Ar prokuroras gali būti patrauktas į administracinę atsakomybę Lietuvoje?

Prokuratūra yra viena iš svarbiausių valstybės institucijų, priklausanti teisminės valdžios daliai. Lietuvoje prokuratūra atsirado 1840 m., įsigaliojus Rusijos įstatymams. Lietuvos Respublikos prokuratūra yra prokurorų ir tardytojų visuma - savarankiška teisminės valdžios dalis.

Prokuratūros vieta teisėsaugos institucijų sistemoje apibūdinama LR Konstitucijos 118 straipsnyje: ”Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus”.

Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. LR prokuratūros įstatyme numatyta, kad prokuratūra yra teisminės valdžios dalis. Svarstant šį įstatymą, dėl prokuratūros vietos teisėsaugos institucijų sistemoje ilgai buvo ginčytasi. Šis ginčas nutrūko, kai LR Konstitucinis Teismas 1994 m. vasario 14 d. nutarime konstatavo, kad “Prokurorų funkcijos yra numatytos Konstitucijos IX skirsnyje “Teismas”. Vadinasi, prokurorai čia traktuojami kaip teisminės valdžios sudedamoji dalis. Tačiau tai nereiškia, kad prokurorai gali vykdyti teismams priskirtas teisingumo funkcijas”.

Prokuratūros sistema ir struktūra

LR prokuratūra yra Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros. Priėmus naują LR teismų įstatymą ir Baudžiamojo proceso kodeksą, turės būti keičiamos ir kai kurios Prokuratūros įstatymo nuostatos, todėl ir prokuratūros vieta teisėsaugos institucijų sistemoje turės pasikeisti. Juolab kad LR Konstitucinis Teismas 1999 m. gruodžio 21 d. nutarime konstatavo, kad “Prokurorai nėra teisėjai, jie nevykdo teisingumo”.

Seimas 2003 m. gegužės 1 d. priėmė naujos redakcijos Prokuratūros įstatymą, susijusį su naujų Baudžiamo2, Baudžiamojo proceso3 ir Bausmių vykdymo kodeksų4 įsigaliojimu. Naujos redakcijos Prokuratūros įstatymu prokuratūra suvokiama kaip savarankiška institucija, kuri už savo veiklą atsiskaito Respublikos Prezidentui ir Seimui.

Įteisinama prokuratūros struktūra - generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros (apygardų ir apylinkių prokuratūros), struktūrizuotos pagal prokuratūros atskiras pagrindines funkcijas ir prokurorų kompetenciją. Įteisinama, kad prokuratūra nebefunkcionuoja prie atitinkamo lygmens teismo, kaip buvo numatyta ankstesniuose teisinės sistemos reformos metmenyse, Prokuratūros ir Teismų įstatymuose.

Taip pat nustatoma tvarka ir pagrindai, konkretūs prokuroro įgaliojimai, pareigos ir teisės ginant pažeistas asmens, visuomenės ir valstybės teises ir teisėtus interesus. Reglamentuojamas prokurorų administracinis pavaldumas ir aukštesniojo prokuroro įgaliojimai, išsaugantys prokuroro proceso nepriklausomumą; prokurorams suteikiami kvalifikaciniai rangai, žymintys jų pasirengimo lygį ir einamas pareigas; atsisakoma prokuroro uniformos, atitinkamų karinių laipsnių ir kitų buvusių priedų.

Pagal įstatymą prokurorams bus suteikiami kvalifikaciniai rangai. Žemiausias rangas - jaunesnysis justicijos patarėjas, aukščiausiasis - vyriausiasis valstybinis justicijos patarėjas.

Generalinė prokuratūra yra prokuratūros sistemai vadovaujanti ir ją kontroliuojanti institucija, kuri formuoja baudžiamojo persekiojimo politiką. Generalinei prokuratūrai vadovauja generalinis prokuroras ir generalinio prokuroro pavaduotojai pagal kompetenciją. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras vadovauja visų prokuratūrų veiklai ir ją kontroliuoja, nustato prokuratūrų vidaus struktūrą ir etatus. Už prokuratūros veiklą jis atsako Respublikos Prezidentui ir Lietuvos Respublikos Seimui.

Generalinio prokuroro įsakymai ir nurodymai privalomi visiems prokuratūros pareigūnams. Jis turi teisę atšaukti visų pavaldžių prokuratūros pareigūnų reagavimo aktus, panaikinti įstatymams prieštaraujančius šių pareigūnų sprendimus. Jis gali iškelti baudžiamą bylą. Generalinis prokuroras negali būti traukiamas už administracinės atsakomybės.

Savo priesaiką generalinis prokuroras duoda prezidentui. Teismo posėdžiuose prokuroras privalo vilkėti mantija ir pakabinti herbą.

Prokuroras negali būti politinių partijų nariais, gali dirbti kūrybinį ir pedagoginį darbą, taip pat gali kurti socialines ir kultūrines organizacijas.

Kandidatams į generalinio prokuroro pavaduotojus keliami tokie pat reikalavimai kaip ir generaliniam prokurorui. Ne mažesnį kaip dešimties metų tarnybos prokuroru ar teisėjo darbo stažą arba ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio pedagoginio darbo turint teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį stažą.

Seimas 2000 m. lapkritį priėmė buvusio prezidento Valdo Adamkaus dekretu teiktas Prokuratūros įstatymo 11 straipsnio pataisas, kuriomis buvo nustatyta nauja generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo tvarka. Konstituciniam Teismui pripažinus teisės akto nuostatą prieštaraujančią Konstitucijai ji nustoja galiojus. Seimo pirmininko nuomone, Konstitucinio Teismo nutarimas neturės jokios įtakos dabar generalinio prokuroro pareigas einančiam Antanui Klimavičiui.

Prokurorai, vykdydami Konstitucijos 118 straipsnyje nustatytą konstitucinę funkciją- baudžiamąjį persekiojimą, susiduria ne tik su nusikalstamomis veikomis, bet ir su kitais teisės pažeidimais. Prokurorai, būdami teisėsaugos institucija, privalo turėti teisę į tai reaguoti, tačiau reagavimo formos ir ribos neturi prieštarauti Konstitucijai bei ją atitinkantiems įstatymais.

Todėl nekelia abejonių prokuroro teisė pareikšti arba baudžiamojoje byloje palaikyti pareikštą civilinį ieškinį, jeigu to reikalauja valstybinių ar visuomeninių interesų arba atskirų asmenų teisių apsauga. Tačiau tokiais atvejais prokuroras negali turėti daugiau procesinių teisių, negu įstatymas jų suteikia ieškovui. Priešingu atveju būtų pažeista Konstitucijos 29 straipsnio nuostata, kad įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras bei jam pavaldūs prokurorai kontroliuoja kvotos organų ir tardytojų veiklą, kad būtų tiksliai ir vienodai vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai12. Visi ikiteisminio tyrimo duomenys skelbiami tik prokuroro, kuris organizuoja ikiteisminį tyrimą, leidimu.

LR prokuratūroje sudaroma generalinio prokuroro patariamoji institucija- LR prokuratūros kolegija17. Kolegijos pirmininkas yra generalinis prokuroras, jos nariai- generalinio prokuroro pavaduotojai ir Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Klaipėdos apygardų vyriausieji prokurorai, kiti labiausiai patyrę, iniciatyvūs, organizacinių įgūdžių turintys generalinės prokuratūros ir teritorinių prokuratūrų pareigūnai. Į kolegijos posėdį gali būti kviečiami teisėjai, teisėsaugos ir kitų institucijų vadovai ar jų įgalioti atstovai.

Prokuratūra- prokurorų ir tardytojų visuma, kuri padeda vykdyti teisingumą ir siekia užtikrinti teisėtumą. Ji yra teisminės valdžios dalis. Prokuratūrai vadovauja generalinis prokuroras, kurį 7 metams skiria ir atleidžia prezidentas seimo pritarimu.

Generalinis prokuroras gali būti 35 m. pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir 10 metų prokuroro, tardytojo ar teisėjo darbo stažą. Generalinio prokuroro pavaduotojus skiria ir atleidžia generalinis prokuroras. Generalinė prokuratūra yra juridinis asmuo turintis sąskaitą banke ir antspaudą.

Apibendrinant, prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Prokuroras atlieka ir organizuoja ikiteisminį tyrimą, jam vadovauja, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso veiklą, palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą Baudžiamojo kodekso (2000, įsigaliojo 2003), Baudžiamojo proceso kodekso (2002, įsigaliojo 2003), Bausmių vykdymo kodekso (2002, įsigaliojo 2003) ir Prokuratūros įstatymo (1994, nauja redakcija 2003) nustatyta tvarka.

Prokuroras, nustatęs asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, t. p. Prokurorui negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jo priimamiems sprendimams, asmenims draudžiama duoti prokuratūrai įstatymuose nenustatytų pavedimų ar įpareigojimų arba kitaip kištis į prokurorų veiklą.

Dėl prokuroro padarytos nusikalstamos veikos pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik generalinis prokuroras. Įeiti į prokuroro gyvenamąsias, tarnybines ir kitas patalpas, daryti jose, prokuroro asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje arba kitoje asmeninėje transporto priemonėje apžiūrą, kratą ar poėmį, t. p. atlikti prokuroro asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį galima tik prokurorui sutikus arba jei generalinis prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl prokuroro padarytos nusikalstamos veikos.

Administracinių nusižengimų kodekso (2015, įsigaliojo 2017) nustatyta tvarka prokuroras gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn bendra tvarka. Be prokuroro pažymėjimo sulaikytas prokuroras turi būti nedelsiant paleistas, kai nustatomas jo statusas. Atlikdamas savo funkcijas prokuroras turi įgaliojimus veikti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Generalinėje prokuratūroje dirbantys prokurorai turi generalinio prokuroro įgaliojimus veikti visuose teismuose.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija gali nuspręsti pradėti administracinio nusižengimo procedūrą. Jeigu duomenys apie jūsų sveikatą buvo tvarkomi neteisėtai, pavyzdžiui, buvo slaptai įrengta kamera sveikatos priežiūros procedūroms stebėti, šį veiksmą galima kvalifikuoti kaip nusikalstamą veiką. Tokiu atveju galite inicijuoti baudžiamosios bylos iškėlimą, pateikdami prašymą ikiteisminio tyrimo institucijai arba prokuratūrai. Tyrėjas ar prokuroras gali nuspręsti iškelti baudžiamąją bylą.

Pagal Konstituciją atsako prokuroras, jis kontroliuoja, vadovauja ikiteisminiam tyrimui. BPK numatyta, kad už nusikaltimų atskleidimą atsakingi du asmenys - prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas. Kiekvienu atveju jie privalo tai daryti kartu, pagal savo kompetenciją. Tam tikrus ikiteisminius veiksmus savarankiškai gali atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnas, bet vėliau kitus veiksmus jis turi derinti su prokuroru.

Išžaginimus, nužudymus, juoba kai kalbame apie aukštus pareigūnus, tiria prokuratūra. Dar tarpukariu taip buvo. Jeigu į įtarimų lauką pakliūva valdžios atstovas, tokią bylą turėtų tirti specialūs subjektai. Ar sunku šią praktiką grąžinti?

Joks prokuroras, joks premjeras, joks prezidentas negali pasakyti, kad štai šitą bylą tirsite labiau ir geriau, nes čia kaltinamasis ar įtariamasis yra išskirtinė asmenybė, o kitos bylos palauks. Suprantu, yra tas legalumo, oficialumo principas, kuris įpareigoja dėl kiekvienos veikos imtis priemonių, nes nė viena nusikalstama veika nėra svarbesnė už kitą. Tačiau kuri nors byla visada bus socialiai jautresnė, svarbesnė visuomenei. Kodekse tikrai neparašyta, kad į visas bylas reikia žiūrėti vienodai.

Dabar labai lengva pradėti ikiteisminį tyrimą ir jį užvilkinti. Kodėl? Todėl, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas remiantis gandais. Puiki pirminių faktų patikrinimo tvarka buvo įteisinta 2002-aisiais, tačiau jai buvo lemta gyvuoti tik vienus metus, t. y. iki chaotiško naujojo BPK įsigaliojimo. Dabar ikiteisminis tyrimas neturi jokių terminų.

Dabar Lietuvoje sukurta sistema daugeliu atveju leidžia prokurorui nuspręsti, kad byloje trūksta įrodymų, todėl negalima jos perduoti teismui. O ką sako ekonomiškumo, greitumo principai? Nustatei įtariamąjį - ir atiduodi į teismą. Tegu teismas sprendžia viešai: kaltas, ar nekaltas.

Prokuratūra gavo daug laisvių, bet jomis naudojasi netinkamai. Įstatyme turėtų būti įtvirtinti aiškūs prokuratūros veiklos vertinimo kriterijai, kuriais vadovaudamasis Seimas kasmet viešai įvertintų generalinio prokuroro ataskaitą. Turėtų būti panaikinta prokuratūros teisė kurti įstatymus. Seimas galėtų įkurti nuolatinę komisiją, kuri rūpintųsi ikiteisminio tyrimo klausimais, į kurią būtų įtraukti ne tik teisėsaugos institucijų, teismų atstovai, bet ir mokslininkai, visuomenės atstovai.

Tokių įgaliojimų, kaip šiuo metu, prokurorai neturėjo nei tarpukariu, nei sovietmečiu. Nedaug kur rasi ir posovietinėje erdvėje. Man baugu pagalvoti, ką turėdamas tokį statusą gali padaryti prokuroras, jeigu juo taptų nedoras, nekompetentingas žmogus.

Bet dabar už susiklosčiusią padėtį atsakomybę turėtų prisiimti patys prokuratūros vadovai. Akivaizdu, kad aplaidų skandalingosios bylos tyrimą nulėmė ne tų kelių nubaustų prokurorų veiksmai. Jie - tik atpirkimo ožiai. Drąsos nurodyti tikrąsias problemų priežastis iki šiol trūksta. Stengiamasi užgniaužti, kad nusikaltimų tyrimo sistema per šiuos kelis metus buvo sugriauta, jai sulaužytas stuburas ir ji palikta be jokios kontrolės.

Prokuroro statusas ir atsakomybė

Prokuroru gali būti paskirtas Lietuvos Respublikos pilietis, turintis nepriekaištingą reputaciją, mokantis valstybinę lietuvių kalbą, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir įgijęs teisės bakalauro ir teisės magistro ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį, turintis 3 m. teisinio darbo stažą ir išlaikęs pretendentų į prokurorus egzaminą.

Prokurorui negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jo priimamiems sprendimams, asmenims draudžiama duoti prokuratūrai įstatymuose nenustatytų pavedimų ar įpareigojimų arba kitaip kištis į prokurorų veiklą.

Dėl prokuroro padarytos nusikalstamos veikos pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik generalinis prokuroras.

Administracinių nusižengimų kodekso (2015, įsigaliojo 2017) nustatyta tvarka prokuroras gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn bendra tvarka.

Atlikdamas savo funkcijas prokuroras turi įgaliojimus veikti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Generalinėje prokuratūroje dirbantys prokurorai turi generalinio prokuroro įgaliojimus veikti visuose teismuose.

Generalinis prokuroras negali būti traukiamas už administracinės atsakomybės.

Esama tvarka bent minimaliai garantuoja prokuratūros nepriklausomumą. Generalinio prokuroro skyrimo tvarka leidžia išvengti pernelyg didelės valdžios koncentracijos.

Dabartinis baudžiamojo proceso reglamentavimas nekalba apie visuomeninės kontrolės mechanizmus. Prokurorų ir teisėjų veikla gali ir privalo būti kontroliuojama bent jau nevyriausybinių organizacijų.

Seimas turi pakankamai kontrolės galimybių, tik ar jomis visada tinkamai pasinaudojama? Ir Kauno įvykiams tirti suburta komisija negalėjo išstudijuoti minėtos bylos, rėmėsi tik kažkokiomis pažymomis ir antriniais raštais.

Jeigu pareigūnas bus neaktyvus, nesieks greičiau ištirti bylą ir sueis senatis, tada turėtų kilti drausminės atsakomybės klausimas. Bet jeigu yra nustatoma, kad pareigūnas piktnaudžiauja siekdamas tam tikrų savanaudiškų tikslų, karjeros ar ima kyšį, už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Prokuratūra gavo daug laisvių, bet jomis naudojasi netinkamai. Dabar labai lengva pradėti ikiteisminį tyrimą ir jį užvilkinti. Kodėl? Todėl, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas remiantis gandais.

Jei paaiškėja, kad drausminio ar tarnybinio pažeidimo per tam tikrą laiką negalima išsiaiškinti, pareigūnas negali būti baudžiamas. Pareigūnas turi turėti tam tikrų garantijų, kad jis nebus nepagrįstai ar ne pagal procedūras persekiojamas.

tags: #ar #prokuroras #gali #buti #patrauktas #i