Šiame straipsnyje panagrinėsime laisvojo turto (alodo) sąvoką, jo raidą ir reikšmę feodalinėje visuomenėje. Aptarsime, kaip alodas formavosi, kokie veiksniai lėmė jo nykimą ir kaip jis transformavosi į kitas žemėvaldos formas.
Feodalizmo susiformavimas ir visuomenės struktūra
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta III a. V a. antroje pusėje savo valstybes sukūrė Frankai, Burgundų gentys. 476 m. germanų vadas Odoarchas nuvertė paskutinį Romos imperatorių Romulą Augustulą ir tokiu būdu Romos teritorijoje susikūrė barbarų valstybės. V a. pabaigoje frankų gentys užgrobė didžiulę Romos teritorijos dalį ir 486 m. ties Suasono miestu galutiniai sumušė paskutinius romėnus ir sukūrė frankų valstybę. Įkūrėjas - karalius Chlodvigas. Jis pradėjo Merovingų dinastiją (486 - 768m.)
Frankų valstybėje formavosi tipiška visuomenė - feodalizmas, spartėjo turtinė diferenciacija. Feodalinėje visuomenėje pastoviai vyko karai. Neturtingieji valstiečiai negalėjo apsaugoti savo turto, apsiginti, todėl taip pat prašydavo turtingesnio kaimyno pagalbos.
Po šių reformų visi stambieji žemvaldžiai imta vadinti SENJORAIS, o pakopa vėliau už senjorą stovintis žmogus - VASALAS. Santykiai tarp senjorų ir vasalų buvo vadinami feodaliniais laiptais. IX a. daugelis beneficijų virsta paveldimomis valdomis - FEODU. Iš čia kilo ir visuomeninės gyvenimo tvarkos feodalizmo pavadinimas. Atsiradus feodui, feodalui tampa nebūtina klausytis savo senjoro.
• Pirmiausia buvo laisvieji valstiečiai, bet kai jie pradėjo nepaisyti ponų, tai ponai juos įbaudžiavino.
Alodo susiformavimas ir raida
Ne visi gyventojai sugebėjo išlaikyti alodą. Visi nusigyvenusieji prašydavo turtingesnio kaimyno pagalbos ir globos. Prašymas arba pagalba buvo forminama specialiais raštais vadinamais PREKARIUMAIS. Jų būta įvairių bet visi panaikindavo alodines teises.
Neturtingieji valstiečiai negalėjo apsaugoti savo turto, apsiginti, todėl taip pat prašydavo turtingesnio kaimyno pagalbos. Ši pagalba buvo įforminama specialiu raštu - KOMENDACIJA.
Valstiečių įbaudžiavinimą paspartino ir pradėta vykdyti beneficijų reforma. Po kurios už karo tarnybą žemė buvo duodama su ten gyvenusiais valstiečiais.
Frankų valstybėje formavosi tipiška visuomenė - feodalizmas, spartėjo turtinė diferenciacija.
Alodas ir feodas buvo pagrindinės žemėvaldos formos feodalizmo laikotarpiu. Alodas - tai pilnas ir besąlyginis žemės valdymas, o feodas - tai žemės valdymas už karinę ar kitą tarnybą senjorui. Alodas buvo būdingas ankstyvajam feodalizmo laikotarpiui, o vėliau, stiprėjant senjorų valdžiai, jis pamažu išnyko, užleisdamas vietą feodui.
Frankų valstybės visuomenė ir teisė
Salijų tteisyno straipsniai rodo, kad frankai vertėsi dvilauke žemdirbyste, gyvulininkyste, medžiokle, bitininkyste (drevininkyste). Arkliai nebuvo priskiriami prie kinkomų gyvulių.
- Labiausiai buvo ginamas laisvasis frankas, už jo nužudymą - 200 solidų bauda.
- Buvo pusiau laisvi žmonės - litai, už jų nužudymą buvo skiriama 100 solidų bauda.
- Nužudžius vergą reikėjo tik atlyginti nuostolius.
Vergams priklausė: amatininkai, ir tarnai. Vergai nebuvo pagrindinė darbo jėga. Ne visų tautybių žmonių padėtis buvo vienoda.
Moters padėtis Frankų valstybėje buvo labai aukšta, už moters nužudymą buvo skiriama 3 kartus didesnė bauda negu už vyro - 600 solidų bauda. Salijų teisynas gynė moters orumą. Vien už prisilietimą prie krūtinės - 45 solidų bauda.
Salijų teisyne aukščiausia valdžia priklausė karaliui, jis priimdavo svarbiausius sprendimus. Iš liaudies sušaukimų perėmė teismines funkcijas. Užkariautoms teritorijoms vadovaudavo grafai (rinko mokesčius, vadovavo vietiniams teismams.). Už kariauninko ar karaliaus valdininko nužudymą buvo skiriama 600 solidų bauda.
Karalių valdžia pradėjo silpnėti. Mirdamas Chlodvigas padalijo karalystę 4 savo sūnums. Frankų valstybėje iš karalių valdžią perėmė MAYORDOMAI.
715 metais Frankų valstybę pradėjo valdyti pirmasis karolinių dinastijos atstovas KAROLIS MARTELIS. Jis vedė karus su arabais, ir 732 m. mūšyje ties Puatjė sumušė arabus. Po šio mūšio MARTELIS įvykdė karinę reformą, kur kariams už tarnybą duodavo žemę (iki gyvos galvos). Žemės davimas už karinę tarnybą - beneficija. vykdė karus su Saksų gentimis. (Siekis nukariauti saksus - DEMONUS ir įjungti į valstybę žemes ir atversti į krikščionybę. Jis padėjo Romos popiežiui skleisti krikščionybę).
Karolis Didysis - talentingas karvedys, žymus politikas, centralizavo krašto administraciją, pertvarkė teismus, platino krikščionybę, suvienodino teologiją, bažnytines apeigas. Sostinėje Achene sutelkė daug mokslininkų, įkūrė dvaro akademiją, steigė mokyklas, liepė parašyti germanų kalbų gramatiką - KAROLIGŲ RENESANSAS.
Po Karolio Didžiojo mirties valdęs sūnus Liudvikas Pamaldusis imperiją padalijo 817m. trims sūnums, tačiau gimus ketvirtajam kilo dideli nesutarimai, po Liudviko mirties 843m. • Vyriausiajam sūnui Lotarui atiteko itališkų žemių junginys.
Išvados
Laisvasis turtas (alodas) buvo svarbi žemėvaldos forma ankstyvajame feodalizmo laikotarpiu. Tačiau stiprėjant feodalinei sistemai, alodas pamažu išnyko, užleisdamas vietą feodui. Šis procesas buvo susijęs su valstiečių įbaudžiavinimu, senjorų valdžios stiprėjimu ir karinės tarnybos svarbos didėjimu.