Žemės Sklypo Planas: Reikalavimai, Masteliai ir Sudėtinės Dalys Lietuvoje

Sklypo planas yra svarbus dokumentas, reikalingas įvairiems statybos ir projektavimo darbams. Šiame straipsnyje aptarsime sklypo plano brėžinių reikalavimus ir mastelius Lietuvoje, atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus ir standartus.

Teisiniai ir Norminiai Aktai

Sklypo plano brėžiniams taikomi įvairūs teisiniai ir norminiai aktai.

Žemiau pateikiami pagrindiniai standartai, susiję su statinio projektavimu ir techniniais brėžiniais:

• LST 1516 - Statinio projektavimas.
• LST EN ISO 128-20 - Techniniai brėžiniai. Bendrieji vaizdavimo principai. Linijos.
• LST EN ISO 128-21 - Techniniai brėžiniai. Bendrieji vaizdavimo principai.
• LST ISO 128-23 - Techniniai brėžiniai. Bendrieji vaizdavimo principai.
• LST ISO 5455 - Gaminio konstravimo dokumentai. Techniniai brėžiniai.
• LST EN ISO 5457 - Techniniai gaminio dokumentai.

Pagrindinės Sąvokos

Norint suprasti sklypo plano brėžinių reikalavimus, svarbu žinoti pagrindines sąvokas:

• Statinys - atitinka sąvoką, pateiktą Statybos įstatyme.
• Techninis projektas - projekto pirmasis ir pagrindinis etapas, kurio sprendiniai detalizuojami darbo projekte.
• Darbo projektas - projekto dalis, kurioje detalizuojami Techninio projekto sprendiniai ir pagal kurią atliekami statybos darbai.

Svarbu! Užsakovas yra ne statytojas, projektavimo darbų rangos sutartyje turi būti nurodoma, kokias funkcijas pasilieka pats statytojas ir kokias perduoda Projekto užsakovui.

Sklypo Plano Sudėtinės Dalys

Sklypo planas turi atitikti tam tikrus reikalavimus ir jame turi būti pateikta tam tikra informacija. Apskritai, sklypo planas susideda iš:

• Aiškinamojo rašto
• Žemės sklypų ribų brėžinio (-ių)
• Procedūrų dokumentų

Aukštų Planai ir Grindų Dangos Eksplikacija

Aukštų planuose pažymimos fragmentų ir detalių vietos, nurodomi tikslūs matmenys. Taip pat plane turi būti pažymėtos angos, deformacinės siūlės, kanalai, trapai ir t. t., skirtingų grindų konstrukcijų zonų ribos.

Aukštų planuose pateikiama ši informacija:

• Grindų danga (medžiaga, raštas, spalva ir pan.).
• Angų užpildymas, jei tai nepavaizduota aukštų planuose.
• Grindų dangos eksplikacija, kai pastate arba vienoje patalpoje yra keletas dangų tipų.

Grindų dangų ribos apvedamos ištisine plačia linija. Grindų dangos eksplikaciją galima sutapdinti su aukštų planais, tada grindų dangos eksplikacija pateikiama patalpų apdailos žiniaraštyje.

Sklypo Plano Mastelio Reikalavimai

Brėžinių, žiniaraščių, tekstų ir skaičiavimų lapų formatai turi atitikti LST EN ISO 5457 reikalavimus. Masteliai turi atitikti LST ISO 5455 reikalavimus.

• Rekomenduojamas specialiojo plano mastelis - 1:500.
• Specialieji planai gali būti rengiami ir masteliu M 1:2000 arba M 1:1000, tačiau tokiu atveju specialiojo plano sprendiniai turi būti lengvai įskaitomi.

Specialiojo plano mastelis pasirenkamas įvertinus galimybę nustatyti ir pažymėti sprendinius. Aukštų planuose pažymimos fragmentų ir detalių vietos, nurodomi tikslūs matmenys.

Papildomi Reikalavimai

Sklypo plane turi būti pateikti:

• Patalpų pavadinimai ir numeracija.
• Pagrindiniai patalpų matmenys ir plotai.
• Aikštelės, antresolės ir kitos konstrukcijos, kurios yra aukščiau vaizduojamos plokštumos, bet tame pačiame aukšte.
• Sanitariniai mazgai ir kita įranga, kuri nurodoma specifikacijose.

Statinio visumai įvertinti būtini statinio pjūviai. Brėžiniuose pateikiami tik architektūriniai pjūviai, nedetalizuojant atskirų konstrukcijų.

Fasadai yra grafiniai vaizdai, reiškiantys pastato vaizdą ir architektūrinę idėją. Fasaduose turi būti nurodomi aukščiai (absoliutūs ir santykiniai).

Žemės Sklypų Ribų Specialieji Planai

Žemės sklypų ribų specialieji planai (toliau - specialieji planai) rengiami žemės sklypų grupėms. Formuojant vieno ar dviejų naudojamų žemės sklypo ribas, rengiamas žemės sklypo planas (-ai). Žemės sklypų grupė - trys ir daugiau naudojamų žemės sklypų. Žemės sklypo planai rengiami pagal patvirtintą tvarką bei pavyzdį.

Rengiant specialiuosius planus, gali būti suformuojami ir nauji žemės sklypai. Naujam žemės sklypui specialiajame plane nustatomas tik jo naudojimo būdas. Visas šio sklypo teritorijos tvarkymo režimas nustatomas tik parengus detalųjį planą. Naujas žemės sklypas gali būti suformuotas tik savivaldybės organizuoto specialiojo planavimo metu.

Specialiųjų planų organizatoriai yra savivaldybių valdybos (merai) ir fiziniai bei juridiniai asmenys. Savivaldybių valdybos (merai) organizuoja specialiųjų planų rengimą parduodant ar nuomojant esamų privačių namų valdų žemės sklypus ir daržui, sodui ar kitai paskirčiai naudojamus žemės sklypus bei perduodant žemės sklypus neatlygintinai, taip pat formuojant žemės sklypus prie statinių ar įrenginių, perduodamų valstybės įmonei Valstybiniam turto fondui. Fiziniai ir juridiniai asmenys organizuoja planų rengimą parduodant ar nuomojant žemės sklypus prie jiems priklausančių statinių ar įrenginių.

Specialiųjų planų rengimą finansuoja jų organizatorius. Savivaldos institucijos finansuoja specialiųjų planų rengimą biudžeto lėšomis. Fiziniai ir juridiniai asmenys bei juridinio asmens teisių neturinčios įmonės organizuoja planavimą savo lėšomis.

Savivaldos institucijos gali organizuoti specialiųjų planų rengimą ir prie fiziniams bei juridiniams asmenims priklausančių statinių ar įrenginių. Tokiais atvejais fiziniai ar juridiniai asmenys turi kompensuoti specialiųjų planų (ar jų dalies) rengimo išlaidas pagal iš anksto sudarytą tarpusavio sutartį.

Rengti specialiuosius planus gali fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę rengti teritorijų planavimo dokumentus ir sudarę sutartį su planavimo organizatoriumi. Fiziniai ir juridiniai asmenys turi turėti kvalifikacinį atestatą, įrodantį, kad jie gali rengti teritorijų planavimo dokumentus.

Specialiųjų planų rengimo procesą sudaro nuosavybės teisę į turimą nekilnojamąjį turtą įrodančių dokumentų bei sklypų esamos padėties analizė ir sprendinių parengimas, derinimas, tikrinimas ir tvirtinimas.

Planavimo sąlygas specialiesiems planams rengti išduoda tik savivaldybė ir institucijos, atsakingos už saugomas teritorijas, jei formuojami sklypai yra šių teritorijų ribose.

Žemės Sklypų Ribų Specialiųjų Planų Rengimo Taisyklės

Priedas prie l. e. aplinkos ministro pareigas 1999 05 31 įsakymo Nr. 1. Taisyklės taikomos formuojant naudojamus valstybinės žemės sklypus žemės ūkio paskirčiai (veiklai) pardavimui ar nuomai, taip pat formuojant esamų privačių namų valdų žemės sklypus ar kitų pastatų užimtus žemės sklypus, kurie perduodami nuosavybėn neatlygintinai.

Naudojamas žemės sklypas - žemės sklypas, pažymėtas namų ne valdos ar kitų pastatų techninės apskaitos byloje, o jei tokios nėra, - sklypas formuojamas prie jame esančių statinių, sodo ar daržo ir būtinas esamiems statiniams (sodui ar daržui) eksploatuoti.

Šiose taisyklėse naudojamos sąvokos atitinka teritorijų planavimą ir žemės reformą reglamentuojančių įstatymų bei poįstatyminių aktų sąvokas. Taisyklės privalomos teritorijų planavimo ir žemės reformos procedūrose dalyvaujantiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

Žemės sklypų ribų specialieji planai (toliau - specialieji planai) rengiami žemės sklypų grupėms. Formuojant vieno ar dviejų naudojamų žemės sklypo ribas, rengiamas žemės sklypo planas (-ai).

Specialiojo planavimo dokumentai turi būti viešai apsvarstyti. Savivaldos institucija apie priimtą sprendimą rengti specialųjį planą visuomenę informuoja per žiniasklaidą. Fiziniai ir juridiniai asmenys apie numatomą rengti specialųjį planą raštu informuoja su planuojamąja teritorija besiribojančių sklypų naudotojus.

Specialieji planai turi būti suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais arba jiems turi būti pritarta raštu. Specialieji planai derinami su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis ir su institucijomis, kurių teritorijų planavimo dokumentai yra įregistruoti savivaldybės tvarkomame teritorijų planavimo dokumentų registre.

Su specialiojo plano sprendiniais supažindinami formuojamų žemės sklypų naudotojai. Kiekvienas suformuoto žemės sklypo naudotojas raštu pritaria jo naudojamo žemės sklypo sprendiniams arba raštu pateikia dėl jų pastabas.

Specialieji planai derinami supaprastintąja tvarka. Derinimo trukmė vienoje institucijoje neturi viršyti 10 darbo dienų.

Specialieji planai privalo būti patikrinti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančių institucijų. Specialiojo plano tikrinimo trukmė neturi viršyti 10 darbo dienų.

Specialiuosius planus tvirtina savivaldybės valdyba arba meras. Fizinių ar juridinių asmenų organizuoto specialiojo planavimo dokumentus tvirtinti teikia savivaldybės struktūrinis padalinys, atsakingas už žemės reformą.

Patvirtinti specialieji planai registruojami teritorijų planavimo dokumentų registre, o dokumento sprendiniai fiksuojami teritorijų planavimo duomenų banke.

Specialieji planai galioja neribotą laiką arba iki to laiko, kol atsiranda būtinybė juos keisti.

Topografinė Nuotrauka

Topografinė nuotrauka - tai brėžinys, kuriame pavaizduota faktinė antžeminė ir požeminė situacija matuojamame žemės sklypo plote. Topografinė nuotrauka yra reikalinga projektuojant (rekonstruojant) įvairius statinius ir pastatus, projektuojant požemines komunikacijas, rengiant sklypo formavimo ir pertvarkymo projektus.

Parengus topografinę nuotrauką ir norint pradėti projektavimo darbus, ją privaloma suderinti su visomis inžinerinius tinklus eksploatuojančiomis organizacijomis ir savivaldybe. Pasitelkiant topografines nuotraukas tikrinama, ar pastatyti pastatai atitinka techninį projektą, ar išlaikyti atstumai nuo ribų, ar tvoros neišlenda už sklypo ribų ir pan. Svarbu įsidėmėti, kad topografinė nuotrauka turi galiojimo terminą, numatytą Statybos techniniame reglamente.

Topografinės nuotraukos, arba kitaip vadinami topografiniai planai, sudaromi analoginėje ir skaitmeninėje formoje 1:500, 1:1000, 1:2000, 1:5000 masteliu. Šis mastelis priklauso nuo vietovės charakteristikos ir projektuojamų statinių tipo. Jis yra parenkamas pagal įsakyme „Dėl techninių reikalavimų reglamento GKTR 2.08.01:2000 patvirtinimo“ nurodytus duomenis (lentelę). Nuo topografinės nuotraukos mastelio taip pat priklauso ir objektai, kurie yra jose nurodomi.

Topografinės nuotraukos pavyzdys

Topografinėje nuotraukoje gali būti nurodomi pastatai, statiniai, pagalbinės gatvės, tvoros ir gyvatvorės, požeminiai statiniai (išskyrus magistralines trasas) ir t. t., priklausomai nuo reikalavimų, nurodytų minėtame įstatyme. Topografiniuose planuose turi būti nurodyta pastatų paskirtis, sienų medžiaga, aukštų skaičius ir kt. Topografiniuose planuose, papildant sutartinius ženklus, vaizduojant vietovės objektus, situacijos kontūrus bei reljefą, yra pateikiami paaiškinamieji užrašai. Topografiniuose planuose turi būti nurodyti oficialūs gyvenviečių, gatvių, upių, ežerų ir kt.

Topografines nuotraukas gali atlikti tik reikiamą kvalifikaciją turintys specialistai.

Lentelė. Topografinių planų masteliai ir jų panaudojimas:

Žemės Sandorių Forma ir Planai

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, žemės sandorių formą nustato Civilinis kodeksas ir Žemės įstatymas. Prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki 3 metų, - žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema.

Žemės sklypai sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekamas jų perdalijimas sudarant notariškai tvirtinamą sutartį, išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam asmeniui priklausantis žemės sklypas (-ai), laikantis Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų reikalavimų ir apribojimų.

Žemės Sklypo Dalies Perleidimas

Kai žemės savininkas perleidžia dalį žemės sklypo, prieš sudarant perleidimo sutartį, žemės sklypas gali būti padalijamas, perleidžiama žemės sklypo dalis suformuojama ir įregistruojama Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras žemės sklypas arba gali būti perleidžiamos nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, šios dalies neatidalijant.

Bendra Nuosavybė ir Statinių Eksploatavimas

Nuosavybės teisę į žemės sklypo, reikalingo statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, dalį bendroje nuosavybėje, reikalingą jo nuosavybės teise turimai statinio ar įrenginio daliai eksploatuoti, bendraturtis gali perleisti tik kartu su nuosavybės teise į statinio ar įrenginio dalį (butą ar kitą patalpą).

Perleidžiant butą ar kitą patalpą daugiabučiame gyvenamajame name, kartu turi būti perleidžiama ir nuosavybės teisė į bendrąja nuosavybe esančią žemės sklypo dalį, reikalingą šiam butui ar kitai patalpai daugiabučiame gyvenamajame name eksploatuoti, jeigu ši žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso buto ar kitos patalpos perleidėjui.

Sujungiamų žemės sklypų savininkai, sudarydami sutartį dėl žemės sklypų sujungimo, privalo patvirtinti, kad į sujungiamus žemės sklypus tretieji asmenys neturi jokių teisių, išskyrus atvejus, kai sujungiamų žemės sklypų savininkai sutinka tapti žemės sklypo, į kurį tretieji asmenys turi teises, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, bendraturčiais.

Perleidžiant statinį ar įrenginį, esantį šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti suformuotame valstybinės žemės sklype, už kurį sumokėta teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, statinį ar įrenginį įgyjantis asmuo, išskyrus asmenis, kurie pagal įstatymus negali įgyti nuosavybės teisės į žemę, kartu su nuosavybės teise į statinį ar įrenginį įgyja teisę sudaryti valstybinės žemės sklypo, reikalingo statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, pirkimo-pardavimo sutartį.

Yra trys situacijos sprendimo būdai - sklypo dalių atidalinimas, naudojimosi tvarkos parengimas arba galima tiesiog nedaryti nieko. Apie paskutinį variantą detaliau rašyti nereikia, nes kai parduodama sklypo dalis, kuri yra apibrėžta tik skaičių išraiška, paprastai reiškia, kad gali tekti įdėti labai daug pastangų ir pinigų, kol bet koks vystymas tokiame sklype bus įmanomas.

Trys Būdai Spręsti Situaciją, Kai Įsigyjama Tik Dalis Žemės Sklypo

Geriausias Sprendimas - Žemės Sklypo Dalies Atidalinimas

Geriausias sprendimas - žemės sklypo dalies atidalinimas. Tačiau jis ne visuomet yra paprastai ir lengvai įgyvendinamas. Sunkiausia dalis - susitarimas su sklypo bendraturčiais. Reikės ne tik nuspręsti dėl sklypo padalinimo schemos, bet ir dėl įvažiavimų į būsimus sklypus bei kitų klausimų. Paprastai žemės sklypo dalių atidalinimas įgyvendinamas rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrą. Visas šis procesas gali būti pradedamas tik susitarus bendraturčiams dėl visų aukščiau aprašytų detalių. Taip pat svarbu paminėti, kad sklypų atidalinimą ne visuomet leidžia teritorijų planavimo dokumentai ar kiti teisės aktai.

Naudojimosi Žemės Sklypu Tvarkos Nustatymas

Gerokai paprastesnis sprendimas už aukščiau aprašytą atidalinimą - naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas. Ši tvarka aiškiai apibrėžia konkrečiomis sklypo dalis, kuriomis gali naudotis bendraturčiai, taip pat ką tose d... 14 straipsnis. 1. Statybos valstybinės priežiūros pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui.

Savavališka Statyba

Jeigu asmuo per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą gauna statybą leidžiantį dokumentą ir (ar) praneša apie statybos pradžią, jis apie tai raštu informuoja Inspekciją.

• nustačiusi, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai ir (ar) pranešimas apie statybos pradžią atitinka teisės aktų reikalavimus, per 10 darbo dienų patikrina savavališkai pastatyto statinio (-ių) atitiktį statinio projekto, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir (ar) pateiktas pranešimas apie statybos pradžią, sprendiniams ir, jeigu statinys atitinka esminius statinio projekto sprendinius, per 5 darbo dienas Inspekcijos vadovo nustatyta tvarka informacinėje sistemoje, kurioje užregistruotas privalomasis nurodymas, pažymima, kad privalomasis nurodymas yra įvykdytas, ir apie tai informuojami Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas ir statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas.
• Jeigu statinys neatitinka statinio projekto esminių sprendinių, laikoma, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, ir suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Inspekcija jos vadovo nustatyta tvarka privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Pastato Aukščio Skaičiavimas

Kadangi vis iškyla klausimų dėl pastatų aukštų skaičiavimo ir aukščio matavimo, Aplinkos ministerija pranešė, jog vasarį įsigaliojo žemės ūkio ministro patvirtintos naujos redakcijos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (Kadastro taisyklės). Senosiose Kadastro taisyklėse pastato aukščio ir pastato aukštų skaičiavimas tais atvejais, kai pastatas statomas ant stataus šlaito, buvo netinkamas. Dalis apatinių aukštų buvo priskiriami požeminiams, nors faktiškai jie buvo naudojami kaip antžeminiai. Naujosios Kadastro taisyklės nustato, kad pastato aukštis skaičiuojamas ir matuojamas metrais nuo pastato ar jo dalies statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato ar jo dalies stogo kraigo ar pastato ar jo dalies aukščiausiosios konstrukcijos. Ant pastato stogo esantys dūmtraukiai, vėdinimo šachtos, antenos, žaibo saugos stiebai į pastato aukštį neįskaičiuojami. Pagal naujų Kadastro taisyklių nuostatas antžeminiu pastato aukštu laikomas pastato aukštas, kurio patalpų grindų paviršiaus altitudė ar didesnės patalpų dalies grindų paviršiaus altitudė yra ne žemiau kaip pusė patalpos aukščio nuo pastato statybos zonos žemės paviršiaus vidutinės altitudės. Pusrūsis (cokolinis aukštas) priskiriamas antžeminei pastato daliai, jeigu pusrūsio (cokolinio aukšto) patalpų ar didesnės jų dalies grindys yra žemiau pastato statybos zonos esamos vidutinės žemės paviršiaus altitudės, bet ne žemiau kaip pusė patalpų aukščio.

tags: #zemes #nuosavybe #pozemine #antzemine #dalis