Pavėsinės statybos leidimas: reikalavimai ir patarimai Lietuvoje

Šylant orams norisi kuo ilgiau praleisti laiką gamtoje ir dažnai imama svajoti apie poilsio zonos įrengimą - pavėsinės statybą savo sklype. Tačiau ar ją galima statyti, kur sumanius? Neretai kyla klausimų dėl statinių, tokių kaip pavėsinės, statybos ant sklypo ribos. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai taikomi pavėsinės statybai ant sklypo ribos, kokiais atvejais reikalingas kaimyno sutikimas ir kaip spręsti galimus ginčus.

Pirmiausia žinotina tai, kad pavėsinė ar stoginė yra žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės skirtas inžinerinis statinys, kurį sudaro stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų); stoginė gali būti atskiras statinys ar kito statinio priestatas.

Taigi, pavėsinės (kaip statinio) kategorija nustatoma skaičiuojant statinio matmenų įvertinimo koeficientą K, kaip nurodyta statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“.

Statinių klasifikavimas ir reikalavimai

Žinotina, kad statinys - tai nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelėje nurodomi pastatų požymiai ir techniniai parametrai pagal kuriuos nustatoma statinio kategorija.

Taigi, jei pavėsinė yra paprastų konstrukcijų, kaip apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje, nustatyti pavėsinės kategoriją galite paskaičiavus koeficientą K, vadovaujantis STR 1.01.03:2017 3 lentelėje 4.2 eilute.

Pagal šio reglamento 3 lentelės 4.2 punktą inžineriniai statiniai nenurodyti 4.1 papunktyje, ne aukštesni kaip 15 m, kurių 10 ≤ K ≤ 10000, priskiriami I grupės nesudėtingiesiems statiniams, o kurių 10000 < K ≤ 40000, priskiriami II grupės nesudėtingiesiems statiniams. Objektai, kurių statinio matmenų įvertinimo koeficientas K < 10, nelaikomi nesudėtingaisiais statiniais ir jiems netaikomi Statybos įstatymo reikalavimai.

Atvejai, kada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą nesudėtingojo statinio statybai, nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.

Jeigu pavėsinės (stoginės) gamintojo techninėje dokumentacijoje nurodyta, kad stoginė yra kilnojamasis daiktas - SLD gauti nereikia.

Taip pat žinotina, kad vertinant konkretų objektą, pirmiausia reikėtų įvertinti, ar pavėsinė turi laikančiąsias konstrukcijas (taip pat ir pamatą, neatsižvelgiant į jo tipą), ar atitinka statinio apibrėžimą (Statybos įstatymo 2 str.).

Paprastos konstrukcijos statiniai

Primintina, kad nesudėtingasis statinys - tai paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys.

Statybos įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiama, kad inžineriniai statiniai - susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.

Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis.

Statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m trijų metrų atstumu nuo sklypo ribos; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.

Pavyzdžiui, 1 m atstumu nuo sklypo ribos pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas)) gali būti 1 m, 1,5 m atstumu - 1,5 m, 2,5 m atstumu - 2,5 m, 2,9 m atstumu - 2,9 m, 3 m atstumu - 8,5 m, 3,5 m atstumu - 9,5 m, 4 m atstumu - 10,5 m ir t. t.

Kaimyno sutikimas: kada jis reikalingas?

Atkreipiame dėmesį, kad pavėsinė (stoginė) yra inžinerinis statinys, turintis stogą, kurį statyti galima ne mažesniu kaip 3 m atstumu iki sklypo ribos, o norint statyti mažesniu atstumu, privaloma gauti rašytinius besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus (susitarimus), kaip nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.

Anot teisininkės Karolinos Jonaitienės, dėl nesutarimų kaimynystėje kyla daug ginčų, pasiekiančių net teismus. Norint išvengti tokių situacijų, svarbu remtis bendrosiomis teisinėmis taisyklėmis.

"Yra bendrosios teisinės taisyklės - jeigu norite tvorą statyti ant sklypo ribos, peržengiant tą sklypo ribą, visais atvejais reikia kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimo", - teigia teisininkė.

Anot jos, toks sutikimas turėtų būti raštiškas, kadangi žodinio neįmanoma įrodyti. Teisės aktai nenustato notarinės formos, užtenka rašytinio, tačiau sudarant rašytinį sutikimą rekomenduojama detaliai aptarti, kokia tvora bus statoma, nes vėliau, sudarius labai aptakų sutarimą, vėlgi, kaimynų santykiams suprastėjus, situacijų gali būti visokių.

Situacijos, kai kaimyno sutikimas privalomas:

• Visais atvejais, kai tvora statoma ant sklypo ribos konstrukcijoms ją peržengiant.
• Visais atvejais, kai statoma aklina arba šviesos pralaidumui keliamų reikalavimų neatitinkanti tvora mažesniu nei vieno metro atstumu.

Jei norite įsirengti, pavyzdžiui, tinklinę ar segmentinę tvorą, kuri yra visiškai pralaidi šviesai, kaimyno sutikimo nereikės, jei tvoros konstrukcijos neperžengs sklypo ribos. Tačiau tendencijos mūsų šalyje tokios - žmonės nori kuo daugiau privatumo ir renkasi kone aklinas tvoras.

Vadinasi, tokių tvorų statybai sutikimas būtinas visais atvejais, jei nenorime tvoros sklypo šiaurinėje, pietinėje ir vakarinėje pusėje atitraukti vieno metro atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos.

Visais atvejais reikalingas kaimyno sutikimas, jei neišlaikomas 3m atstumas iki sklypo ribos. Nebent pavėsinė yra visiškai be pamatų (t.y. ją galima pakelti ir nunešti).

Statant arčiau kaip 3 metrai nuo sklypo ribos būtinas raštiškas kaimyninio sklypo sutikimas.

Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techniniame reglamente (STR) STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“.

Jei jūsų sklypui nėra parengtas detalusis planas, tuomet reikia miesto bendrąjį planą nagrinėti - ar leidžiama dar kokia nors statyba jūsų sklype (reikia įvertinti užstatymo zoną, tankumą, intensyvumą). Jei statyba neprieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, kreipkitės į projektuotojus, kurie parengs projektą, gaus leidimą.

Reikalavimai tvoroms (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nuotrauka)

Kokios formos sutikimas reikalingas?

Reikalingas kaimynų sutikimas rašytinės formos, bet kokios formos sutikimas geresnis nei nieko. Jei apiforminsit notariškai, tai galėsit jau ir teisme kautis.

Rašomas laisvos formos sutikimas, kuriame būtina nurodyti sklypo, kuriame statysite pavėsinę ir kaimyninio sklypo adresus, kadastrinius numerius, savininkus.

Formuluokite paprastai, suprantamai, pvz.: Antanas Antanaitis sklypo adresu: Antano g. 1, Antališkiai, kadastrinis numeris: 5555/5555:555 savininkas, sutinka, kad Petras Petraitis sklypo adresu: Antano g. 3, Antališkiai, kadastrinis numeris 5555/5555:556 savininkas, statytų pavėsinę ant sklypo ribos.

Po tekstu kaimynas (arba kaimynai, jei kaimyninio sklypo savininkai yra keli žmonės) pasirašo. Nusikopijuokite kaimyninio sklypo išrašą iš Registrų centro ir padėkite į spintelę saugojimui.

Kaimynų sutikimas reikalingas laisvos formos, bet galite ir notariškai patvirtinti, bet reikės pavėsinės projektą pridėti, kad būtų aiškų dėl kokio statinio sutinkama. Nebent sutikime viską aprašysite, kokios medžiagos, koks aukštis, užstatomas plotas. Nes atsiradus naujam kaimynui, gali kilti problemų.

Jei sunku gauti kaimyno leidimą ar sutikimą - pakvieskite jį į svečius ir pasitarkite, o jei niekaip neišeina susitarti, vienas kelias - metalinis karkasas ir aptraukiamas brezentu, bet gal čia ne išeitis.

Atstumai nuo sklypo ribos

Jei kaimyno sutikimo gauti nepavyksta, būtina laikytis atstumų reikalavimų.

Stogą turintys inžineriniai statiniai - stoginės, malkinės ir kt., statomi ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos. Žinoma, su kaimynu galima susitarti dėl mažesnio atstumo.

Jei kalbame apie šiltnamį, turintį įbetonuotą pamatą - jam taikomas trijų metrų atstumo reikalavimas. Tačiau jei šiltnamis prie žemės nėra tvirtinamas, tai gali būti traktuotina kilnojamuoju daiktu, kuriam atstumo reikalavimas netaikomas.

Jei pavėsinė yra įrenginėjama atskirai ir yra klasifikuojama kaip statinys, tai tokiu atveju atstumas iki kaimynų sklypo ribos turėtų būti nemažesnis nei 1 metras, tačiau yra svarbu, kad ir tokiu atveju ji neturėtų daryti žalos kaimynų sklypo naudotojams. Tokia žala galėtų būti krentantis šešėlis, kuris turi įtakos derliui.

Tačiau jei įrenginėjate visiškai paprastą stoginę ar pavėsinę, kuri neturi pamato ir gali būti nesunkiai perkelta iš vietos į vietą, tai jos nėra vertinamos kaip nekilnojamas turtas ir joms nėra taikomas minimalus atstumas iki kaimynų sklypo.

Trijų metrų atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.

Atstumų reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techniniame reglamente (STR) STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“.

Kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (SLD)?

Ar konkrečiu atveju reikalingas statybą leidžiantis dokumentas priklauso tiek nuo vietovės, kurioje yra žemės sklypas, tiek nuo tvoros aukščio.

Jeigu tvoros aukštis ≥ 1 iki ≤ 2 m, tuomet ji priskiriama prie I grupės nesudėtingos kategorijos statinių. Tokiam statiniui statybos leidimo nereikia išskyrus atvejus, jei žemės sklypas patenka į bent vieną iš šių teritorijų: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritoriją, esančią 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Tvora, kurios aukštis > 2 m iki ≤ 5 m, kai aukštesnių kaip 2 m užtvarų dalių akytumas ≥ 80 proc., yra priskirtina II grupės nesudėtingiesiems statiniams.

Statybos leidimas (vilnius.lt nuotrauka)

Tokiais atvejais statybos leidimas reikalingas, jeigu žemės sklypas yra bent vienoje iš šių teritorijų: mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Taigi, norint statyti aukštesnę nei 2 metri tvorą, pavyzdžiui, miesto teritorijoje SLD reikės, o kaimo - ne.

Ginčų sprendimas

Jeigu kaimynas pastatė tvorą jūsų sklype - turite raštu išsiųsti pretenziją reikalaudami tvorą pašalinti per protingą terminą. Kaimynui veiksmui nesiėmus - teks kreiptis į teismą. Savavališkai kaimyno tvoros griauti nerekomenduoju.

Tik teismas gali nustatyti ir pripažinti, ar konkrečiu atveju yra pažeidžiamos žemės naudotojo teisės ir atitinkamai įpareigoti kaimyną imtis veiksmų. Savivaliavimas gali baigtis brangiai - tekti atlyginti kaimynui padarytą žalą.

Anot pašnekovės, svarbiausia - kalbėtis su kaimynais, tartis, turėti raštiškus ir kuo detalesnius sutarimus, kad tokių ginčų pavyktų išvengti.

"Kartais būna, kad susitaria - statysim tvorą. Pastato ir tada kaimynas sako, kad ne tokios tikėjosi. Arba tiesiog kaimynų santykiai dėl ko nors kito subjūra ir ta tvora tampa priežastis suvesti sąskaitas.

Tai jeigu yra galimybė, siūlau prie susitarimo pridėti tvoros eskizą, jį patvirtinti parašu, kad susipažinote, numatyti, kokia ta tvora bus: ar surenkamas pamatas, koks aukštis, iš kokių medžiagų, kokios spalvos, jog nebūtų galimybės kilti ginčams, o jeigu jų kils, liksite laimėtojas", - pataria teisininkė.

Patarimai, kaip išvengti konfliktų su kaimynais:

• Prieš pradedant statybas, pasitarkite su kaimynais.
• Aptarkite visus statybos niuansus ir užfiksuokite susitarimus raštu.
• Laikykitės teisės aktų reikalavimų.
• Būkite lankstūs ir ieškokite kompromisų.

Statant pavėsinę ar kitą statinį ant sklypo ribos, svarbu atsižvelgti į visus teisinius reikalavimus ir gerbti kaimynų interesus.

tags: #leidimas #pavesines #statybai