Būti geru piliečiu - tai ne tik laikytis įstatymų, bet ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, rūpintis bendruomenės gerove ir puoselėti vertybes, kurios stiprina pilietinę visuomenę. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius aspektus, kurie padeda tapti geru piliečiu, pradedant nuo pilietinės žurnalistikos ir baigiant finansiniu raštingumu bei psichologiniu atsparumu.
Pilietinė žurnalistika: balsas iš apačios
Pilietinė žurnalistika apibūdinama kaip aktyvus piliečių dalyvavimas informacijos rinkimo, analizės ir platinimo procese. Ji yra paplitusi internete, kur piliečiai gali lengvai dalintis savo mintimis ir nuomone. Tačiau ar piliečių žurnalistika gali papildyti tradicinę žiniasklaidą kokybišku turiniu?
Atsakymas nėra vienareikšmis. Analitinei ir tiriamajai žurnalistikai reikia daug laiko ir išteklių, kurių neprofesionalūs žurnalistai dažnai neturi. Tačiau pilietinė žurnalistika gali būti puikus žaliavinis priedas tradicinei žiniasklaidai naujienų segmente, suteikiant nuoširdumo ir neangažuotumo.
Piliečių žurnalistikos privalumai
- Nuoširdumas ir neangažuotumas
- Operatyvumas ir galimybė greitai reaguoti į įvykius
- Alternatyvi nuomonė ir perspektyva
Filosofija: mąstymo ir moralės pagrindas
Itin sparčios mokslinių technologijų pažangos laikais kalbama apie filosofijos mirtį. Tačiau filosofija yra reikalinga šių laikų tikrovėje, nes ji skatina kritinį mąstymą, savikritiškumą ir toleranciją. Filosofija taip pat padeda ginti savo poziciją, traktuoti kitų požiūrius rimtai ir nepasiduoti demagogijai.
Skatinti vaikus galvoti apie moralinius pasirinkimus yra labai svarbu. Natūraliai vaikai yra egoistai, tačiau sulaukus trejų metų gali išgirsti sakant „tai neteisinga“. Galima tai panaudoti kaip paskatinimą jiems galvoti apie teisingumą. Iš kur tas teisingumo supratimas kyla?
Filosofija praturtina vidinį gyvenimą: žinai daugybę būdų, kaip pažvelgti į problemą, tiek daug skirtingų galimybių interpretuoti. Gyvenimas tampa įdomesnis, esi labiausiai žmogumi.
Laimės ekonomika: ar valdžia gali padėti būti laimingesniems?
Prieš mėnesį atlikta apklausa atskleidė, kad tik 10,2 proc. Lietuvos žmonių mano, jog praėję metai buvo laimingi, todėl jie tiki, kad gerovė augs. Todėl kalbama ne tik apie laimę, bet ir apie laimės ekonomiką, ir vis dažniau sutariama: laimė gali tapti valstybinės politikos tikslu.
Gausybė tyrimų patvirtins - visuomenės laimės lygis gali būti išmatuotas, ir Lietuva minima tik šeštame dešimtuke. Dar daugiau duomenų įrodo, kad laimingas žmogus yra ekonominė vertybė, nes geba daugiau sukurti ir daugiau uždirbti; kad laimingų žmonių visuomenė ekonomiškai sėkmingesnė; kad veiksmai, didinantys visuomenės laimės lygį, neišvengiamai didina ir jos narių turtingumą.
Laimingi žmonės reikšmingai prisideda prie visuomenės gerovės, yra pilietiški, kilnūs ir tolerantiški. Jei visuomenės laimė tokia vertinga, kodėl jautri, demokratiška valdžia negali padėti žmonėms pasiekti aukštesnį laimės lygį?
Profesorius Gediminas Navaitis, laimės ekonomika. Kaip išmatuoti laimę
Finansinis raštingumas: nuo mažens mokyti tvarkytis su pinigais
Dėl istorinės patirties, Lietuvoje verslumas ir tinkamas asmeninių finansų valdymas tapo privačia ir garsiai neaptarinėjama tema. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje su vaikais kalbėtis apie pinigus būtina, mat kitaip jie pradės savarankišką gyvenimą autsaiderių pozicijoje ir konkurencinėje kovoje pralaimės tiems, kurie asmenines lėšas moka tvarkyti jau nuo mažens.
Mokykloje mokyti finansinio raštingumo galima per kasdienių šeimos poreikių prizmę. Vienas geriausiai pamokose pasiteisinusių projektų - šeimos kelionės planavimas. Pamokoje su vaikais atrandame keliavimo galimybes Lietuvoje ir užsienyje, apskaičiuojame kelionės automobiliu sąnaudas, lyginame alternatyvas. Mokiniai apsvarsto daugybę smulkmenų ir geriau supranta, kodėl tėvai renkasi vieno ar kito tipo atostogas. Toks mokymo būdas padeda susieti įprastą gyvenimą ir finansus, pamatyti jų vaidmenį.
| Šalis | BVP vienam gyventojui (eurais) | Vidutinis atlyginimas už darbo valandą (eurais) |
|---|---|---|
| Lietuva | 19 100 | 6,2 |
| Estija | 18 600 | 9,0 |
| Lenkija | 17 500 | 7,6 |
Viešasis kalbėjimas: įgūdis, kurį galima išlavinti
Viešasis kalbėjimas - įgūdis, kuriam reikia nuolatinės praktikos. Norėdami laisvai, be įtampos kalbėti viešai turime ne tik tuo domėtis, bet ir nuolat praktikuotis. Suteikti sau galimybę, kuo dažniau pasisakyti prieš žmonių auditoriją. Yra daugybė parengtos metodikos, literatūros, mokymų kaip tinkamai pasiruošti ir pagerinti viešojo kalbėjimo įgūdžius.
Geri viešojo kalbėjimo įgūdžiai gali pagerinti jūsų karjerą, jie gali padėti išsiskirti iš kitų ir pakylėti į aukštumas. Kai esate įvaldę viešojo kalbėjimo įgūdžius, jūsų asmeninė vertė, pasitikėjimas savimi išauga net 50 %.
Psichologinis atsparumas: kaip nepalūžti sudėtingomis aplinkybėmis
Šiuo įtemptu laiku, kai tiek daug dalykų kasdienybėje kelia stresą ir įtampą, o nurimti neleidžia ir sudėtinga geopolitinė situacija, svarbu ieškoti būdų, kaip nepalūžti, įgyti stiprybės ir padėti sau. Psichologinis atsparumas reiškia teigiamą adaptaciją - spygliai kaktusui yra būtini, kad jis apsigintų, bet žydintis kaktusas skleidžia ir grožį, gėrį. Teigiama adaptacija yra tai, kad mes nežiūrėdami į aukšto streso situacijas sugebame būti efektyvūs ir kartu apsiginti.
Psichologinio atsparumo didinimui yra labai svarbus ir mūsų minčių turinys. Pavyzdžiui, vietoje raminančios frazės „viskas bus gerai“ verčiau galima sakyti „nuostolių neišvengsi“, nes toks yra gyvenimas ir jame nutinka visko. Visko mes negalime sukontroliuoti, ir labai svarbu paleisti tuos dalykus, priimti pasaulį tokį, koks jis yra, ir suprasti, kad aš nieko negaliu padaryti, negraužti savęs. Dėl to reikia priimti nelaimes, įvairias tragiškas situacijas ir iš jų mokytis.