Nuosavybės Teisių Atkūrimo Procesas Lietuvoje

1940 m. birželio 15 d. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, buvo vykdyta visuotinė žemės, bankų, stambiosios pramonės įmonių, kito turto nacionalizacija. Todėl 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausiajai Tarybai-Atkuriamajam Seimui priėmus aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kartu atkuriant ir privačios nuosavybės teisės institutą, atsirado poreikis ginti pažeistas nuosavybės teises, kitaip tariant, būtinybė atkurti turėtas nuosavybės teises.

Aukščiausioji Taryba, pripažinusi nuosavybės teisių tęstinumą ir jų atkūrimą, sukūrė pagrindą vykdyti ribotą restituciją. Taip sudarytos prielaidos atkurti pažeistas nuosavybės teises tik įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Specialus ad hoc nuosavybės teisių atkūrimo reguliavimas, kuriuo įstatymo lygmeniu buvo įtvirtinti pagrindiniai restitucijos principai, nustatytas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau-Atkūrimo įstatymas). Tai specialus teisės aktas, turintis ribotą reguliavimo dalyką, taikomą ribotą laiką ir apibrėžtai asmenų grupei. Nustatytas specialus restitucijos teisinis reguliavimas buvo ne kartą keičiamas ir (arba) papildomas, ypač dažnai - Atkūrimo įstatymas.

Būtent dėl šios priežasties, taip pat dėl reguliuojamų teisinių santykių specifikos Atkūrimo įstatymo ir kitų restitucijai reguliuoti skirtų teisės aktų nuostatos ne kartą buvo konstitucinės kontrolės objektas, todėl atskleidžiant pagrindinius restitucijos principus svarbu atsižvelgti ir į Konstitucinio Teismo oficialiosios restitucijos doktrinos nuostatas.

Pažymėtina, kad nors konstitucinė restitucijos doktrina plati, jos pagrindu yra atliktos teisinio reguliavimo pataisos ir papildymai, Lietuvoje dar 1991 m. prasidėjęs nuosavybės teisių atkūrimo procesas nėra pasibaigęs, o restitucijos procesą reguliuojančios nuoskilos vis dar neretai tampa konstitucinės kontrolės objektu. Be to, praėjus daugiau nei 20 melų nuo restitucijos proceso pradžios restitucijos teisinis reguliavimas vis dar yra keičiamas ir papildomas, o tai iš dalies taip pat turi Įtakos nuosavybės teisiu atkūrimo proceso trukmei.

Nuosavybės teisių atkūrimas Lietuvoje yra svarbus istorinis ir teisinis procesas, prasidėjęs po nepriklausomybės atkūrimo. Šis procesas apima piliečių teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymą, remiantis 1991 m. birželio 18 d. įstatymu "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų".

Įstatymo Priėmimas ir Įsigaliojimas

Įstatymas buvo priimtas 1991 m. birželio 18 d., o įsigaliojo 1991 m. liepos 31 d. Tačiau, vėlesni pakeitimai ir Konstitucinio Teismo nutarimai turėjo įtakos įstatymo taikymui.

Konstitucinio Teismo Nutarimai ir Apribojimai

Kai kurios įstatymo nuostatos buvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ypač jos 23 straipsniui, kuris garantuoja nuosavybės neliečiamumą. Konstitucinis Teismas 1994 m. gegužės 27 d. nutarimu nustatė, kad kai kurios įstatymo pataisos negali būti taikomos nuo 1994 m. birželio 3 d.

Štai konkrečios nuostatos, kurioms buvo taikomi apribojimai:

• 4 punkto, kuriuo 1991 m. birželio 18 d. įstatymo 12 straipsnis papildytas 10 punktu, nuostata "gali būti" negali būti taikoma nuo 1994 06 03, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui.
• 16 punktas, kuriuo 1991 m. birželio 18 d. įstatymo 12 straipsnis papildytas 12 punktu, negali būti taikomas 1994 06 03, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui.
• 17 punktas, kuriuo 1991 m. birželio 18 d. įstatymo 12 straipsnis papildytas 13 punktu negali būti taikomas 1994 06 03, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui.
• 18 punktas, kuriuo 1991 m. birželio 18 d.

Šie apribojimai rodo, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas buvo nuolat tobulinamas ir derinamas su Konstitucijos nuostatomis, siekiant užtikrinti teisingą ir teisėtą procesą.

Svarbios Datos ir Įvykiai

Norint geriau suprasti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, svarbu atkreipti dėmesį į pagrindines datas ir įvykius:

Augant nekilnojamojo turto kainoms daugėja pardavėjo inciatyva nutraukiamų preliminariųjų pirkimo ir pardavimo sutarčių. Žlugęs planuotas sandoris neretai atneša neplanuotų išlaidų, mat rasti alternatyvą gali būti ir sudėtingiau, ir brangiau. Įsigyjant būstą pasirašomų dokumentų pavadinimai gali skirtis (rezervacijos sutartis, avansinis susitarimas, preliminarioji sutartis), teisiniu požiūriu pavadinimas nėra svarbus, svarbu yra jo turinys.

Tačiau preliminariosios sutarties sudarymas nėra garantas, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta. Kokiais gynybos būdais galės pasinaudoti pirkėjas priklausys nuo to, ką jis galės įrodyti dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis. Dažniausias kelias - pareikalauti to, kas aiškiai numatyta sutartyje: avanso grąžinimo ir netesybų.

Visų pirma, pirkėjas gali papildomai reikalauti, kad jam būtų atlyginamos išlaidos, patirtos rengiantis sudaryti sutartį (pvz. tuo pačiu metu jis sudarė sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl būsto remonto ar įrengimo ir dabar teks jas nutraukti sumokant netesybas). Teismas vertina, ar pirkėjas tikrai patyrė realius kaštus dėl to, kad sandoris neįvyko. Pirkėjas taip pat gali reikalauti atlyginti kainų skirtumą (vadinamoji prarasta galimybė), kai dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo pirkėjas neteko galimybės sudaryti sutartį su kitu pardavėju, anksčiau pateikusiu konkretų kainos pasiūlymą, bet kuris per protingą terminą vėliau sudarė kitą, pakeičiantį sandorį.

Tokiais atvejais prarastos galimybės piniginė vertė apskaičiuojama lyginant šių sandorių kainas, t. y. palyginant trečiojo asmens, su kuriuo pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo, siūlytą sandorio kainą ir kainą, už kurią per vėliau pirkėjas (per protingą terminą) sudarė pagrindinę sutartį. Dar vienas gynybos būdas - nustačius, kad pardavėjas būstą už didesnę kainą pardavė trečiajam asmeniui, gali būti reikalaujama priteisti pardavėjo gautą naudą.

Civiliniame kodekse yra atskirai reglamentuota būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo ir pardavimo sutartis, kuomet fizinis asmuo (vartotojas) iš verslininko įsigyja dar statomą būstą. Nepastatytą būstą įsigyjantis pirkėjas turi žinoti, kad preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutarties išskirtinumas yra tas, kad be kitų civilinių teisių gynimo būdų pirkėjas gali reikalauti, kad pardavėjas prievolę įvykdytų natūra. Tačiau ir ši gynybos priemonė nėra absoliuti. Ji gali būti neveiksminga tais atvejais, kai, pvz., turtas jau yra perleistas trečiajam asmeniui.

Jeigu vystytojas ar pardavėjas nutraukia preliminariąją sutartį, pirmiausia nereikėtų skubėti pasirašyti dokumentų, kuriais pirkėjas atsisako pretenzijų ar prisiima kaltę mainais į pinigų grąžinimą. Paprašykite nutraukimo priežastį nurodyti raštu (prašymą irgi pateikite raštu) ir rinkite visus įrodymus, kurių gali prireikti gynybai teisme - išsaugokite susirašinėjimą, banko sprendimus dėl finansavimo, mokėjimų dokumentus. Teismams svarbūs yra įrodymai apie realią žalą, patirtą dėl nesąžiningo pardavėjo. Svarbu pagrįsti ir nuostolių dydį, ir jų tiesioginį ryšį dėl pardavėjo kaltės nutrūkusio sandorio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) spalio 4 d. priėmė nutartį dėl nuosavybės teisių atkūrimo procese priimtų administracinių aktų panaikinimo pasekmes reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo. Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašė panaikinti administracinius aktus, nes, jo teigimu, baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad atsakovas A.D. neinicijavo nuosavybės teisių į buvusio žemės savininko P. M. valdytą 9,62 ha žemės plotą Radviliškio r., atkūrimo proceso, o tai reiškia, kad šis nuosavybės teisių atkūrimo procesas buvo pradėtas suklastotų dokumentų pagrindu.

LAT teisėjų kolegija pasisakė, kad nagrinėjamoje byloje svarbu, kad atsakovas R. S. nuosavybės teisę į ginčo sklypą įgijo, atkūrus jam nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal specialius teisės aktus, atkūrimo procedūras vykdė valstybės institucijos, prieš tai jos privalėjo patikrinti, ar asmuo, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės, atitinka teisės aktų reikalavimus ir ar yra kitos sąlygos, būtinos nuosavybės teisėms atkurti.

Dėl to atsakovė V. I., pagrįstai pasitikėdama valstybe ir jos institucijomis, neturėjo pagrindo abejoti, kad asmuo, iš kurio ji įsigijo žemės sklypą, yra teisėtas savininkas. Įgijusi nuosavybės teise žemės sklypą, ji turėjo teisėtą lūkestį, jog išliks savininke neribotą laiką ir galės juo naudotis.

Nustačius, kad ginčo žemės sklypas nėra priskiriamas išimtinei valstybės nuosavybei, kurios nebūtų galima įsigyti privačion nuosavybė, ir dėl jo nėra visuomenės poreikio, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė V. I. žemės sklypą yra įgijusi dar 2005 m. ir naudoja jį pagal paskirtį daugiau kaip 13 metų, sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog, pritaikius vindikaciją pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalies taisykles ir grąžinus žemės sklypą iš atsakovės V. I.

Nagrinėjamoje byloje nėra priimto apkaltinamojo nuosprendžio nei dėl atsakovo A. D., nei dėl valstybės pareigūnės S. D., be to, nėra ginčo dėl atsakovo R. S. sąžiningumo, nenustatyta išieškojimo iš jo sudėtingumo, tačiau tai neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl sąžiningos atsakovės V. I. teisėtų lūkesčių apsaugos.

Užtikrinant sąžiningos įgijėjos (V. I.) ir savininko (valstybės) interesų pusiausvyrą sprendžiant dėl turto išreikalavimo (vindikacijos), esminė aplinkybė yra tai, kad V. I. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o poreikis nagrinėjamoje byloje spręsti dėl turto išreikalavimo kilo dėl konstatuoto nuosavybės teisių atkūrimo procese valstybės įgaliotų institucijų priimtų administracinių aktų neteisėtumo.

Tokioje situacijoje sprendžiant dėl administracinių aktų panaikinimo padarinių, valstybė negali atsidurti geresnėje padėtyje (būti grąžinta į ankstesnę padėtį, t. y. atgauti žemės sklypą, nepatyrusi jokių suvaržymų) nei sąžininga įgijėja V. I. (prarasti 13 metų valdytą sklypą ir įgyti teisę išsiieškoti priteistą sklypo dabartinės vertės galbūt neatitinkančią sumą).

tags: #del #nuosavybes #teisiu #atkurimo