Lazdijų rajonas turistus vilioja nuostabiais kraštovaizdžiais ir natūralia, pramonės nepaliesta gamta. Tai Europos kultūros paveldo sudedamoji dalis - čia nuostabūs miškai bei žemės ūkio naudmenų deriniai, kurį papildo tūkstantmečius menantys archeologijos, istorijos bei gamtos paminklai. Kartu puikiai dera išvystytos paslaugos turistams, vietinių gyventojų svetingumas, dzūkišką dvasią atskleidžiantys renginiai.
Lazdijai yra įsikūrę Alytaus apskrityje, pasienyje su Lenkija ir Baltarusija. Trečdalį teritorijos užima miškai, 18,5 proc. Vietovėje telkšo daugiau nei 150 ežerų. Pirmieji žmonės šiame krašte apsigyveno prieš 4-6 tūkst. metų.
Gamtos grožis ir aktyvus laisvalaikis
Ramaus poilsio gamtos mylėtojai šiame krašte gali ir užsibūti. Šalia vandens telkinių, antropogeninės veiklos nesužalotos gamtos apsuptyje Jūsų laukia kaimo turizmo sodybos. Čia turistams sukurtos puikios sąlygos pailsėti prie ežerų, pasimėgauti vandens ir miško teikiamais malonumais.
Aktyvaus laisvalaikio mėgėjams siūlomas platus vandens, dviračių, pėsčiųjų, žirgų bei automobilių maršrutų pasirinkimas. Veikia ir kelios ekonomiško varianto ieškantiems keliautojams tinkamiausios poilsiavietės bei stovyklavietės, vertinantiems betarpišką ryšį su gamta.
Parkai ir gamtos paminklai
Pasivaikščiojimams ar piknikui ant žolės puikiai tinka 12 ha Vainežerio dvaro parkas, užveistas prieš kelis šimtus metų. Kraštas turtingas ir gamtos paminklais. Čia galite pamatyti antrą pagal storį Lietuvoje Veisiejų uosį, Didįjį ir Drevėtąjį Širvinto ąžuolus, kurie gyvuoja jau apie 400 metų, Ramanavo ąžuolą.
Metelių regioninis parkas
Metelių regioninis parkas - didžiųjų Pietų Lietuvos ežerų - Dusios, Metelio ir Obelijos - dubumos kraštovaizdžio parkas. Čia gyvena ypač reti, Europoje saugomi baliniai vėžliai - regioninio parko simbolis. Didieji ežerai atgyja ne tik pavasario, bet ir rudens metu apsistojus migruojančių paukščių pulkams.
Dusios ežere plaukiojančius paukščius ypač patogu stebėti su šalia įsikūrusio Metelių regioninio parko lankytojų centro optine įranga. Lankytojų centre galima apžiūrėti interaktyvią ekspoziciją „Ką pasakytų ežerai“ - veiklos turės tiek suaugusieji, tiek vaikai. Čia galima susipažinti su balinių vėžlių gyvenimu, užsisakyti ekskursiją. Ekskursijos aplink Dusios ežerą metu aplankomas Metelių regioninio parko Lankytojų centras, Kryžių šventovė, Prelomciškės piliakalnis, Metelių gyvenvietė ir Metelių apžvalgos bokštas.
Metalinės konstrukcijas apjuosus medinėmis sijomis statiniui puikiausiai pavyko įsilieti į nuostabų Metelių regioninio parko kraštovaizdį. Nuo 15 metrų aukščio apžvalgos bokšto atsiveria Metelio ežero, Metelių kaimo, Kemsinės pievos panorama ir siauras Dusios ežero ruožas. Kitoje ežero pusėje stūkso Papėčių piliakalnis. Nuo bokšto patogu stebėti ežere plaukiojančius paukščius.
Vienas didžiausių ir gražiausių Pietų Lietuvos ežerų - Dusia. Ežero pakrantės lankomos visus metus, aktyviausias sezonas - vasara.
Veisiejų regioninis parkas
Veisiejų regioninis parkas yra ežeringiausioje Pietų Lietuvos aukštumos dalyje. Čia galima suskaičiuoti net 37 ežerus, todėl vaizdingų peizažų čia tikrai netrūksta. Išlikusiame Veisiejų dvaro fligelyje įsikūrusiame regioninio parko lankytojų centre galėsite apžiūrėti ekspoziciją „Gyvenimas tarp vandenų“.
Nuo Veisiejų regioninio parko apžvalgos bokšto atsiveria ne tik Snaigyno ežero grožis su visomis trimis jo salomis, bet ir Veisiejų panorama.
Vienas miškingiausių, raiškiai kalvotas ir ežeringiausias Pietų Lietuvos aukštumos ir smėlingosios Pietryčių lygumos sandūroje susiformavęs kraštovaizdis - būtent toks jis yra Veisiejų regioniniame parke. Geologiniu ir geomorfologiniu požiūriu tai yra seniausias ir patyręs ilgiausią formavimo procesą šalyje patyręs paviršius.
Kultūros ir istorijos paveldas
Lazdijų krašte lankytojams atvira XIX a. Aštriosios Kirsnos dvaro sodyba, kurią sudaro 19 pastatų ir parkas. Restauruojami buvusios Rudaminos dvaro sodybos fragmentai. Galima apžiūrėti buvusio Veisiejų dvaro fligelį su parku, aplankyti Būdviečio, Metelių, Aradnikų dvaro sodybas, užsukti į Justinavo dvarą.
Aštriosios Kirsnos dvaro sodyba
Tarp kitų Lietuvos XIX a. II-os pusės dvarų sodybų Aštriosios Kirsnos ansamblis išsiskiria itin originalia reprezentacinės ir ūkinės gamybinės dalių kompozicija (uždarų kiemų charakterio) su buvusia maksimaliai išvystyta vandens telkinių sistema bei gausybe parko elementų - apžvalgos kalvelių gausa parke. Aštriosios Kirsnos dvaras, apsuptas parko, pastatytas banguoto reljefo vietovėje. Dvaro sodyba ir šiandien yra viena didžiausių Dzūkijoje - ją sudaro 19 pastatų ir nuolatos prižiūrimas istorinis dvaro parkas, kviečiantis pasigrožėti kerinčiais gamtos vaizdais. Pastatų architektūroje atsispindi klasicizmo, romantizmo ir kitų istorinių laikotarpių stilistiniai bruožai.
Muziejai
Kaip gyveno vietos ūkininkai, suprasite apžiūrėję etnografinę Prano Dzūko sodybą-muziejų. Susistemintą istoriją ir įdomių eksponatų rasite Lazdijų bei Veisiejų krašto muziejuose. Taip pat edukacinių išvykų mėgėjai laukiami Motiejaus Gustaičio memorialiniame name-muziejuje, Laisvės kovų muziejuje, duris lankytojams atveria ir Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejus. Verti dėmesio ir Donato Mazurkevičiaus akmenų, Antano Žmuidzinavičiaus vid.
Lazdijų krašto muziejus įsikūręs viename seniausių Lazdijų miesto pastatų. 1920-1936 m. čia veikė Seinų „Žiburio“ gimnazija. Muziejuje įrengta „Senoji gimnazijos klasė“, kurioje pristatoma krašto švietimo istorija, o lankytojus pasitinka kunigas Motiejus Gustaitis. Muziejus atspindi krašto istoriją, čia eksponuojami archeologiniai radiniai, senųjų žemėlapių kopijos, įvairūs istoriniai dokumentai. Antrame aukšte eksponuojama medžiaga apie Salomėją Nėrį.
Albino Jarmalos kalendorių muziejus - muziejuje per 4000 eksponatų. Publikuojami įdomesni ir iš įvairių pasaulio valstybių ar egzotiškų Žemės kampelių surinkti kalendoriai.
Piliakalniai ir istorinės vietos
Giliausią praeitį mena daugiau nei 20 rajone stūksančių piliakalnių su gyvenvietėmis, pilkapiai, kapinynai. Prelomciškės, Paveisininkų, Rudaminos piliakalniai stūksojo jau tada, kai šiose žemėse apsistojo Jotvingių gentis. Istorijos gerbėjus gali sudominti ir nuo karo su švedais laikų išlikęs gynybinis įtvirtinimas. Kraštas mena ir 1831 m. sukilimą. Jo dalyvė Emilija Pliaterytė palaidota senosiose Kapčiamiesčio kapinėse. Be pėdsako neliko ir 1863 m. sukilimas, tad krašto svečiai gali aplankyti lauką ir kaimą, kur vyko sukilėlių mūšis su caro kariuomene, sukilėlių kapus bei kapą-rūsį, kur sukilėliai slėpė šaudmenis.
Rudaminos piliakalnis - vienas žymiausių Užnemunėje gyvenusių jotvingių paminklų. Gynybiniais tikslams piliakalnis naudotas V-XIV a., įrengtas per 4 kartus poledynmečiu susiformavusioje kalvoje. Virš pylimo kilo mediniai gynybiniai įtvirtinimai. Ant piliakalnio 1240 m. buvo pastatyta viena galingiausių jotvingių pilių - kunigaikščio Ringaudo pilis.
Kalniškės mūšio vieta - tai vienas didžiausių ir nuožmiausių lietuvių rezistencinės kovos mūšių. Mūšyje prieš kelis kartus gausesnes NKVD kariuomenės 220 pasienio pulko pajėgas kovojo apie 60-100 Lietuvos partizanų. Mūšyje žuvo 44 partizanai. Kalniškės mūšio vietoje 1990-siais pastatytas paminklas žuvusiems partizanams atminti.
Bažnyčios
Verta pamatyti Veisiejų ir Rudaminos bažnyčias, pripažintas architektūros paminklais. Prie Veisiejų bažnyčios esančioje varpinėje slepiasi 1650 m. Tremties skaudulius saugo Šeštokų geležinkelio stotis.
Dabartinė mūrinė bažnyčia pastatyta 1817 m. Tai pereinamųjų iš baroko į klasicizmą formų architektūros paminklas - vienintelis toks stilių persipynimo atvejis Lietuvoje. Nors ir be bokštų, tačiau įspūdingo dydžio Veisiejų bažnyčia vadinama Dzūkijos katedra. Bažnyčios interjerą su penkiais altoriais puošia didikų Marijos ir Tado Oginskių epitafijos. Rūsyje įrengta bažnyčios fundatorių - kunigaikščių Marijos ir Tado Oginskių, Mato Žynevo ir Viktorijos Oginskaitės-Žynevienės kripta. Šalia bažnyčios, šventoriaus kampe, stovi medinė varpinė. Joje kabantis varpas datuojamas apie 1650 m. Bažnyčioje nuolat veikia Šv. Jurgio skulptūrų ekspozicija. Sakoma, kad Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčia matoma 10 km atstumu nuo Veisiejų.
Kitos lankytinos vietos
- Kryžių Švč. M. Marijos Rožinio Karalienės koplyčia
- Akmenų muziejus „Jotvingių kiemas“
- Kapčiamiesčio-Leipalingio kelio atkarpos grindinys „brukakelis“
- Skulptūrų parkas “Vaikystės sodas”
- Pasienio rokadinis kelias „Geležinė uždanga”
- Gynybiniai įtvirtinimai, vadinami „Okopkomis“
- Levandų laukas
Praktinė informacija
Apgyvendinimas
Daugiausiai nakvynės vietų Lazdijų rajone siūlo kaimo turizmo sodybos. Turistams čia puikios sąlygos mėgautis vandens ir miško teikiamais malonumais.
Turizmo informacijos centras
VšĮ „Lazdijų turizmo informacinis centras“ įsteigtas 1999 metų balandžio 1-ąją Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu. Tai buvo viena iš pirmųjų tokio pobūdžio įstaigų Lietuvoje. Čia kaupiama bei teikiama informacija apie Lazdijų krašto lankomus objektus ir turizmo paslaugas, kuriami turistiniai maršrutai, rengiami ir platinami turistiniai-informaciniai leidiniai, platinami Lazdijų kraštą reprezentuojantys suvenyrai.
2008 metais duris atvėrė naujutėlaitis turizmo informacinio centro pastatas Lietuvos-Lenkijos pasienyje. Modernus informacinis turizmo centras pasienyje keliautojams reprezentuoja ne tik Lazdijų kraštą, bet ir visą Lietuvą.
Renginiai
Lazdijų gimtadienis skaičiuojamas nuo 1597 m. miestui Magdeburgo teises - pagal šią datą 2026 m. Lazdijų vizitinė kortelė ir vartai į vasarą. Kaip sužinoti tikslią 2026 m. Žemiau - keli artimiausi renginiai Lazdijų krašte.
| Miestas | Koordinatės | Pašto kodas | Telefono kodas |
|---|---|---|---|
| Lazdijai | 54°13′ š. pl. 23°31′ r. ilg. | LT-67101 | 8 318 |