Laiškai Buto Gyventojui: Kaip Apsaugoti Savo Teises Daugiabutyje

Daugiabučių namų gyventojai neretai susiduria su įvairiomis problemomis - nuo nesąžiningų draudimo įmonių iki ginčų su bendrijos pirmininkais. Šiame straipsnyje aptarsime keletą aktualių situacijų ir patarimų, kaip apsaugoti savo teises.

Draudimo Bendrovių Nesąžiningumas

Viena iš dažnai pasitaikančių situacijų - kai draudimo įmonė, atlyginusi žalą užlieto buto savininkams, nusprendžia išieškoti nuostolius iš visų daugiabučio gyventojų. Namo pirmininkė Vitalija Vinogradovienė pasakojo, kad po ilgos teismų karuselės gyventojams pavyko įrodyti, jog draudimo bendrovė elgiasi nesąžiningai. Ji įspėja kitų daugiabučių gyventojus, kad netaptų nesąžiningo verslo įkaitais.

„Situacija tipinė - butas užlietas, priežastis neaiški, tad draudimas, norėdamas padengti išlaidas, jas perkėlė ant gyventojų pečių. Tai plėšikavimas vidury baltos dienos. Dar būtų suprantama, jeigu butas būtų aplietas dėl mūsų kaltės, tačiau šiuo atveju buvome apkaltinti be kaltės“, - teigė namo pirmininkė.

Konkreti Situacija

2016 m. sausio 14-ąją pastebėta, kad pirmame aukšte esančiame bute iš dušo pado veržiasi vanduo. Iš karto buvo informuoti šeimininkai, tačiau dėl ko butas buvo užlietas, taip ir liko neaišku. Draudimo įmonė bandė įrodyti, kad dėl to kalti daugiabučio gyventojai, tinkamai neprižiūrėję bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžio.

„Aplieto buto savininkai aiškino, kad dar tą patį vakarą buvo kviesta avarinė tarnyba, tačiau iš Panevėžio butų ūkio gavome oficialų raštą, kad tomis dienomis nebuvo jokio iškvietimo į mūsų namą. Be to, nėra jokio fakto, jog būtų buvęs užsikimšęs bendro naudojimo kanalizacijos vamzdis“, - pasakojo V. Vinogradovienė.

Gyventojų nuomone, dėl potvynio gali būti kalti ir patys užlieto buto savininkai, mat jie neteisėtai atliko buto rekonstrukcijos darbus - tualeto ir dušo patalpos stovas buvo sukeistas su virtuvės stovu. Visa ši istorija būtų tuo ir pasibaigusi, jeigu ne po gero pusmečio daugiabučio gyventojus pasiekę laiškai, kad jie privalo atlyginti nuostolius.

Draudimo bendrovė reikalavo padengti kiek daugiau nei 1400 eurų nuostolį. Kiekvienam butui, priklausomai nuo kvadratūros, reikėjo sumokėti iki šimto eurų siekiančias sąskaitas. Jeigu to gyventojai geranoriškai nepadarysią, „Gjensidige“ būsianti priversta kreiptis į skolų išieškojimu besirūpinančią įmonę.

„Mums visiems buvo šokas. Butas užlietas sausį, o sąskaitos mus pasiekė tik rugpjūčio mėnesį. Niekaip nesuprantama, kodėl iš karto buvo grasinama perduoti išieškoti pinigus, jeigu tik teismas gali priteisti skolą“, - stebėjosi V. Vinogradovienė.

Teismų Maratonas

Gyventojams teko nemažai paplušėti, siekiant įrodyti savo tiesą. Pirmos instancijos teismas pripažino, kad „Gjensidige“ reikalavimas atlyginti žalą buvo teisėtas, tačiau gyventojai rankų nenuleido ir kreipėsi aukščiau. Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad trūksta įrodymų, jog minimas butas buvo aplietas dėl netvarkingo bendro namo kanalizacijos stovo.

Nors pagal įstatymus apie draudiminį įvykį privaloma pranešti per tris darbo dienas, aplieto buto savininkai tą padarė tik po mėnesio. Be to, butą prižiūrėjusi savininkės motina negalėjo nurodyti aplinkybių, kaip buvo šalinami avarijos padariniai bei kas šiuos darbus atliko. Tad teismas pripažino, kad draudimo bendrovės veiksmai reikalauti žalos atlyginimo iš gyventojų yra neteisėti.

„Teismas nusprendė, kad draudikas elgėsi nesąžiningai. Mums prireikė nemažai laiko ir jėgų įrodyti tiesą, o kiek tokių žmonių, kurie, nenorėdami turėti nemalonumų, sumoka, ypač kai sumos mažos. Bylinėtis teismuose nenori niekas, tuo labiau kad kainuoja ir advokatų paslaugos, žyminiai mokesčiai. Bet norime perspėti ir kitus žmones, kad nepakliūtų ant tokių nesąžiningų verslininkų kabliuko“, - kalbėjo V. Vinogradovienė.

Panaši situacija buvo ir Vilniuje, Gynėjų gatvėje esančio daugiabučio gyventojams, kurie po dvejų metų sulaukė laiškų iš minėtos bendrovės atlyginti žalą dėl 2015 m. šiame name kilusio gaisro metu suniokoto turto. Tačiau namo gyventojai, užuot mokėję įspūdingas sumas, pagalbos kreipėsi į žurnalistus. O šiems pradėjus domėtis istorija, „Gjensidige“ atsiėmė savo reikalavimus ir atsiprašė gyventojų.

Daugiabučių Namų Bendrojo Naudojimo Objektų Valdymas

Kas trečias Lietuvos gyventojas susiduria su daugiabučių bendrojo naudojimo objektų valdymo problemomis. Dažnai pasitaiko ataskaitų neteikimas gyventojams, gyventojų nežinojimas už ką gauna mokesčius, savavališki ir nepagrįsti darbų atlikimai, už kuriuos yra apmokestinami gyventojai, darbų ir paslaugų pirkimas iš susijusių įmonių, kurio rezultatas - išaugę daugiabučių gyventojų mokesčiai ir kt.

Naujasis daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektas dienos šviesą išvydo po ilgų diskusijų su įvairiomis interesų grupėmis, trukusiomis ne vienus metus. Šis reguliavimas yra aktualus bene 60 procentų Lietuvos gyventojų, gyvenančių daugiabučiuose namuose.

Svarbus pokytis - administratoriams nustatomas nepriekaištingos reputacijos principas. Administratoriais negalės būti asmenys teisti už nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms, kol teistumas dėl šių nusikaltimų neišnykęs.

Svarbu, kad prekes, darbus ir paslaugas, susijusias su bendrojo naudojimo objektais, jų valdymu, priežiūra, remontu ir atnaujinimu, savininkų vardu perka valdytojas, vadovaudamasis savininkų sprendimu patvirtintomis pirkimo sąlygomis ir kaina.

Siūloma nustatyti, kad bendrija galėtų būti tik iš vieno namo, taip siekiant užtikrinti kuo didesnį skaidrumą. Sprendžiama balkonų priežiūros problema - daugiabučio namo balkonus, kurie skirti ne visiems savininkų poreikiams tenkinti, remontuoja tik tie savininkai, kurie turi galimybę patekti bent į vieną tokį balkoną tiesiogiai iš savo buto.

Siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui numatyta, kad bendrojo naudojimo objektų valdytojai privalės atsiskaityti gyventojams iki nustatyto termino, o šie turės galimybę ją patvirtinti arba ne.

Dažniausiai Užduodami Klausimai

Ar turiu mokėti už lifto remontą, jei gyvenu pirmame aukšte?

Nepaisant to, kad asmuo gyvena pirmame aukšte ir liftu nesinaudoja, liftas, kaip mechaninė daugiabučio namo įranga, yra to namo bendroji dalinė nuosavybė, bendrojo naudojimo objektas, kaip ir stogas, fasadas, perdangos konstrukcijos balkonuose.

O jei dalis daugiabučio gyventojų nesutinka dėl namo renovacijos?

Jei mes kalbame apie tokius darbus, kuriais siekiama daugiabutį atnaujinti, pagerinti, tai, be abejo, tokiems veiksmams turi pritarti daugiabučio namo butų savininkai, jie turi nuspręsti, ar sutinka prisidėti prie darbų savo lėšomis. Tokie sprendimai yra priimami bendraturčių susirinkimuose pagal bendrą taisyklę: kiekvieno buto savininkas turi vieną balsą, sprendimai yra priimami balsų dauguma.

O kaip naudotis keliems savininkams priklausančiu bendru sandėliuku?

Jei yra didelis bendrojo naudojimo patalpos plotas ir yra keli bendrasavininkiai, kuriems priklauso ne konkrečios vietos, o abstrakti sandėliuko dalis, tai patarčiau bendraturčiams susitarti, nusistatyti aiškią naudojimosi tvarką. Nustačius tvarką reikėtų sudaryti susitarimą. Tokius susitarimus dėl nekilnojamųjų daiktų tvirtina notarai, susitarimai yra registruojami registruose.

Į ką kreiptis dėl bendrijos pirmininko nekorektiško elgesio?

Jeigu manote, kad bendrijos pirmininkas pažeidžia jūsų teises ir teisės aktus, siūlytume pirmiausiai kreiptis į jį raštu - paprašyti jo paaiškinimo ir jums aktualios informacijos, pareikalauti nesielgti netinkamai. Taip pat galite į tai atkreipti bendrijos valdybos narių dėmesį, jeigu manote, kad reikia - ir bendrijos revizoriaus.

Ar pirmininkas atsakingas už namo priežiūrą renovacijos metu?

Bendrijos pirmininkas organizuoja bendrijos veiklą, įgyvendindamas bendrijos tikslus, jis atsako už bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą ir kitus dalykus. Bendrijos pirmininkas, kaip bendrijos veiklą organizuojantis asmuo, yra tarpininkas tarp savininkų ir paslaugas teikiančių asmenų.

Bute per sieną skverbiasi vanduo, o bendrijos pirmininkas gūžčioja pečiais. Ar taip gali būti?

Bendrija privalo vykdyti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, toks yra bendrijos veiklos pagrindinis tikslas. Bendrijų įstatyme nurodyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai pirmiausiai yra bendrosios pastato konstrukcijos - pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo.

Ar gali pirmininkas įdarbinti savo giminaitį sekretoriumi?

Bendrijos narių visuotinis susirinkimas nustato bendrijos pirmininko atlyginimą ir įgalioja asmenį pasirašyti (pakeisti) su juo darbo sutartį. Metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą (biudžetą) taip pat tvirtina bendrijos narių visuotinis susirinkimas.

Ką turi ir gali daryti bendrijos pirmininkas nepagrįstai kaltinamas?

Bendrijos pirmininkas bet kuriuo atveju turi pateikti atsakymus į raštu pateiktus klausimus. Jeigu klausimas kartojasi, galima nurodyti, kad į jį buvo atsakyta. Jeigu asmuo skubiai nori kažkokios informacijos, jis turėtų aiškiai nurodyti teisėtą tikslą, kam jam tos informacijos reikia, kur ją naudos (duomenų apsauga).

Kas yra atsakingas už bendrojo naudojimo ploto aplink namą priežiūrą?

Jeigu bendrija yra išsinuomojusi arba įsigijusi sklypą prie (aplink) namą, ji turi jį prižiūrėti. Priežiūrą, kaip ir visą kitą bendrijos veiklą, organizuoja bendrijos pirmininkas (valdyba) - vadovaujantis patvirtintu biudžetu samdomi takų šlavėjai, žolės pjovėjai, želdinių genėtojai ir pan.

Kaip perduodami dokumentai ir daiktai keičiantis pirmininkams?

Perduodama pasirašant perdavimo - priėmimo aktą. Akte turi būti parašyta, kada, kas, kam, kokiu pagrindu ir ką perduoda. Aktą rašykite laisvos formos, juk kiekvienu atveju detalės bus skirtingos.

Ką daryti, kai bendrijos pirmininkas piknaudžiauja alkoholiu ir neatlieka savo funkcijų?

Už tinkamą bendrijos veiklos organizavimą ir veiklą atsakingas bendrijos pirmininkas. Jeigu bendrijos pirmininkas nereaguoja į savininkų keliamas problemas, dėl to, kad jis nevykdo teisės aktais jam priskirtų pareigų, skundą galima parašyti savivaldybei.

Triukšmo Valdymas Daugiabutyje

Daugiabučiuose namuose dažnai kyla konfliktų dėl triukšmo. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, ramybės laikas, kada draudžiama triukšmauti, yra nuo 19 valandos vakaro iki 7 valandos ryto. ANK 488 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog viešosios rimties trikdymu laikomi tokie veiksmai: šauksmai; švilpimas; garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais; kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 iki 7 val.) metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą.

Leidžiami triukšmo dydžiai gyvenamosiose patalpose dienos metu - 45 dB, vakaro metu - 40 dB, nakties metu - 35 dB (Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“).

Jei į triukšmo šaltinio vietą yra kviečiama policija, užtenka vien to, kad atvykę pareigūnai girdėtų keliamą triukšmą. Tai yra daugiau įrodinėjimo ir vertinimo dalykas.

Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme yra numatyta, jog triukšmo šaltinių valdytojai, planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti savivaldybės institucijoms informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones (14 str. 2 d.).

Taigi gyventojai, kuriems trukdo kaimynų keliamas triukšmas, turėtų kreiptis į teritorinį policijos komisariatą, kad policija, kuri dirba visą parą, atvažiuotų ir užfiksuotų patį triukšmavimo faktą. Taip pat apie triukšmaujančius kaimynus galima pranešti miesto viešosios tvarkos skyriui.

Savivaldybės Įtaka Daugiabučių Valdymui

Vilniaus savivaldybė organizuoja daugiabučių administratoriaus rinkimų procedūrą. Jei per pirmą turą nebalsuos daugiau kaip 50 procentų namo gyventojų, per antrą 25 procentai, naują daugiabučio administratorių savo nuožiūra parinks savivaldybė.

Advokatai pastebi, kad savivaldybės įmonės atėjimas gali smarkiai sumažinti konkurenciją. Konkurencijos taryba įspėjo Vilniaus savivaldybę, bet ši kol kas įspėjimų nepaiso.

Žemės Mokestis Daugiabučių Gyventojams

Daugiabučių gyventojams ėmė plaukti laiškai iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), kuriuose nurodoma sumokėti žemės mokestį. Žemės mokestis paskaičiuojamas naujuose daugiabučiuose butus įsigijusiems žmonėms, nes jie yra pastatyti ant privačios žemės. Senieji daugiabučiai yra pastatyti ant valstybinės žemės, todėl šių butų savininkai nėra žemės savininkai.

Atitinkami Civilinio kodekso ir Žemės įstatymo pakeitimai įsigaliojo 2001 m. De facto ši nuostata imta įgyvendinti maždaug prieš 7-8 metus, tai sutapo su nekilnojamojo turto plėtra, kai įsisiūbavo naujosios statybos.

Žemės mokestį savininkai turi sumokėti iki šių metų lapkričio 17 dienos. Šį mokestį nustato kiekviena savivaldybė savo nuožiūra, jo tarifas gali būti nuo 0,01 proc. iki 4 proc.

Šiais metais žemės mokesčio mokėtojai į savivaldybių biudžetus turėtų sumokėti apie 78 mln. litų žemės mokesčio (gyventojai į savivaldybių biudžetus turėtų sumokėti apie 67 mln. litų, o įmonės - apie 11 mln. litų).

Triukšmo lygio ribos gyvenamosiose patalpose

tags: #laiskai #eina #zmogui #gyvenusiam #bute