Leipalingio dvaro sodyba: istorija ir dabartis

Leipalingis, miestelis Druskininkų savivaldybės teritorijoje, garsus savo turtinga istorija ir kultūros paveldu. Miestelio vardas kildinamas nuo medžio - liepos - pavadinimo, nors ir nedidelis, turintis apie 1,7 tūkst. gyventojų, tačiau garsas apie jį sklinda jau daugiau kaip pusę tūkstantmečio.

XVI a. pr. iš stambaus dvaro Dzūkijos Užnemunėje, buvusiose jotvingių žemėse, išaugo Leipalingio miestelis. Leipalingis pirmą kartą paminėtas 1503 m. balandžio 7 d., kai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikštis Aleksandras savo privilegija valdininkui Jonui Teodorui Pliuškovui, pabėgusiam iš Maskvos kunigaikščio Ivano III užimtos Smolensko žemės, suteikia prieglobstį - užleidžia Leipalingio dvarą (Lepuniki) su nelaisvąją šeimyna, gyvuliais, žmonėmis, ežerais, lig to laiko kol iš jo tėviškės bus išvarytas priešas.

Leipalingio herbas

Dvaro istorijos vingiai

Dvarui likus be šeimininko, 1508 m. birželio 28 d. Žygimantas Senasis jį amžiams padovanojo Jonui Sapiegai. Leipalingio dvare, įsiterpusiame tarp pelkėjančio ežerėlio ir stačiašlaičio Seiros upės kranto, Sapiegų giminė šeimininkavo iki 1742 m.

Jonas Sapiega čia pastatydino medinius gyvenamuosius bei ūkinius pastatus ir cerkvę (pirmieji garsiosios Sapiegų giminės atstovai buvo stačiatikiai). Jonas Sapiega testamentu nurodė ateities kartoms, kad visi Leipalingio dvaro savininkai ir jų šeimos nariai būtų palaidoti šios cerkvės rūsiuose. Deja, šiai valiai nebuvo lemta išsipildyti. Dvarą valdant jo sūnui Povilui Sapiegai, kilo didelis gaisras, sudegė cerkvė bei dauguma dvaro pastatų.

Sapiegų finansinė padėtis tuo laiku smarkiai pablogėjo, todėl atstatyti visų dvaro pastatų nebuvo jokios galimybės. Daugybę Leipalingio Sapiegų kartų vargino skolos. Didelių pastangų dėka tik Mikalojui Sapiegai pavyko pasiskolinti pinigų ir funduoti bažnyčios statybą (Sapiegų giminė priėmė katalikybę) bei atstatyti daugumą dvare buvusių pastatų ir pamažu grąžinti Leipalingio dvarui buvusią šlovę.

Yra žinoma, kad į šį dvarą ne kartą buvo atvykęs medžioti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalius Vladislovas IV. Pamažu Sapiegų įtaka valstybės valdyme didėjo ir čia buvo pastatydinti reprezentaciniai rūmai bei parkas su medžioklės žvėrynu.

Vėliau dvaras turėjo daugybę savininkų. Jį valdė Masalskiai, Kruševskiai, Balinskiai. Parko pradžioje, kalnelyje, yra raudonomis plytomis išmūryta patalpa su nišomis, išlikusi iki šių dienų. Pasak legendos, ją pastatė vienas iš Kruševskių, buvęs didelis moterų gerbėjas. Jis čia laikydavo uždarytas jam patikusias moteris.

XVIII a. pab. - XIX a. pr. pirmasis Vilniaus katedros kanauninkas Antanas Kruševskis nusipirko Leipalingį iš vyskupo Igno Masalskio ir pastatė dabartinius Leipalingio dvaro rūmus ir 1806-1821 metais Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, kurios Šv.Antano koplyčioje jis ir palaidotas.

Klebonas Jurgis Andriušis su parapijiečiais 1873 m. bažnyčią suremontavo, pastatė naują didįjį altorių (įrengė Varšuvos dailininkas E. Ceglarskis). 1885 m. pastatyta varpinė (architektas E. Lipskis). Bažnyčia klasicistinė, turi baroko bruožų, stačiakampio plano, su bokšteliu, vidus 3 navų, atskirtų kolonomis. Šventoriaus tvora akmenų mūro.

XIX a. pab. - XX a. pr. Leipalingio dvarą nusipirko turtingas Peterburgo pirklys Balinskis. Jis labai puoselėjo tiek dvarą, tiek patį miestelį. Kasė kanalus, toliau turtino parką, buvo iškastas Simoniškės ežerėlis, padaryti prabangūs tilteliai, altanos.

Po I pasaulinio karo visa dvaro žemė buvo išdalinta Lietuvos savanoriams, Nepriklausomybės dalyviams ir dvaro kumečiams. Dvaro žemių vietoje atsirado Savanorių kaimas, o dvaro miškai atiteko valstybei.

Šiandien čia stovi dvaro pastatai ir klasicistinio stiliaus centriniai rūmai parko fone. Šiuo metu yra išlikę klasicistiniai dvaro rūmai su kolonomis, oficina, vienu ūkiniu pastatu, spirito varykla ir parko fragmentais.

Leipalingio dvaro sodybos reikšmė ir dabartis

Už 12 km nuo Druskininkų kurorto esanti Leipalingio dvaro sodyba laikoma vienu reikšmingiausių Dzūkijos architektūros paveldo kūrinių.

Verta aplankyti, nes:

• dvare veikia Leipalingio progimnazijos Algirdo Volungevičiaus kraštotyros muziejus. Jame - archeologijos, istorijos bei etnografijos eksponatai, liudijantys Leipalingio miestelio gyvenimą nuo seniausių laikų, dvaro gyvavimo laikotarpiu iki Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo po sovietmečio;
• seniausias dvaro statinys yra erdvus ir įspūdingas rūsys su trimis raudonų plytų kolonomis po grūdų sandėliu. Jame vyksta edukacijos ir parodos. Koncertų salėje virš rūsio galima apsilankyti kameriniuose renginiuose;
• Leipalingyje rengiamos edukacinės programos („4 provincijos dvaro seserys“ ir kitos). Jų metu ne tik išgirsite dvaro paslaptis, bet ir išmoksite dvariškų šokių žingsnelių, papietausite dvaro rūsyje.

Nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. muziejus lankytojus priima restauruotuose Leipalingio dvaro rūmuose. „Išsiskiriame tuo, kad esame pakankamai senas, nuo 1957 m. rugsėjo 2 d. veikiantis muziejus, jau ne visai telpantis į mokyklos muziejaus rėmus.

Anksčiau eksponatai buvo išdėstyti aštuoniuose kambariuose, o dabar - keturiuose, bet dar turime fondų saugyklas, dirbame šildomose patalpose“, - pasakojo muziejuje dirbanti Leipalingio pagrindinės mokyklos mokytoja konsultantė Laima Žukauskaitė. Čia vyksta edukacinės programos-užsiėmimai vaikams.

Dalį istorijos, lietuvių kalbos, dailės, fizikos pamokų mokytojai veda muziejuje, pasinaudodami jo eksponatais. Dvaro praeitis yra unikali, todėl muziejaus veikla domina ir miestelio bendruomenės žmones, ir užsukančius svečius. Mat ekspozicijos keičiamos pagal atskiras temas, todėl eksponatai nestovi metų metus toje pačioje vietoje.

Šiuo metu muziejuje sukaupta per tūkstantį 100 metų skaičiuojančių eksponatų. Visas senovines vertybes sunku suskaičiuoti, tai ir senos nuotraukos, albumai.

Leipalingiečiai tiki, kad kiekviena nuotraukos kopija po 100 metų turės originalo vertę, atspindės Leipalingio krašto istoriją. Kraštotyros muziejus turi pakankamai istorinės medžiagos iš miestelio gyvenimo per visus istorijos laikotarpius, todėl lankytojai gali susidaryti išsamų vaizdą apie Leipalingio praeitį. Tam tarnauja ne tik nuotraukos, faktai, bet ir karo inventoriaus įrangos eksponatai.

Bendradarbiaujant su miestelio bendruomene, suaugusiems lankytojams sukurta smagi edukacinė programa iš XIX a. dvaro gyvenimo. Žmonės supažindinami su šokio pamokomis, etiketu ir vėduoklės kalba. Organizatoriai stebi vis didėjantį susidomėjimą šia jų siūloma edukacine programa.

Kartu švęsdami gimtadienius, kitokias progas, žmonės mokosi ne tik bendrauti prie stalo, bet ir plečia akiratį.

Leipalingio miestelio bendruomenė aktyvi savojo krašto kultūrinių tradicijų puoselėtoja, rengia ir įgyvendina įvairius projektus, aktyvina jaunimą, gražina aplinką, organizuoja įvairius renginius. Vieni iš populiariausių renginių - Oninės, o paskutiniais metais jau tradicija tapo organizuoti Druskininkų savivaldybės kaimo bendruomenių sueituves.

2022 metais Leipalingis buvo paskelbtas Mažąja Lietuvos kultūros sostine, todėl miestelyje įgyvendinta daugybę kultūrinių renginių.

Leipalingio bendruomenė didžiuojasi įžymiais miestelio žmonėmis, kurie yra pelnytai įvertinti ne tik savivaldybėje, bet ir respublikoje. Tai kraštotyrininkas, kraštotyros muziejaus Leipalingio dvaro rūmuose įkūrėjas Algirdas Volungevičius. Už savo veiklą jis apdovanotas medaliu „Už nuopelnus kraštotyrai ir paminklų apsaugai“, Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino I laipsnio medaliu. A. Volungevičiaus kraštotyrinę veiklą tęsia mokytoja Ona Birutė Zuzevičienė. Nusipelniusi kraštui ir buvusi mokytoja, tautosakininkė, kraštotyrininkė, poetė Ona Alesiūtė - Bleizgienė, kuriai suteiktas garbės kraštotyrininkės, geriausios tautosakininkės vardai. Bronislavas Misevičius, buvęs mokytojas, kraštotyrininkas, išleido knygą „Tėviškės padangė“, kurioje tyrinėjama gimtojo Mižonių kaimo istorija, aprašomi žmonių likimai, ūkis, buitis, papročiai, švietimas, kultūra.

Būnant Leipalingyje verta:

• Dalyvauti unikalioje Marijos Galvanauskienės pynimo iš laikraščių edukacinėje programoje.
• Pamatyti vietinės humoro grupės ,,Pirtis“ nuotaikingus pasirodymus.
• Aplankyti Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, Varpinę, Šv. Agotos koplyčią.
• Pamatyti Žydų senąsias ir žydų genocido aukų kapines, Sovietų karių kapus, pamatyti Nepriklausomybės paminklą „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“, Švč.
• Apsilankyti kavinėje „Pluvira“, Merkinės g. 3.
• Pailsėti prie Avirio ežero „Poilsis prie Avirio“ sodyboje.

Leipalingio bendruomenės veikla

Leipalingio dvaro sodyba - tai ne tik architektūros paminklas, bet ir gyvas istorijos liudijimas, svarbus kultūros ir bendruomenės centras, puoselėjantis krašto tradicijas ir atmintį.

Lankytojų patogumui:

tags: #leipalingio #dvaro #sodyba