Statybų projektai reikalauja kruopštaus planavimo, kuris apima ir techninius sprendimus, ir atitikimą teisės aktų reikalavimams. Archeologiniai tyrimai - vienas iš reikalavimų tam tikromis sąlygomis.
Archeologinių tyrimų reglamentavimas Lietuvoje
Lietuvoje archeologinius tyrimus reglamentuoja Kultūros paveldo įstatymas bei jo įgyvendinimo nutarimai. Lietuvos kultūros paveldas yra saugomas teisės aktais, kurių pagrindiniai yra Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas ir Archeologinio paveldo tvarkybos reglamentas. Šie dokumentai taikomi tiek miestų, tiek kaimo teritorijoms ir apima bet kokį kultūrinės reikšmės nekilnojamąjį turtą. Saugomos teritorijos yra plati sąvoka, į kurią įeina tiek gamtos, tiek ir kultūros paveldo apsauga. Statybų saugomoje teritorijoje tvarką nustato LR saugomų teritorijų įstatymas.
Archeologinio leidimo gavimo tvarka
Archeologinio leidimo gavimas vyksta Kultūros paveldo departamento nustatyta tvarka. Tikslus ir išsamus dokumentų pateikimas Kultūros paveldo departamentui sutrumpina leidimo gavimo terminą. Departamentas sprendimą priima per ne ilgiau kaip 30 dienų. Kol laukiama atsakymo, galima rengti kitą techninę dokumentaciją.
Paraiška turi apimti:
- Tyrimų plano aprašymą
- Numatomą darbo grafiką
- Specialistų kvalifikaciją
Be oficialaus leidimo statybos darbai negali prasidėti.
Archeologiniai tyrimai statybų kontekste
Statybų projektai istoriškai vertingose vietovėse yra iššūkis visomis prasmėmis, tiek projektų valdymo, tiek finansų bei statybų trukmės tinkamo įsivertinimo. Planuojant statybas tokiose teritorijose, kuriose archeologiniai tyrinėjimai jau buvo atliekami ir vieta buvo įtraukta į Kultūros vertybių registrą, labai svarbu įvertinti rizikas bei joms pasiruošti.
Nors archeologiniai radiniai yra vertybės, pasakančios kažką daugiau apie mūsų praeitį, statybų projektų valdymo kontekste tai yra vadinama galimomis rizikomis, dėl kurių dažniausiai išauga statybų projekto biudžetas ir trukmė. Reikia pabrėžti ir tai, jog archeologiniai tyrimai nėra atliekami vien dėl to, jog statytojas to nori, kad apsidraustų nuo galimų rizikų. Archeologiniai tyrimai yra aiškiai reglamentuotas procesas, kurio archeologai privalo laikytis.
Taigi statytojui rekomenduojama konsultuotis su archeologų komanda nuo pat pirmo statybų planavimo žingsnio. Šių etapų trukmė svyruoja nuo dviejų savaičių iki kelių mėnesių. Daugiau radinių - ilgesni procesai. Projekto sąmatoje archeologiniams tyrimams rekomenduojama skirti 5-10 % visų žemės darbų lėšų. Įvertinus galimus radinius, verta numatyti papildomą rezervą nenumatytiems atvejams.
Tinkamai suplanuoti archeologiniai tyrimai užtikrina sklandžią statybų eigą ir atitiktį teisės aktams. Ši praktika padeda išvengti netikėtų darbų stabdymų ir papildomų išlaidų. Kultūros paveldo apsauga yra svarbi, vistik turi būti pasiektas balansas tarp vertybių išsaugojimo ir modernizacijos bei urbanizacijos. Tai suprasdamos tiek valdžios institucijos, tiek ir statybų bendrovės ieško būdų ir sprendimų šiam balansui pasiekti.
Galimos rizikos be leidimo
Be leidimo atlikus statybos darbus gresia:
- Statybų sustabdymas
- Administracinės baudos už neteisėtus ar nepakankamai dokumentuotus tyrimus
- Grafiko trikdžiai
Kad šių rizikų būtų išvengta, rekomenduojama įtraukti archeologinius tyrimus į projekto grafiką dar prieš pirmuosius kasimo darbus.
Archeologinių tyrimų tipai
Yra keletas archeologinių tyrimų tipų, priklausomai nuo tikslų ir apimties:
- Žvalgomieji archeologiniai tyrimai - preliminarus kultūrinio sluoksnio storio ir datavimo nustatymas kasant archeologinius šurfus.
- Archeologiniai žvalgymai - statybų vietoje vykdomi žemės darbai pagal esamus poreikius (rankiniu būdu, mechanizuotai, iki reikiamo gylio ir pan.) stebint archeologui.
- Detalieji archeologiniai tyrimai - gruntas kasamas rankiniu būdu. Galimas viršutinio sluoksnio (griuvenų, XIX-XXI a.) pašalinimas. Tyrimų metu kasamas visas tiriamas plotas pasluoksniui iki nejudinto grunto (įžemio).
Archeologiniai šurfai
Archeologiniai šurfai - tai kvadratinio ar stačiakampio plano duobės nuo 1m2 iki 9 m2 dydžio, kasamos pasluoksniui iki įžemio rankiniu būdu. Standartinis šurfo dydis 2×2 m. Esant specifinėms aplinkybėms šurfų dydžiai gali būti nustatyti savarankiškai.
Archeologiniai žvalgymai
Žemės darbams archeologas nevadovauja. Jis atlieka reikiamą foto ir grafinę fiksaciją, renka archeologinius radinius.
Detalieji archeologiniai tyrimai
Tyrimų metu archeologai atlieka privalomą foto ir grafinę fiksaciją, renka archeologinius radinius. Pasiekus geologinį gruntą (įžemį), archeologiniai tyrimai užbaigiami. Tyrimams reikalinga darbo jėga samdoma.
Archeologo kompetencija ir atsakomybė
Archeologo kompetencija - archeologo vykdomi tyrimai yra nustatyti įstatymų numatyta tvarka. Jo kvalifikacijos garantas yra universitetinis bakalauro arba magistro studijų diplomas ir privalomas Nekilnojamų kultūros vertybių specialisto atestatas. Archeologas gali būti autonomiškas, neprivalantis priklausyti tam tikrai įmonei ar institucijai. Tyrimų (detaliųjų ar žvalgomųjų) metu reikalingi kasėjai yra užsakovo ir vykdytojo susitarimo objektas. Archeologas gali nurodyti papildomus tyrimus (žiedadulkių, paleozoologinius, cheminius ir pan.).
Leidimas išduodamas pateikus archeologinių tyrimų projektą (apimtis, numatomas gylis, istorinių duomenų ir archeologinės situacijos analizė, tyrimo tikslai, užsakovas). Leidimas yra vardinis, išduodamas konkrečiam tyrėjui, ne įmonei, vykdyti tyrimus konkrečiu adresu.
Pagrindinės sąvokos
- Archeologinis sluoksnis - iki 1800 m. susidaręs kultūrinis sluoksnis, kurio struktarcheologiniai tyrimai arba jame esantys archeologiniai radiniai yra vienintelis arba vienas iš pagrindinių mokslinių duomenų šaltinių.
- Archeologinio paveldo objektas - praeities ūkinės ar gynybinės veiklos, gyvenamoji, laidojimo ar kulto vieta, po vandeniu ar iš dalies po vandeniu esantis objektas, kurių vienintelis arba vienas iš pagrindinių mokslinių duomenų šaltinių yra archeologiniai tyrimai ir radiniai, taip pat Kultūros vertybių registre įregistruotas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas ar vietovė, turintys archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių.
- Grafinė medžiaga - brėžiniai (planai, pjūviai, schemos) ir piešiniai.
- Judintas gruntas - perkasto, kasinėto ar supiltinio grunto sluoksnis.
- Kultūrinis sluoksnis - žemės sluoksnis (nuo įžemio iki jos paviršiaus), kuriame yra išlikusių žmogaus praeities veiklos pėdsakų.
- Perkasa - kasamas archeologinių tyrimų plotas, didesnis už šurfą.
- Šurfas - žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu kasamas nuo 1 m² iki 9 m² dydžio stačiakampis plotas.
- Uždaras archeologinis kompleksas - vienu arba panašiu laiku susidariusi archeologinių radinių sankaupa.
- Žemės judinimo darbai - bet kokia žmogaus veikla, kai ardomas žemės ar vandens telkinio dugno paviršius ar po juo esantys grunto sluoksniai.
Archeologinių tyrimų privalomumo atvejai
Archeologiniai tyrimai privalomi, kai:
- Mokslo tikslais reikia ištirti žemėje, po vandeniu ar iš dalies po vandeniu esančius archeologinio ar povandeninio vertingųjų savybių pobūdžio objektus ir surinkti informaciją apie išlikusias, pakitusias ar prarastas tiriamo objekto archeologinio ar povandeninio pobūdžio vertingąsias savybes, nustatyti tiriamo objekto istorinę raidą patvirtinančius faktus, juos apibendrinti ir dokumentuoti.
- Kai iš viso nėra ar trūksta papildomos informacijos apie archeologinį paveldą ar nekilnojamųjų kultūros vertybių archeologinio pobūdžio vertingąsias savybes, siekiama aptikti naujus archeologinio paveldo objektus, juos lokalizuoti, nustatyti kultūrinio sluoksnio ar archeologinių objektų būklę (išlikimo laipsnį), chronologiją, archeologinio pobūdžio vertingąsias savybes, kultūrinio sluoksnio storį, archeologinę vertę, jo paplitimo bei archeologinių objektų teritorijų ar apsaugos zonų ribas.
- Reikia pagrįsti tvarkybos, statybos ar kraštotvarkos darbų projektus kultūros paveldo objektuose, šių objektų ir kultūros paveldo vietovių teritorijose (jei turimais duomenimis pagrindžiama archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių buvimo tikimybė - ir kultūros paveldo objektų bei kultūros paveldo vietovių apsaugos zonose).
- Kai atliekant tvarkybos ar statybos darbus aptinkamos archeologinio pobūdžio vertingosios savybės arba turimais duomenimis pagrindžiama archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių buvimo ar sužalojimo tikimybė.
- Atliekant atranką dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai (jei turimais duomenimis pagrindžiama archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių buvimo tikimybė) bei vertinant planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai.
- Teritorijose, kuriose pagal bendrojo ar specialiojo planavimo dokumentų sprendinius išskirtuose plotuose numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ar miškų ūkio paskirties į kitą bei leistina naujų statinių statyba (jei turimais duomenimis pagrindžiama archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių buvimo tikimybė). Šiuo atveju archeologiniai tyrimai turi būti atlikti iki teritorijų planavimo dokumento, kuriame numatoma keisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, patvirtinimo, arba iki sprendimo pakeisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus priėmimo, arba iki sprendimo išduoti leidimą statyti naują ar rekonstruoti statinį priėmimo, arba iki sprendimo pritarti statinio projektui priėmimo.
- Numatoma vykdyti žemės judinimo darbus XIX-XX amžiuje vykusių pasipriešinimų ar ginkluotų konfliktų (karų, sukilimų ar pan.) metu nužudytų asmenų, rezistentų ar kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaidojimo vietose, į Kultūros vertybių registrą įrašytose neveikiančiose ar riboto naudojimo kapinėse esančių kapų vietose ar karių kapinėse esančių kapų vietose.
- Kitais teisės aktų numatytais atvejais.
Draudžiama atlikti archeologinius tyrimus, taip pat naudojantis metalo ieškikliais arba bet kokia kita paieškos įranga ieškoti Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 3 straipsnyje nurodytų kultūros objektų archeologinio paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose be Departamento išduoto leidimo atlikti archeologinius tyrimus.
tags: #leidimai #statybos #darbams #archeologai