Automobilių stovėjimo aikštelėse ar bendro naudojimo kiemuose kartais kyla konfliktų dėl stovėjimo vietų. Tarp vairuotojų pasitaiko situacijų, kai įsivaizduojama, jog konkreti stovėjimo vieta priklauso būtent jam. Specialistai ragina, vykstant kivirčui, draugiškai išsiaiškinti santykius.
Nepaisant to, kad automobilių valdytojai savo automobilius neretai palieka neleistinoje arba draudžiamoje vietoje, o netinkamai pastatytas automobilis trukdo laisvam ir saugiam eismui, patariama neliesti ir negadinti pažeidėjų automobilių. Suprantame, kad netinkamai pastatytas automobilis sukelia pyktį ar nepasitenkinimą, tačiau patariame neliesti ir negadinti pažeidėjų automobilių, nes dėl „pagąsdinančių“ veiksmų galite nukentėti finansiškai - uždėta plyta gali subraižyti automobilio dažų paviršių, užlenkdami valytuvus ar galinio vaizdo veidrodėlius juos galite sugadinti ir pan.
Baudžiamoji atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą
Jei kaimynai randa raštelį su prašymu tam tikroje vietoje nestatyti automobilio, patariame santykius aiškintis tiesiogiai su kaimynais, bendrija, laiptine ar pan. Visuomet geriau susitikti, pabendrauti ir taip rasti geriausią problemos sprendimo būdą“, - akcentavo R. „Bendro naudojimo kiemų teritorijose stovėjimo vietų horizontalų ženklinimą gyventojai gali atlikti bendru sutarimu.
Stovėjimo vietų horizontalus ženklinimas gali būti vykdomas tik pagal nustatyta tvarka parengtą reglamentą nurodytus stovėjimo vietų parametrus ir su Vilniaus miesto savivaldybe suderintą horizontalaus ženklinimo schemą. Taip pat gyventojus raginame pasinaudoti kaimynijų programa, pagal kurią galima kiemą susitvarkyti pagal savo poreikius.
Ši programa padeda, kad būtų suformuojamas ir gyventojams išnuomojamas sklypas, kuriame tvarkytųsi patys gyventojai ir galėtų tokią teritoriją dėl saugumo apsitverti arba pastatyti norimus ribojimus. Šią programą Savivaldybė remia ir lėšomis - nuo 10 iki 15 eurų už kvadratinį metrą neužstatyto kaimynijos (laisvo nuo daugiabučių - LRT.lt) ploto.
Pasak R., tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija 3 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo 50 iki 750 eurų. Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Draudimo kompanijos klientai nukenčia nuo piktavališkų asmenų, kaimynų, kurie sugadina automobilį, kuris galimai užėmė „jų vietą“, nors automobiliai statomi bendrame kieme, arba taip išreiškia savo nepasitenkinimą dėl nesutarimų. Taip pat pasitaiko atvejų, kai transporto priemonės sugadinamos tyčia, labiau iš chuliganiškų paskatų - nulaužiami veidrodžiai, sulankstomi valytuvai, išdaužiamas langas (dažniausiai turint tikslą ką nors pavogti iš automobilio), perrėžiamas automobilio šonas aštriu daiktu, aptaškoma dažais.
Taigi, nerekomenduojame nepasitenkinimą ar pyktį dėl galimo KET pažeidimo išreikšti „prevenciniais“ valytuvo pakėlimais ar veidrodėlio užlenkimais, nes dėl to galite nukentėti finansiškai.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, per 2021 metus bendrovė už tyčinius, piktavališkus apgadinimus klientams išmokėjo kiek daugiau kaip 48 tūkst. eurų, šiemet - per 16 tūkst.
Ką daryti apgadinus automobilį?
Jei randate savo automobilį apgadintą kito automobilio durelėmis, reikėtų rašyti pareiškimą per „Epoliciją“ ir nurodyti, kad, automobiliui stovint užrakintam, kito automobilio vairuotojas jį apgadino savo automobilio durelėmis. Taip pat reikėtų pridėti abiejų stovinčių automobilių nuotrauką, kurioje matyti, kaip arti pastatytas kito asmens automobilis, taip pat matomų apgadinimų nuotrauką. Kadangi nukentėjęs asmuo minėjo, kad automobilis buvo ką tik po poliravimo, taip pat reikėtų pridėti sąskaitą už poliravimą su data.
Policija atsisakys pradėti administracinių nusižengimų teiseną, kadangi tai - turtinės žalos padarymas ne eismo įvykio metu, ir išaiškins, kad turite teisę žalą prisiteisti civilinio proceso tvarka. Tuomet gaukite serviso pasiūlymą remontui (detalės ruošimas dažymui, dažymas, darbai, poliravimas) ir pateikite kaltininkui civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Kaltininkas taip pat turės padengti ir jūsų advokato išlaidas.
Anot S. Šumino, net ir nesant įrodymų, pvz., vaizdo įrašų, kaip kitas asmuo trenkia durelėmis, daug ką pasako tai, jog kaltininkas paliko savo kontaktinius duomenis.
Policijos departamento atstovė Jorūnė Liutkienė pabrėžė, kad policija turi būti kviečiama tik dėl įskaitinių eismo įvykių, t. y. kai abi transporto priemonės judėjo ir buvo sužeistas ar žuvo bent vienas žmogus. Taigi, jei asmuo įtaria, kad transporto priemonė buvo sugadinta eismo įvykio metu, jis gali pranešti policijai, kad policija pradėtų tyrimą dėl galimo kito asmens pasišalinimo iš eismo įvykio vietos.
Visais kitais atvejais, kai automobilis buvo apgadintas, policijos kviesti nereikia ir ji tokio įvykio netirs. Pvz.: kai asmuo tyčia sugadina turtą: įspiria ar tyčia atsitrenkia durelėmis į kitą automobilį ir pan. (tokie atvejai ir vertinami kaip turto sugadinimas); kai praeivis netyčia užkabina ir nulaužia stovinčio automobilio veidrodėlį; ir visais kitais atvejais, kai savininkas rado savo automobilį apgadintą tiek ir esant kaltininkui šalia, tiek ir kaltininko nežinant.
Visais šiais atvejais, anot J. Liutkienės, žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas civiline tvarka: reikia užsipildyti eismo įvykio deklaraciją per „Epoliciją“ ir dėl žalos kreiptis į draudimą.
Jei tai - paprastas eismo įvykis, pvz., atsitrenkė į bortelį, niekas nežuvo, nesusižeidė, policijos nereikia. Amžina istorija, kad draudimo įmonės nori, jog būtų kviečiama policija, nes jie ramiau jaučiasi, kai policija sudalyvauja. Bet mums tai yra didelis apsikrovimas darbu. Mes pareigūnus siunčiame į tas vietas, kur jų tikrai reikia - kai sužeidžiami ar žūsta žmonės. Mes šimtus kartų sakėme, kad į kitus įvykius policija - nekviečiama, net įstatymų krūvas buvome ištraukę, pagal kuriuos mes tokiuose įvykiuose nedalyvaujame“, - atkreipė dėmesį departamento atstovė.
Ji pridūrė - jeigu asmuo nukentėjo nuo vagystės, pvz., automobilis buvo apvogtas, pavogti žibintai, bamperis ir pan., asmuo gali pranešti policijai skubios pagalbos telefonu, tačiau taip pat ir per „Epoliciją“.
Ar draudimas atlygins žalą?
Automobilių savininkai dažnai susiduria su situacijomis, kai jų transporto priemonė yra apgadinta, tačiau kaltininko rasti nepavyksta. Tokiais atvejais daugeliui kyla klausimas - ar draudimas gali padėti atlyginti nuostolius? Svarbu žinoti skirtumus tarp privalomojo civilinės atsakomybės draudimo (TPVCAD) ir savanoriško „Kasko“ draudimo.
TPVCAD yra skirtas padengti žalą, kurią vairuotojas padaro kitiems asmenims ar jų turtui. Tai reiškia, jei jūsų automobilis padaro žalą kitam automobiliui ar sužaloja žmogų, TPVCAD padengs šiuos nuostolius. Tačiau, jei jūsų automobilis yra apgadintas ir nėra nustatyto kaltininko, TPVCAD tokios žalos nepadengs, nepriklausomai nuo draudimo bendrovės.
Jei randate savo automobilį apgadintą stovėjimo aikštelėje ir šalia yra kitas automobilis, kurį įtariate apgadinimu, būtina surinkti kuo daugiau įrodymų: fotografijų, liudytojų parodymų, vaizdo įrašų, jei tokių yra.
Gali būti, kad kitas vairuotojas net nepajautė mažo susidūrimo ir padaręs įvykį pastatė automobilį gretimais. Jeigu vairuotas pripažįsta savo kaltę, tuomet reikėtų užpildyti eismo įvykio deklaraciją nurodant, kad įvykis buvo sukeltas manevruojant automobilių aikštelėje. Tokiu atveju draudimas galios visa apimtimi ir atlygins nuostolius nukentėjusiajam.
Vis tik, jeigu kaltininko nustatyti nepavyksta, pagelbėti gali tik „Kasko“ draudimas, kuris dengia automobilio nuostolius nepriklausomai nuo kaltininko nustatymo. Tai apima žalą, padarytą nežinomų asmenų, vandalizmo, vagystės ar gamtos stichijų (pvz., krušos ar audros). „Kasko“ taip pat gali padengti automobilio remontą, atsarginių dalių keitimą, vilkimo paslaugas ir kitas susijusias išlaidas.
Prevencinės priemonės
Norint išvengti netikėtų išlaidų, kai automobilis yra apgadinamas nežinomų asmenų, rekomenduojama:
- Parkuoti automobilį saugiose vietose: rinkitės stovėjimo vietas, kuriose yra vaizdo kameros arba kurios yra gerai apšviestos ir matomos.
- Stengtis pasirinkti platesnes stovėjimo vietas ar parkuoti automobilį stovėjimo aikštelių gale, kur iš šonų nebus kitų automobilių.
- Naudoti apsaugos sistemas: automobilių apsaugos sistemos su judesio jutikliais ar vaizdo registratoriais gali padėti užfiksuoti įvykius ir veikti kaip prevencinė priemonė.
- Rinkti įrodymus: jei atsiranda žala, kuo greičiau surinkite visus galimus įrodymus (fotografijas, liudytojų parodymus), kad būtų lengviau kreiptis į draudimo bendrovę ar policiją.
- Įsigyti „Kasko“ draudimą: tai efektyviausias būdas apsisaugoti nuo finansinių nuostolių, įskaitant nuostolius, sukeltus nenustatyto kaltininko.
Savavaldžiavimo pagrindiniu objektu laikytina /statymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisis ir pareigs /gyvendinimo tvarka. Teisis ir pareigs atsiradimo ir js /gyvendinimo pagrindus Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Konstitucija, Civilinis kodeksas ir kiti /statymai.
Savavaldžiavimu pripažintinas teisės /gyvendinimas neteisėtomis priemonėmis, todėl papildomi aio nusikaltimo objektai yra /vairks teisiniai gėriai - žmogaus sveikata, laisvė, nuosavybė ir kitos turtinės teisės ir interesai.
Statistika
Žemiau esančioje lentelėje pateikiami "Lietuvos draudimo" duomenys apie išmokas už tyčinius automobilių apgadinimus:
| Metai | Išmokėta suma |
|---|---|
| 2021 | 48 000 Eur |
| 2022 (iki [data]) | 16 000 Eur |
Ką daryti po autoįvykio? | Autoįvykių ekspertų patarimai
tags: #tycinis #turto #sugadinimas #automobiliai