Šiame straipsnyje aptariamos situacijos, kai asmuo yra deklaruotas bute, bet nėra pageidaujamas savininko, ir kokie teisiniai veiksmai gali būti atliekami.
Gyvenamosios Vietos Deklaravimas ir Jo Pasekmės
Gyventojai deklaravimą laiko kažkuo daugiau nei tas reiškinys yra iš tikrųjų. Iš tiesų deklaravimo paskirtis yra gerokai kitokia, nei čia daug kas mano. Deklaravimas gyventojų suprantamas kaip kažkoks tarpinis produktas tarp sovietinės registracijos (prapiska) ir sovietinio orderio leidžiančio įsikelti į butą (order na kvartiru) leidžiantis apsigyventi bute.
Nors deklaravimas jokių teisių į nekilnojamąjį turtą nesuteikia, tačiau deklaravimo tikslas yra kaupti informaciją apie asmenų gyvenamąją vietą. Taigi deklaravimas yra santykių dėl asmens teisėto gyvenimo bute, susiklosčiusių tarp mamos ir to asmens, pasekmė.
Deklaravimo paskirtis yra gerokai kitokia, nei čia daug kas mano. Tai tera tik mitas, toks pat mitas kaip gyventoju galvose sklandantis, kad asmuo pagyvenes svetimame bute ilgesni laika pvz 15 metu gali uzgyventi ta buta (nazyt kvartyru).
Savininko Teisės ir Gyventojo Iškeldinimas
Savininkas neprivalo leisti gyventojui gyventi savo bute be galo. Kaip ir minėta, jei toks gyventojas bute apsigyveno teisėtai - pakviestas savininko (giminaitis, sugyventinis, sužadėtinis ar šiaip geras žmogus iš kaimo, ar buvęs savininkas po varžytinių) - tokį iškeldinti galima tik teismine tvarka. Jei svečias bute ketina apsigyventi be savininko sutikimo - ilindo i buta apvogti, arba paskambino i duris pasiule pirkti bulbes ar verbavo i jahovos liudytojus, ar uzejo alaus atsigerti ir paskui nusprende pasilikti, toki galima shveisti uz pakarpos, bet geriau kviesti policija.
Jei gražiuoju nesusišnekama, pulti - tegul ginasi ir parodo tą teisę. Vienas iš ikiteisminių būdų - mėgint išdeklaruot, tai seniūniją gal ką iškvos iš jo, atkas kokią sutartį ar liudininkus siejančius su senąja šeimininke. Galimai mamos nebėra ir butas palikimu atiteko su įnamiu.
Jei mama turėjo kažkokių įsipareigojimų, visi jie galėjo ir turėjo būti atskleisti ir perleisti kartu su nuosavybe bei aptarti dovanojimo sutartyje.
Gyvenamosios Vietos Panaikinimas
Pirmiausia, pakanka savivaldybei (ar seniūnijai) pateikti gyvenamosios patalpos savininko prašymą panaikinti gyvenamąją vietą deklaravusio asmens duomenis. Taigi, jokio teismo Jums nereikia.
Pamėginkite remdamiesi nuosavybės dokumentu- seniūnijoje išdeklaruoti. Tai kažkiek irgi užtruks, matyt, nes turėtų užklausti asmenį. Tas, jei turės kuo( kokia nors panaudos sutartimi) - ginsis. Kažkodėl atrodo, kad jis tokios neturės, bet tai jo reikalas įrodyti, kuo jis remiasi. O jei jis tiesiog nereaguos, neatsilieps, viešas paskelbimas ar pan.ir seniūnija turėtų išdeklaruoti.
Teisiniai Aspektai ir Panaudos Sutartis
Jei mama turėjo kažkokių įsipareigojimų, visi jie galėjo ir turėjo būti atskleisti ir perleisti kartu su nuosavybe bei aptarti dovanojimo sutartyje. Panauda galima tik daikto savininko sutikimu. Šiuo atveju daikto savininkas tokio sutikimo neadavė. Ir jei toks visažinis esate, torite žinoti, kad panaudos davėjas turi teisę daiktą parduoti ar perduoti jį atlygintinai naudotis trečiajam asmeniui.
Taigi, pirma, leidimas deklaruoti gyvenamąją vietą neprilyginamas panaudos sutarčiai, o antra, jei mamos ir "gyventojo" panaudos santykiai nebuvo registruoti viešajame registre, o naujasis savininkas nežinojo apie tokią sutartį, jam nepereina pareiga tęsti tokius "panaudos santykius". Ir tam teismo nereikia.
Jeigu panaudos sutarties nebuvo, kyla klausimas, kokiu pagrindu asmuo gyveno mamos bute. Nors deklaravimas jokių teisių į nekilnojamąjį turtą nesuteikia, tačiau, kaip ir Jūs rašote deklaravimo tikslas yra kaupti informaciją apie asmenų gyvenąmąją vietą. Taigi deklaravimas yra santykių dėl asmens teisėto gyvenimo bute, susiklosčiusių tarp mamos ir to asmens, pasekmė.
Sutikimas Gyventi Bute: Esmė ir Pasekmės
Sutikimas leisti gyventi bute reiškia, kad gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturčiai) ar jo įgaliotas asmuo patvirtina, jog asmuo gali apsigyventi savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Šis sutikimas reikalingas, kai asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą ne kaip savininkas. Savininkas ar jo atstovas turi įrašyti sutikimą deklaracijoje atvykę į seniūniją.
Per MIGRIS pildant prašymą išduoti leidimą gyventi, turite pridėti dokumentus, patvirtinančius jūsų teisę deklaruoti gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje. Tai gali būti:- gyvenamosios patalpos savininko ar bendraturčio ar jo (jų) įgalioto atstovo sutikimas apsigyventi savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas notaro arba seniūno.
Jeigu pateikiamas nepatvirtintas savininko (bendraturčio) sutikimas, savininkas (bendraturtis) turi atvykti į Migracijos departamentą kartu su jumis rezervuotu vizito laiku - savininko (bendraturčio) sutikimą patvirtins jūsų prašymą priimantis Migracijos departamento darbuotojas.Jeigu užsieniečiui, dėl kurio įsipareigojama, Lietuvos Respublikoje suteiktas asmens kodas - sutikimas gali būti sudarytas ir per www.igalojimai.lt. Renkantis šį būdą, įgaliojimo paslaugos aprašyme savininkas (bendraturtis) nurodo, kad sutinka leisti apsigyventi ir deklaruoti gyvenamąją vietą jam nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, nurodant gyvenamosios patalpos adresą. Šiuo atveju Migracijos departamento darbuotojui turėsite nurodyti įgaliojimui suteiktą identifikavimo kodą.
Leidimas Laikinai Gyventi Lietuvoje: Svarbiausi Aspektai
Jei Jūsų vyras ar žmona Lietuvos pilietis, o Jūs turite užsienio valstybės pilietybę, Jūs galite gauti leidimą gyventi Lietuvoje, tiek laikiną, tiek nuolatinį. Taip pat, turite teisę įgyti Lietuvos pilietybę po 7 metų nuolatinio gyvenimo su savo vyru ar žmona Lietuvoje. Leidimas laikinai gyventi yra išduodamas 1 metams, kas metus jį pratęsiant. Užsienietis, kurio vyras ar žmona yra Lietuvos pilietis, gali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, jei ketina gyventi kartu su sutuoktiniu (-e) Lietuvoje.
Prieš kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo Jūsų vyras ar žmona Lietuvos pilietis turi būti deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Dažniausiai gyvenamoji vieta deklaruojama seniūnijoje, kurios aptarnaujamoje tertorijoje randasi gyvenamosios patalpos, kurių adresu asmuo ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Užsieniečio santuoka su Lietuvos piliečiu turi būti registruota. Sutuoktiniui (-ei) užsieniečiui turi pakakti lėšų pragyventi Lietuvoje. Minimalus lėšų dydis pragyvenimui per mėnesį lygus Lietuvos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydžiui. Asmuo taip pat turi pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kad šeima turi gyvenamąjį plotą, kuriame gyvens. Pagal Lietuvos teisės aktų reikalavimus asmeniui turi priklausyti ne mažiau kaip 7 kv. m. gyvenamojo ploto. Butas, namas ar kambarys šeimai gali priklausyti tiek nuosavybės teise, tiek nuomos, panaudos ar kitu pagrindu.
Dokumentai reikalingi leidimui laikinai gyventi gauti:
- Prašymas;
- Pasas;
- Viza;
- Santuokos sudarymą patvirtinantys dokumentai;
- Turimas lėšas pragyvenimui patvirtinantys dokumentai;
- Dokumentai dėl gyvenamosios vietos;
- Teistumo pažyma;
- Išvykuų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašas;
- Sveikatos draudimas;
Priėmus sprendimą išduoti sutuoktiniui (-ei) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, žmona ar vyras Lietuvos pilietis turėtų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje įforminimo (kortelės išdavimo). Šiuo atveju pateikiamas prašymas ir kiti būtini dokumentai Migracijos tarnyboje. Kortelės gamybos terminas: iki 5-10 darbo dienų.
Kaip nuvykti į ir iš Vilnijos oro uosto Lietuvoje (6 būdai)
Leidimas Nuolat Gyventi Lietuvoje
Leidimas nuolat gyventi gali būti išduotas užsieniečiui, kuris yra sutuoktinis (-ė) Lietuvos piliečio, jei jis kartu atvyko su Lietuvos piliečiu iš užsienio valstybės gyventi į Lietuvą. Šiuo atveju reikia pateikti papildoms įrodymus, pagrindžiančius gyvenimą su vyru ar žmona užsieniečiu užsienio šalyje prieš atvykimą gyventi į Lietuvą.
Dokumentai reikalingi leidimui nuolat gyventi gauti:
- Prašymas;
- Pasas;
- Dokumentas, patvirtinantis pakankamo dydžio lėšų pragyvenimui turėjimą;
- Dokumentai, patvirtinantys leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrinda:
- Jei užsienietis, Lietuvos piliečio vyras, žmona atvyksta gyventi į Lietuvą su Lietuvos piličiu: vyro, žmonos Lietuvos piliečio prašymas išduoti sutuoktiniui leidimą nuolat gyventi Lietuvoje; dokumentas, patvirtinantis, kad vyras, žmona yra Lietuvos pilietis; santuokos sudarymą patvirtinantis dokumentas; dokumentai, patvirtinantys gyvenimą su Lietuvos piliečiu kitoje valstybėje iki atvykimo į Lietuvą.
- Jei Lietuvos piliečio vyras ar žmona užsienietis Lietuvoje nuolat gyveno ne mažiau kaip pastaruosius 5 metus: vyro, žmonos Lietuvos pilietybę patvirtinantis dokumentas; santuokos sudarymą patvirtinantis dokumentas; nuolatinį gyvenimą Lietuvoje ne mažiau kaip pastaruosius 5 metus patvirtinantys dokumentai; neišvykimo iš Lietuvos daugiau kaip 6 mėnesiams iš eilės patvirtinantį dokumentą ir daugiau kaip 10 mėnesių per 5 metus patvirtinantį dokumentą; lietuvių kalbos egzamino ir Lietuvos Konstitucijos pagrindų egzamino išlaikymą patvirtinsntys dokumentai;
- Teistumo pažyma;
Priėmus sprendimą išduoti asmeniui leidimą nuolat gyventi Lietuvoje dėl jo įforminimo (kortelės išdavimo) asmuo turėtų kreiptis į Migracijos tarnybą.
Verslo Pagrindas Leidimui Gyventi
Esu dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki mano kreipimosi dėl leidimo gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba LR, kitos ES valstybės narės ar ELPA valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) dydžius ir kurios nuosavo kapitalo (ne AB ir ne UAB atveju - turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų - mano investuotos lėšos ar kitas turtas, ir esu šios įmonės vadovas arba AB ar UAB akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Reikalavimai įmonei:
- verslo planas, pagal kurį veikla vykdoma bent 6 mėnesius;
- visą darbo laiką dirba Lietuvos, kitos ES ar ELPA valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) dydžius;
- nuosavo kapitalo vertė - ne mažiau kaip 28 000 eurų;
- veikla vykdoma bent 6 mėnesius pagal verslo planą Lietuvos Respublikoje.
Reikalavimai asmeniui:
- turite būti įmonės vadovas arba UAB ar AB akcininkas, turintis bent 1/3 bendrovės įstatinio kapitalo);
- turite turėti AB ar UAB atveju - nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų, kurių nominalioji vertė ne mažesnė kaip 14 tūkstančių eurų, o IĮ, MB ar TŪB atveju - tai įnašą (piniginis ar kitas turtas) į įmonę ar bendrovę, kurio dydis ne mažesnis negu 14 tūkstančių eurų.
Pirmiausiai turite elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) užpildyti prašymą išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi ir pridėti prie šio prašymo pridedamų dokumentų skaitmenines kopijas. Užpildžius prašymą ir rezervavus vizito laiką per MIGRIS, per 4 mėnesius nuo prašymo per MIGRIS pateikimo dienos turite asmeniškai kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (keitimo) ir pateikti biometrinius duomenis bei dokumentų originalus.
Pragyvenimo lėšų dydis yra 1 minimali mėnesinė alga per mėnesį. Reikia tik kreipiantis dėl pirmo leidimo laikinai gyventi. Tai yra užsienio valstybių, kuriose iki atvykimo į Lietuvą gyvenote arba šiuo metu gyvenate pastaruosius 2 metus (išskyrus, kai gyvenimas užsienio valstybėje truko trumpiau negu 6 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį), kompetentingų institucijų išduotos pažymos, patvirtinančios, ar šiose valstybėse nebuvote (buvote) teistas, kurios turi būti išduotos ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos, išverstos į lietuvių kalbą, taip pat legalizuotos ir (ar) patvirtintos pažyma (Apostille), kai tai būtina. turite rezervuoto vizito laiku atvykti adresu International House Vilnius (Konstitucijos pr. 3) ar International House Klaipėda (Taikos pr. rezervuoto vizito laiku atvykti adresu International House Vilnius (Konstitucijos pr. 3) ar International House Klaipėda (Taikos pr. Leidimas laikinai gyventi jums bus išduotas arba pakeistas 2 metams.
Šeimos narius galite atsivežti ir jie kartu su jumis gali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo iškart. Šeimos nariais laikomi: sutuoktinis, registruotas partneris, nesusituokę ir nuo jūsų priklausomi nepilnamečiai vaikai, jūsų išlaikomi tėvai, jeigu juos išlaikote ne mažiau nei 1 metus ir jie negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienyje, parama.
Gyvenamosios Vietos Deklaravimas Kreipiantis Dėl Leidimo Gyventi
Jeigu teikiate prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenamąją vietą galite deklaruoti savo pasirinkimu: per Migracijos departamentą, rezervuotu vizito laiku atvykus pateikti prie prašymo išduoti leidimą gyventi pridėtų dokumentų originalus ir biometrinius duomenis; seniūnijoje ar savivaldybėje per 1 mėnesį nuo leidimo gyventi, atsiėmimo.
Per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) pildant prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje turite nurodyti, ar pageidaujate deklaruoti gyvenamąją vietą per Migracijos departamentą, ir patvirtinti, kad pasižadate deklaruoti gyvenamąją vietą tinkamoje gyvenamojoje patalpoje. Jei pildant prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje nepatvirtinote, kad pasižadate deklaruoti gyvenamąją vietą tinkamoje gyvenamojoje patalpoje, galima pridėti prašymo pridedamų dokumentų skiltyje „Pastabos“ Pasižadėjimo dėl gyvenamosios vietos deklaravimo forma.
Jeigu pasirenkate gyvenamąją vietą deklaruoti per Migracijos departamentą, pateikiant prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje: gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis reikia nurodyti pildant prašymą, o gyvenamosios vietos deklaracijos atskirai pildyti nereikia; per MIGRIS pildant prašymą išduoti leidimą gyventi, turite pridėti dokumentus, patvirtinančius jūsų teisę deklaruoti gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje. Tai gali būti: - gyvenamosios patalpos savininko ar bendraturčio ar jo (jų) įgalioto atstovo sutikimas apsigyventi savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas notaro arba seniūno.
Jeigu pateikiamas nepatvirtintas savininko (bendraturčio) sutikimas, savininkas (bendraturtis) turi atvykti į Migracijos departamentą kartu su jumis rezervuotu vizito laiku - savininko (bendraturčio) sutikimą patvirtins jūsų prašymą priimantis Migracijos departamento darbuotojas. Jeigu užsieniečiui, dėl kurio įsipareigojama, Lietuvos Respublikoje suteiktas asmens kodas - sutikimas gali būti sudarytas ir per www.igalojimai.lt. Renkantis šį būdą, įgaliojimo paslaugos aprašyme savininkas (bendraturtis) nurodo, kad sutinka leisti apsigyventi ir deklaruoti gyvenamąją vietą jam nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, nurodant gyvenamosios patalpos adresą. Šiuo atveju Migracijos departamento darbuotojui turėsite nurodyti įgaliojimui suteiktą identifikavimo kodą. Sutikimo apsigyventi savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje forma. - su fiziniu ar juridiniu asmeniu sudaryta nuomos ar panaudos sutartis.
Leidimas Gyventi Lietuvoje: Užsieniečių Teisės ir Galimybės
Užsieniečiai, turintys nuolatinį leidimą gyventi (LNG) Lietuvoje, gali gyventi ir dirbti šalyje be papildomų procedūrų, kurios reikalingos turintiems laikiną leidimą gyventi. Nuolatinio gyventojo kortelė leidžia gauti nemokamą medicininę priežiūrą, atsivežti šeimos narius gyventi į Lietuvą ir gauti valstybės išmokas tomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos piliečiai. Po 10 metų teisėto gyvenimo Lietuvoje, užsieniečiai gali kreiptis dėl Lietuvos pilietybės įgijimo. Norintiems gauti nuolatinio gyventojo statusą gali būti taikomi papildomi reikalavimai, pavyzdžiui, gali tekti išlaikyti kalbos ir Konstitucijos egzaminus Lietuvoje. Nuolatinis leidimas gyventi Lietuvoje galioja 5 metus ir gali būti pratęstas.
Tokį leidimą galima gauti šiais pagrindais:
- Šeimos pagrindu: Jei atvykote į Lietuvą pas savo šeimos narį, kuris yra Lietuvos pilietis, ir anksčiau kartu gyvenote užsienyje, galite iš karto kreiptis dėl nuolatinio leidimo gyventi.
- Ilgalaikio gyvenimo pagrindu: Jei penkerius metus nuolat gyvenote Lietuvoje su laikinu leidimu arba penkerius metus praleidote kitoje ES šalyje ir dvejus iš jų gyvenote Lietuvoje, taip pat jei praradote Lietuvos pilietybę, bet vis dar gyvenate Lietuvoje, galite kreiptis dėl nuolatinio leidimo gyventi.
- Lietuvių kilmės pagrindu: Jei turite teisę atkurti Lietuvos pilietybę arba esate lietuvių kilmės, galite kreiptis dėl nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje.
