Sostinės žemėlapis raudonuoja - „Mano Būsto“ specialistai išanalizavo prižiūrimų namų vidaus inžinerinių sistemų vamzdynų būklę.
Rezultatai verčia sunerimti - net pusėje visų objektų vamzdynai yra prastos arba kritinės būklės. Tai reiškia, kad kas antras senos statybos daugiabutis Vilniuje turi realią grėsmę patirti vandens sistemų avariją - tiek dėl nuotėkio, tiek dėl užsikimšimo ar šildymo sistemos gedimo.
„Mano Būsto“ duomenimis, prasta namo vidaus vamzdynų būklė fiksuojama daugumoje Justiniškių, Pašilaičių, Fabijoniškių, Šeškinės, Viršuliškių, Šnipiškių ir Žvėryno daugiabučių.
Itin prastos būklės inžineriniai tinklai, su tam tikromis išimtimis, yra daugumoje Karoliniškių, Lazdynų, Vilkpėdės, Naujamiesčio, Senamiesčio, Žirmūnų ir Antakalnio daugiabučių.
Anot P. Ugianskio, yra tam tikrų išimčių, kur žmonės patys yra susitvarkę ar renovavę vamzdynus.
Toliau apžvelgiant Vilniaus vamzdynų žemėlapį, galime sakyti, kad kiek ramiau gali jaustis Pilaitės, Panerių, Verkių bei naujų gyvenamųjų namų kvartalų gyventojai - čia esančiuose daugiabučiuose vidaus vamzdynų būklė yra patenkinama, gera arba labai gera.
Avarijos ir jų pasekmės
„Faktiškai kiekvieną dieną gauname apie penkis pranešimus dėl vamzdynų avarijų. Iš patirties žinome, kurie Vilniaus rajonai yra vadinamojoje raudonojoje rizikos zonoje ir kur yra didžiausia avarijų tikimybė.
Nuo 2023 metų vien tik Vilniuje įvyko 4232 avarijos, tiesiogiai susijusios su vamzdynų būkle, o per metus jų skaičiuojama apie 2000-2500.
Pasak P. Ugianskio, įvykus šalto arba karšto vandens avarijai, dažniausiai yra užliejami butai.
O dėl to ne tik gali būti sugadintas turtas, bet ir gali kilti trumpi jungimai ar pažeidžiama elektros instaliacija.
„Tokie gedimai yra brangūs, nemalonūs, gadinantys turtą, bet yra dar viena vamzdynų rūšis - tai yra kanalizacijos vamzdynai. Jų avarijos yra pačios nemaloniausios, neestetiškos ir nehigieniškos, kai trūkus vamzdžiui, visas kaimynų „turinys“ veržiasi į rūsius, į pirmą aukštą“, - kalbėjo laidos pašnekovas.
Iš tiesų vamzdynų avarijos gyventojams kelia įvairių sunkumų. Vandens nutekėjimai dažnai sugadina grindis, sienas ar baldus, sukelia nuostolių ir konfliktų tarp kaimynų.
Kanalizacijos avarijų metu gyvenamosiose patalpose išsiliejusios nuotekos tampa ne tik nemalonia, bet ir pavojinga situacija - kyla realūs sveikatos ir higienos pavojai.
Neretai žmonės susiduria ir su padidėjusiomis išlaidomis dėl remonto ar avarinių paslaugų, jau nekalbant apie stresą ir diskomfortą, kai dėl nesklandumų kuriam laikui tenka likti be vandens tiekimo ar šildymo.
Anot P. Ugianskio, žmonės dažnai netgi skeptiškai reaguoja į specialistų pastabas dėl vamzdynų, nes jie dažniausiai butuose yra paslėpti ir patys gyventojai jų būklės įvertinti negali.
„O kas būna, kai nemato? Kai nemato, tai ir neskauda. Reiškia, nematai vamzdžio, nežinai jo būklės, o vanduo lyg ir bėga, tualetas nusileidžia, tai kaip ir viskas gerai tol, kol neįvyksta avarija. Yra namų, kur važiuojama po tris, keturis, penkis kartus per mėnesį, kol žmonėms trūksta kantrybė“, - kalbėjo laidos pašnekovas.
Anot jo, likviduoti avarijas yra ne tik brangu, bet ir užima daug laiko, todėl tai įvertinę kai kurie gyventojai nusprendžia imtis veiksmų ir remontuoti vamzdyną iš esmės, kad 20-25 metus nepatirtų jokių problemų.
P. Ugianskio tikinimu, tam, kad būtų sprendžiamos vamzdynų problemos, reikalinga gyventojų bendrystė.
„Bet kokios apimties darbams neprivalomiesiems darbams reikalingas daugumos gyventojų sutikimas. Tai reiškia, kad kaimynai tarpusavyje turi susitarti, ar jie nori gyventi ramiai ar nenori.
51 proc. butų savininkų turiu pritarti arba nepritarti. O kai tik pritarimas yra, tuomet prasideda darbai ir viena iš to namo problemų yra eliminuojama“, - paaiškino laidos pašnekovas.
Anot jo, darbų trukmė priklauso nuo namo dydžio: nuo kelių savaičių iki mėnesio ar kiek daugiau, tačiau, deja, ilgiausiai trunka gyventojų tarpusavio susitarimas.
K. Masteikytė pabrėžia, kad vamzdynų gedimai - tai ne tik techninė problema, bet ir socialinė atsakomybė.
„Mes rūpinamės klientų namais nuolat: vykdome vamzdynų būklės apžiūras, rengiame keitimo planus, deriname sprendimus su bendruomenėmis. Tačiau labai svarbus ir pačių žmonių sąmoningumas - galutinis sprendimas atnaujinti vamzdynus yra tik gyventojų rankose“, - sako ji.
P. Ugianskis taip pat įvardijo keletą ženklų, kurie signalizuoja apie prastą vamzdynų būklę: tai vandens lašėjimas, sienų ar lubų drėkimas, susilpnėjusi vandens srovė.
„Labai gerai, kai apie tai mums žmonėms praneša, o ne tada, kai viskas būna užpilta. Tuomet ir nuostoliai būna mažesni, ir problemą galime išspręsti greičiau“, - tvirtino laidos pašnekovas.
Vieną iš pavyzdžių, kaip atrodo Vilniaus vamzdžiai, galite pamatyti aukščiau esančiame vaizdo įraše.
„Delfi“ - tarptautinės Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programos sertifikuota žiniasklaidos priemonė.
„Įsivaizduokite, Karoliniškės buvo statytos apie 1970 metus. Tai jeigu namui yra apie 50-60 metų, tai labai dažnai ir vamzdynams yra tiek pat metų. Metalas, kad ir koks jis atrodo tvirtas, bet per tiek metų vis tiek koroduoja ir nori ar nenori jį tenka keisti“, - pabrėžė laidoje „Delfi diena“ apsilankęs „Mano Būstas“ komunikacijos grupės vadovas Paulius Ugianskis.
Gyventojų atsakomybė ir sprendimai
Tačiau net pusėje visų objektų vamzdynai yra katastrofiškai prastos būklės. Nors šių namų gyventojams nuolat primenama apie prastą jų turto būklę ir iš to kylančias rizikas, padėtis negerėja.
Gyventojai arba ignoruoja, arba nepritaria specialistų siūlymams atkreipti dėmesį į tykančius pavojus name ir ryžtis permainoms.
„Bet kokios apimties darbams neprivalomiesiems darbams reikalingas daugumos gyventojų sutikimas. Tai reiškia, kad kaimynai tarpusavyje turi susitarti, ar jie nori gyventi ramiai ar nenori.
51 proc. butų savininkų turiu pritarti arba nepritarti. O kai tik pritarimas yra, tuomet prasideda darbai ir viena iš to namo problemų yra eliminuojama“, - paaiškino laidos pašnekovas.
„Nors situacija išties grėsminga, guodžia bent tai, kad per pastaruosius dvejus metus 50-yje mūsų prižiūrimų namų gyventojai ryžosi permainoms ir susitvarkė susidėvėjusius vamzdynus“, - pasakojo K. Masteikytė.
Šiandien tik apie 30 procentų įmonės prižiūrimų daugiabučių turi geros būklės ar neseniai atnaujintus vamzdynus. Dar 20 procentų sudaro naujos statybos namai, kuriuose vamzdynų keitimas nėra aktualus.
K. Masteikytė pabrėžia, kad vamzdynų gedimai - tai ne tik techninė problema, bet ir socialinė atsakomybė. „Mes rūpinamės klientų namais nuolat: vykdome vamzdynų būklės apžiūras, rengiame keitimo planus, deriname sprendimus su bendruomenėmis. Tačiau labai svarbus ir pačių žmonių sąmoningumas - galutinis sprendimas atnaujinti vamzdynus yra tik gyventojų rankose“, - sako ji.
Apibendrinant, gyventojų sąmoningumas ir bendradarbiavimas yra būtini norint užtikrinti saugią ir patikimą elektros instaliaciją daugiabučiuose namuose, ypač senuose rajonuose, tokiuose kaip Lazdynai.
Vilniaus miesto savivaldybė ir „Gijos“ (buvę Vilniaus šilumos tinklai) skelbia apie šildymo sezono pradžią - šildymas mieste bus įjungtas nuo rugsėjo 30 d.
tags: #lazdynu #daugiabucio #elektros #instaliacija