Šiame straipsnyje apžvelgsime turto konfiskavimo klausimus, susijusius su BK 260 straipsniu, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir teisininkų komentarais. Dėmesys bus skiriamas narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo bei platinimo aspektams.
BK 260 straipsnio esmė ir taikymas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priminė psichotropinių medžiagų laikymo (BK 260 str.) sampratą, pabrėždamas, kad aiškinant BK 260 straipsnyje uždraustų veikų, kuriomis neteisėtai disponuojama narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turinį, vadovaujamasi ne disponavimo, valdymo, kaip daiktinių teisių, samprata civilinėje teisėje, bet baudžiamąja teise.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnį taikoma už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Svarbu, kad kaltininkas suvoktų, jog jo veiksmai susiję su tokiomis medžiagomis, ir kad jis suvoktų bent apytikslį jų kiekį. Tikslus kiekio ar koncentracijos žinojimas nėra būtinas.
Pagal BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją narkotinės ar psichotropinės medžiagos platinimo tikslas nesudaro įrodinėjimo dalyko, pakanka nustatyti, kad kaltininkas platino narkotines medžiagas.
Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo, darydamas šią nusikalstamą veiką, suvokė pavojingą jos pobūdį ir norėjo taip veikti.
Pagal teismų praktiką taikant BK 260 straipsnį kaltininkui pakanka suvokti, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat apie jų kiekį bent bendrais bruožais; nebūtina įrodyti, kad kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją.
BK 260 straipsnio 3 dalyje apibrėžta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kuriai konstatuoti pakanka, kad kaltininkas suvoktų, jog medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, o jų kiekį suvoktų bent bendrais bruožais; nebūtina įrodyti, kad kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad D. J. paskirta bausmė atitinka teisingumo principą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad abiejų instancijų teismai neteisingai vertino padarytos veikos pavojingumą bei nuteistojo asmenybę ir kad bausmės tikslai D. J. atžvilgiu nebus pasiekti.
Prokuroras skunde nurodo, kadapeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nuspręsta pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl BK 72 straipsnio taikymo, tačiau faktiškai nuosprendis liko nepakeistas, nes buvo nuspręstą konfiskuoti tuos pačius 80 Lt (23 Eur), nors prokuroras skunde prašė konfiskuoti 387,30 Lt (112 Eur). Taigi nors prokuroras kelia klausimą dėl esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo, tačiau prašydamas konfiskuoti visą (t. y. 387,30 Lt (112 Eur) pinigų sumą, iš esmės kelia ir BK 72 straipsnio taikymo klausimą.
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nutarties dalį, kuria pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendis ir konfiskuoti D. J. Kitą Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m.
BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba už pardavimą ar kitokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą. BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Teismų praktikoje platinimu laikomas bet koks psichotropinių ar narkotinių medžiagų ir pirmos kategorijos jų pirmtakų (prekursorių) sąmoningas siekis už atlygį ar be jo šias medžiagas perduoti kitiems asmenims, išmainant juos į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, duodant paskolą ir pan. (Kasacinės nutartys Nr.
47 skirsnio b punktas Turtą, kuriam taikomas konfiskavimas pagal a punkto 1, 2, 4, 5, 6, 7 ir 8 papunkčius, generalinio prokuroro arba apygardos prokuroro prašymu konfiskuoja bet kuris teismas, kurio jurisdikcijai priklauso minėtas turtas arba kuris turi galutinę jurisdikciją nagrinėti bet kurią susijusią baudžiamąją bylą, iškeltą pagal bet kurią šio skyriaus nuostatą.
Joks pervežimas ar nekilnojamasis turtas negali būti konfiskuojamas, jeigu jo savininkas nežinojo arba neturėjo žinoti, kad toks pervežimas ar nekilnojamasis turtas buvo naudojamas neteisėtai kontroliuojamų medžiagų gamybai, išdavimui ar platinimui.
47 skirsnio d punktas Apygardos prokuroras arba generalinis prokuroras gali pateikti aukštesniajam teismui prašymą sandraugos vardu kaip daiktinį procesą, kad būtų konfiskuotas perleidimas, nekilnojamasis turtas, piniginės lėšos ar kiti vertingi daiktai, kurie gali būti konfiskuojami pagal a punkto 3, 5 ir 7 papunkčių nuostatas. Toks prašymas pateikiamas teismui, kurio jurisdikcijai priklauso minėtas perleidimas, nekilnojamasis turtas, piniginės lėšos ar kiti vertingi daiktai arba kuris turi galutinę jurisdikciją nagrinėti bet kokią susijusią baudžiamąją bylą, iškeltą pagal bet kurią šio skyriaus nuostatą. Minėto perleidimo ar nekilnojamojo turto savininkas arba kitas asmuo, turintis reikalavimo teisę į jį, privalo įrodyti visas c ir i papunkčiuose nurodytas išimtis. Minėto perleidimo, nekilnojamojo turto, piniginių lėšų ar kitų vertingų daiktų savininko prašymu teismas gali atidėti peticijos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla, susijusi su šio skyriaus pažeidimu. Tokiame posėdyje teismas išklauso įrodymus, padaro teisines išvadas ir priima galutinę nutartį, kurią šalys turi teisę apskųsti. Visose tokiose bylose, kuriose galutine nutartimi nustatoma konfiskacija, minėtoje galutinėje nutartyje turi būti numatyta, kad Sandrauga ar bet kuris jos padalinys gali disponuoti minėtu perdavimu, nekilnojamuoju turtu, piniginėmis lėšomis ar kitais vertingais daiktais bet kokiu įstatymu nedraudžiamu būdu, įskaitant oficialų įgaliotos teisėsaugos ar kitos viešosios įstaigos naudojimą arba pardavimą viešame aukcione ar konkurso būdu. Galutinėje teismo nutartyje nurodoma, kad minėti pinigai ir pajamos, gautos iš tokio pardavimo, lygiomis dalimis paskirstomos apygardos prokurorui arba generaliniam prokurorui ir su konfiskavimu susijusiam miesto, miestelio arba valstijos policijos departamentui. Valstybės iždininko tarnyboje įsteigiami atskiri specialūs teisėsaugos patikos fondai kiekvienam apygardos prokurorui ir generaliniam prokurorui. Apygardos prokuroras arba generalinis prokuroras iki 10 proc. šių lėšų ir pajamų gali skirti narkomanų reabilitacijai, švietimui apie narkotikus ir kitoms kovos su narkotikais arba rajono nusikalstamumo stebėjimo programoms, kurios padeda siekti teisėsaugos tikslų. Bet kuri programa, siekianti būti tinkama minėtų lėšų gavėja, vietos apygardos prokurorui ir generaliniam prokurorui pateikia metinę audito ataskaitą. Tokioje ataskaitoje pateikiamas, bet neapsiribojama, tokios programos turto, įsipareigojimų, detalizuotų išlaidų ir direktorių valdybos sąrašas.
47 straipsnio e punktas Bet kuris pareigūnas, departamentas ar agentūra, saugantys bet kokį turtą, kuris pagal šį skyrių gali būti konfiskuojamas, arba disponuojantys tokiu turtu, turi tvarkyti ir saugoti išsamią ir visapusišką apskaitą, kurioje būtų nurodyta, iš ko jie gavo tokį turtą, pagal kokius įgaliojimus laikė, gavo ar disponavo tokiu turtu, kam perdavė tokį turtą, kokia data ir kokiu būdu buvo sunaikintas ar realizuotas toks turtas, taip pat tiksli tokio turto rūšis, kiekiai ir formos. Minėtus įrašus gali tikrinti visi federaliniai ir valstijos pareigūnai, atsakingi už federalinių ir valstijos narkotikų kontrolės įstatymų vykdymą.
47 skirsnio f punkto 1 papunktis Kol vyksta procesas, teismas ex parte sandraugos prašymu gali priimti bet kokį preliminarų įsakymą ar procesą, būtiną areštuoti ar apsaugoti turtą, kurį prašoma konfiskuoti, ir užtikrinti jo saugojimą, įskaitant, bet neapsiribojant, įsakymą, kad sandrauga, jei įmanoma, išsivežtų turtą ir saugotų jį saugioje vietoje pagrįstu būdu; kad pinigai būtų įnešti į palūkanų depozitinę sąskaitą; ir kad būtų paskirtas pakaitinis saugotojas tokiam turtui ar verslo įmonei valdyti. Turtas, paimtas ar sulaikytas pagal šį skirsnį, negali būti atleidžiamas, o konfiskavus laikomas teisėtai saugomu sandraugos iki konfiskavimo, atsižvelgiant tik į jurisdikciją turinčio teismo įsakymus ir nutarimus.
47 skirsnio f punkto 2 papunktis Kapitalinio turto valdymo ir priežiūros skyriuje įsteigiamas Areštuoto turto valdymo biuras, kuriam apygardos prokuroras arba generalinis prokuroras gali perduoti bet kokį nekilnojamąjį turtą ir jame esančius baldus, įrangą ir susijusį asmeninį turtą, kurį prašoma areštuoti. Areštuoto turto valdymo biuras įgaliojamas išsaugoti ir valdyti tokį turtą pagrįstu būdu ir disponuoti tokiu turtu, kai pagal d poskirsnio nuostatas priimamas sprendimas dėl konfiskavimo, taip pat sudaryti sutartis dėl tokio turto išsaugojimo, valdymo ir disponavimo.
47 skirsnio i punktas Bet kokio nekilnojamojo turto, kuris yra pagrindinė artimiausių šeimos narių gyvenamoji vieta ir kuris pagal šį skirsnį gali būti konfiskuojamas, savininkas gali pateikti prašymą dėl atleidimo nuo mokesčio už sodybą teismui, kurio jurisdikcijai priklauso toks konfiskavimas. Teismas savo nuožiūra gali patenkinti prašymą, atleisdamas nuo konfiskavimo sumą, leidžiamą pagal šimto aštuoniasdešimt aštuntojo skyriaus pirmąjį skirsnį. Minėtos pagrindinės gyvenamosios vietos likučio vertė, jei tokia yra, prarandama, kaip numatyta šiame skirsnyje.
47 skirsnio j punktas Konfiskavimo procedūra, turinti įtaką nuosavybės teisei į nekilnojamąjį turtą, jo naudojimui ir užėmimui arba jame esantiems pastatams, neturi jokios galios, išskyrus jos šalis ir asmenis, kurie apie tai faktiškai informuoti, kol grafystės ar apygardos, kurioje yra nekilnojamasis turtas, aktų registre nėra įregistruotas memorandumas, kuriame būtų nurodyti tokios procedūros šalių vardai ir pavardės, miesto, kuriame yra paveiktas nekilnojamasis turtas, pavadinimas ir pakankamai tikslus tokio nekilnojamojo turto aprašymas, kad jį būtų galima identifikuoti.
Kasacinės nutarties analizė
Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį: D. J. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Iš D. J. konfiskuoti 387,30 Lt (112 Eur), kaip nusikalstamos veikos rezultatą.
Prokuroras nesutinka, kad grindžiant BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą, turėtų būti vertinama aplinkybė, jog narkotinių medžiagų kiekis tik nežymiai viršijo nedidelio kiekio ribą. Prokuroras pažymi, jog teismo argumentas, kad turėtos medžiagos yra nelabai pavojingos žmogaus organizmui, kai kuriose valstybėse net legalios, yra negalimas.
Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį ne išimtiniais atvejais, yra formuojamos nebaudžiamumo tendencijos, D. J. jau yra teistas už tokios pačios rūšies nusikalstamą veiką (BK 259 straipsnio 1 dalis), dabar padarė dar vieną analogišką ir kitą sunkesnę veiką.
Prokuroro pastabos dėl prieštaringo nuosprendžio turinio yra teisingos. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas iš tiesų nurodė, jog pritaria prokuroro reikalavimui dėl 387,30 Lt (112 Eur) konfiskavimo, tačiau vėliau nutartyje išdėstė motyvus, kuriais iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimui dėl 80 Lt (23 Eur) konfiskavimo, patvirtino, kad byloje nustatyta, jog už narkotinių medžiagų pardavimą D. J. gavo 80 Lt (23 Eur), kitokių faktinių aplinkybių dėl to nenustatė.
Remiantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, iš D. J. konfiskuoti 80 Lt (23 Eur) kaip nusikalstamos veikos rezultatą. Tokį sprendimą priėmė ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismai.
Teismų argumentacija
Teismai nagrinėjamoje byloje BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą pagrindė nedideliu veikos ir asmenybės pavojingumu, t. y. teismai akcentavo, kad padaryta veika nepasižymi didesniu mastu, nuteistasis yra jauno amžiaus, dirba, apibūdinamas teigiamai.
Pažymėtina, kad spendžiant klausimą dėl to, ar paskirta bausmė atitinka teisingumo principą, turi būti įvertinami bylos duomenys, apibūdinantys tiek kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, tiek kaltininko asmenybę.
Nagrinėjamoje byloje atkreiptinas dėmesys į narkotinės medžiagos platinimo aplinkybes ir nuteistojo asmenybę. Pažymėtina, kad įsigydamas narkotines medžiagas D. J. neturėjo tikslo jų platinti, jas įsigijo sau vartoti, o platinimas pasireiškė tuo, kad A. M., savo iniciatyva pasiėmęs dalį narkotinių medžiagų, vėliau padėjo už jas pinigus, o kitam asmeniui dalis medžiagų buvo parduota.
Nors prokuroras skunde akcentuoja, kad teismai nukrypo nuo teismų praktikos, nes nenurodė nė vienos išimtinės aplinkybės, kuri būtų pagrindas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui, tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje, nepaneigiant reikalavimo dėl išimtinės aplinkybės konstatavimo skiriant švelnesnę bausmę, yra bylų, kuriose sprendžiant bausmės paskyrimo klausimą narkotinių medžiagų platinimo atvejais (BK 260 straipsnio 1 dalis) teismai, įvertinę veikos ir asmenybės mažesnį pavojingumą liudijančių aplinkybių visumą, taiko BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskiria švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmę, net ir neišskyrę vienos ar kelių išimtinių aplinkybių atskirai, bet įvertinę aplinkybių, svarbių bausmės skyrimui, visumą, kuri leidžia daryti išvadą apie tai, kad laisvės atėmimo bausmė konkrečioje situacijoje prieštarautų teisingumo principui.
BK 260 straipsnio 2 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį kaip idealiosios nusikalstamų veikų sutapties, jei už šias veikas skirtos bausmės yra subendrinamos apėmimo būdu, nepažeidžia non bis in idem principo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią savaitę dėmesį skyrė šiems svarbiausiems materialiosios baudžiamosios teisės klausimams: (b.) plačiau aptarė kai kuriuos turto, kurį iš bendrai padarytos nusikalstamos veikos gavo bendrininkai, konfiskavimo (BK 72 str. 5 d.) principus (ir materialiuosius teisinius, ir procesinius).
Nagrinėjamoje byloje svarbu ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. J., parinko laisvės atėmimo bausmei artimą bausmės rūšį - areštą.
Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje konfiskuoti 80 Lt (23 Eur) yra teisingas, atitinka įstatymo reikalavimus (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys).
Tam kad būtų konfiskuoti visi prokuroro reikalaujami pinigai, teismai turėjo nustatyti, kad visi šie pinigai (387,30 Lt (112 Eur) gauti iš nusikalstamos veikos, kaip jos rezultatas, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nenustatė, kad likusi pinigų dalis rasta pas D. J. namuose būtų buvusi gauta iš nusikalstamų veikų, už kurias jis teisiamas, todėl nėra ir teisinio pagrindo visų pinigų, rastų pas D. J. namuose, konfiskavimui.
Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje konfiskavimo pagrindu buvo nurodytas negaliojantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas, nes tokia įstatymo redakcija galiojo iki 2010 m. gruodžio 11 d.
Nuteistajam D. J. pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė 80 parų arešto bausmę. Apeliacinės instancijos teismas tokiam sprendimui pritarė.