, 2021 metais statant, kad ir naują namą, kurio bendras plotas 49m2 - energiniai reikalavimai nėra nustatomi.
- Sodų paskirties pastatai, naudojamiems tik šiltu laikotarpiu (ne ilgiau nei 4 mėnesius per metus).
Pastato energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas užbaigus:
- naujo pastato (jo dalies) statybą prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą;
- pastatų (jų dalių) rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį remontą, kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar kapitalinio remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės.
- parduodant ar išnuomojant pastatus ir (ar) jų dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas).
- didesniems kaip 500 kvadratinių metrų (nuo 2015 m. liepos 9 d. - didesniems kaip 250 kvadratinių metrų) naudingojo vidaus patalpų ploto viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties pastatams.
Taigi visiems naujai pastatytiems pastatams, kuriems netaikomos išimtys, privalo būti energinis sertifikatas.
Energetinio naudingumo sertifikatas
Statybos sąnaudos
Tačiau visa tai remiasi į pinigus - statybos sąnaudos išauga. O jei norisi savo jėgom pasistatyti nedidelį namelį sau? Jeigu nesinori „namo šiltnamio”? Jeigu norisi romantikos prie spragsinčio židinio vėsų rudens vakarą? O kaip su sodo namais? Natūralu, jog tai žmonėms rūpi. Klausimų šia tema gauname nuolat. Jų ypač padaugėjo 2021 metais.
Iš praktikos galime pasakyti, kad kalbant apie individualius gyvenamuosius namus, dažniausiai projektuose energinė klasė nėra „užkeliama”.
Apibendrinant, naudingumo koeficientas negali viršyti 100 procentų, nes tai prieštarautų energijos tvermės dėsniui. Tačiau, kalbant apie kondensacinius katilus, virš 100 procentų siekiantis naudingumo koeficientas yra daugiau matematinis triukas, nei realybė. Nauji energetinio naudingumo reikalavimai pastatams Lietuvoje kelia iššūkių statytojams, tačiau kartu skatina energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą.
tags: #kodel #naudingumo #koeficientas #negali #buti #didesnis