Ne kiekvienas miestelis gali pasigirti poetų ir rašytojų dedikacijomis savo kūriniuose ar legendomis apipinta istorija. Duokiškis, pirmą kartą paminėtas prieš 421 metus, yra būtent toks miestelis. Čia gimė ir augo iškilūs žmonės, kurie, kaip patys sako, į Duokiškį "ant kelių paršliaužtų". Šiame straipsnyje apžvelgsime Duokiškio istoriją, lankytinas vietas ir kaimo turizmo galimybes.

Duokiškio Šv. Onos bažnyčia
Duokiškio Istorija ir Legendos
Gilioje senovėje šios žemės buvo apaugusios miškais. Amžiams bėgant, prie upių ir ežerų kūrėsi gyvenvietės. Pagal legendą, vieta, kur stovi Duokiškis, kadaise buvo nuošali tuštuma, kur pirmasis trobą pasistatė našlaitis Gildas su šeima.
Vieną žiemą į jų trobą pasibeldė pasiklydę medkirčiai Antis ir Vytaras. Pavasarį jie sugrįžo ir ėmėsi statyti savo trobas šalia Gildo. Vytaras vedė Austę, o Ančio numylėtinė Distė susidėjo su dvarponiu Butautu ir tapo jo meiluže. Vėliau Distė pabėgo atgal pas tėvus, tačiau netrukus vėl dingo. Pasakojama, kad ant kryžkelės, kur Distė susitikdavo su dvarponiu, atsirado stulpas su užrašu „Duokit jai kiškį!“. Vėliau užrašas sutrumpėjo iki „Duokiškis“.
Yra ir kita Duokiškio vardo versija, pasakojanti apie žiaurų poną, mėgusį rykštėmis plakti baudžiauninkus. Kartą vienas baudžiauninkas sumedžiojo kiškį pono laukuose, ir nuo to kilo vietovės pavadinimas.
Duokiškio dvaras rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1596 m. 1618 m. minimas ir Duokiškio laukas, kuriame kūrėsi kaimas. 1796 m. minima Duokiškio koplyčia. XIX a. pabaigoje Duokiškis garsėjo galvijų prekymečiais, kurie vykdavo tris kartus per metus.
Duokiškio Šv. Onos Bažnyčia
Duokiškio Šv. Onos bažnyčia - etnokultūros ir etnoarchitektūros paveldas. Pastatyta XIX a. pradžioje, ji papuošta vietos meistrų sukurtais darbais. Kunigas K. Mačionis užbaigė klebonijos statybą ir ėmėsi naujos bažnyčios statybų, kurias užbaigė 1906 m.
Vietiniai su meile prisimena kunigą Lionginą Neniškį, kuris 38 metus buvo Duokiškio parapijos sielovadininkas.

Duokiškio seniūnija žemėlapyje
Kultūrinis Gyvenimas ir Švietimas
1907 m. Duokiškyje įsteigta pradžios mokykla, o 1925 m. - pašto agentūra. Tarpukariu didžiausią autoritetą turėjo mokytojas Matas Tylas. Aštuntajame dešimtmetyje Duokiškio kolūkis ekonomiškai sustiprėjo, buvo pastatytos naujos fermos, grūdų sandėliai, mokyklos ir kontoros pastatai.
Šį kraštą įsimylėjęs rašytojas Saulius Šaltenis sukūrė apysaką „Duokiškis“ apie pokario gyvenimą. Pagal jo kūrinį pastatyta pjesė „Duokiškio baladės“, kurią 1978 m. režisavo Eimuntas Nekrošius. „Duokiškio baladžių“ vakarai, kurių iniciatorius - aktorius Ferdinandas Jakšys, yra tapę miestelio kultūrine savastimi.
Duokiškėnai puoselėja knygnešio J. Balbatos atminimą, kuris gūdžiais spaudos draudimo laikais nešė lietuvišką žodį. Taip pat prisimenamas išskirtinio likimo Nečiūnų žydų kaimas ir didžiuojamasi metraštininku K. K. Markelio tautosakos darbu.
K. Markelis rinko tautosaką 1924-1947 m., o jo rinkinį sudaro 586 mašinraščio puslapiai. Rinkinyje - dainos, šundainės, pasakojimai, padavimai, pasakos, patarlės, priežodžiai, mįslės ir gamtos stebėjimai.
Šiuolaikinė Situacija ir Perspektyvos
Verslininkas Rolandas Jasiūnas, Duokiškio kaimo bendruomenės pirmininkas, sako, jog regionai yra skurdinami, o emigracija auga. Anot jo, didžiausia problema - jaunų žmonių emigracija ir menkas verslas. Yra kelios darbo vietos bibliotekoje, Kultūros centre, pieno supirkimo punkte. Nebeliko mokyklos ir medicinos punkto.
Tačiau yra ir šviesių dalykų: tradicinės „Duokiškio baladės“ ir jaunimo vakarai. Kaimo šviesuliai - bibliotekininkė Danutė Vigėlienė ir Kultūros centro vadovė Giedrė Dagienė - tikisi, kad Duokiškis dar sulauks savo klestėjimo valandos.
Iš Duokiškio į Kamajus kasdien išvažiuoja apie 30 vaikų į gimnaziją ir darželį. Tuo pačiu autobusu pasiekiamas Rokiškis. G. Dagienės ir D. Vigėlienės teigimu, skaudžiausi kaimo sopuliai - žvyrkelis, darbo vietų stoka, didelė jaunų žmonių emigracija ir prastas ryšys.
Vaineikiai - kaimas, esantis 1 km į pietus nuo Duokiškio. Čia įsikūrusi kaimo turizmo sodyba „Vieversynė“.
Kitas įdomus objektas - Panemunio dvaras, išsidėstęs kairiajame Nemunėlio krante. 1850 m. Juozas Komaras pastatė rūmus, kurie 1993 m. grąžinti Osvaldo Laučiškio palikuonims.
Kamajų bendruomenė įkūrė poeto kun. Antano Strazdo muziejų, o Robertas Brazys Taraldžių kaime sukūrė vasaros miestelį „Brazylija“ ir plečia poilsiautojams aktyvių veiklų galimybes.
Duokiškio kaimo bendruomenė kuria patogią užimtumo erdvę kaimo žmonėms, įsigijo siuvimo mašinas, alembiką, baldus ir televizorių.
Salų dvare įsikūrusi Rokiškio tautodailininkų asociacija stiprina turistų maitinimo ir apgyvendinimo bazę.
Lankytinos Vietos ir Kaimo Turizmas
Į pietus nuo miestelio tyvuliuoja Uosinto ežeras, kuriame yra maudykla su patogiu paplūdimiu vaikams, persirengimo kabina, suoliukais, vaikų žaidimo aikštele ir tinklinio aikštele.
Vaineikiuose, netoli Duokiškio, yra Rolando Jasiūno šeimos kaimo turizmo sodyba, iki kurios nuo Duokiškio bus išlietas asfaltas.
Penkių kūrėjų kelias - tai naujas būdas pažinti Aukštaitijos meno ir kultūros šviesulius: Juozą Miltinį, brolius Juozą ir Alfonsą Keliuočius bei brolius Joną ir Adolfą Mekus.
Duokiškio Infrastruktūra
Duokiškis, kaip ir daugelis miestelių, kūrėsi nuo dvaro. 1906-1907 m. čia buvo dvi pramoninių prekių krautuvės ir kailių dirbtuvė, veikė kooperatyvas. 1933 m. įkurti malūnas bei lentpjūvė. Suirus kolūkiams, daugelis pastatų nebeteko reikšmės ir ėmė merdėti.
Duokiškio Gyventojai
Čia gyveno ir iki šiol meile Duokiškiui serga aktorius, režisierius Ferdinandas Jakšys.
Bibliotekininkė Danutė Vigėlienė ir Kultūros centro vadovė Giedrė Dagienė tikisi, kad gražiame gamtos kampelyje įsikūręs Duokiškis dar sulauks savo klestėjimo valandos.
Duokiškio Problemos
Kaip ir kituose rajono kaimuose ar miesteliuose, Duokiškyje gyvenimas apmirė uždarius mokyklą. Pašnekovės sakė, jog esant reikalui žmonės prisijungia: ir organizuojant renginius, ir kaimo aplinkos švarinimo talkas. Tačiau yra ir tokių, kuriems nieko nereikia ir jie niekuo neprisideda.
Rolandas Jasiūnas: „Jeigu valdžios sprendimais regionai bus ir toliau skurdinami, augs emigracija, Duokiškis didelių perspektyvų neturės.“
Duokiškio Kaimo Bendruomenė
Duokiškio kaimo bendruomenė turimose patalpose taip pat aktyviai organizuoja remonto darbus, čia triūsia meistrai. Bendruomenė siekia sukurti patogią užimtumo erdvę kaimo žmonėms, kurie jaučia poreikį kartu turiningai leisti laiką.
Tradicinė bendruomenės šventė „Duokiškio baladės“ - miestelio kultūrinės savasties, išskirtinumo paieškų rezultatas. Šv. Kaimo svarbiausias kultūrinis reiškinys - garsiosios „Duokiškio baladės“ ir jų iniciatorius bei siela - kraštietis aktorius, režisierius Ferdinandas Jakšys. A.
Duokiškio kaimo bendruomenė turimose patalpose taip pat aktyviai organizuoja remonto darbus, čia triūsia meistrai. Bendruomenė siekia sukurti patogią užimtumo erdvę kaimo žmonėms, kurie jaučia poreikį kartu turiningai leisti laiką.
Uosinto Ežeras
Į pietus nuo miestelio tyvuliuoja Uosinto ežeras. Yra maudykla, tačiau infrastruktūros, pritaikytos poilsiui, nėra. Patogus vaikams paplūdimys, persirengimo kabina, suoliukai, vaikų žaidimo aikštelė, tinklinio aikštelė, laužavietė. Yra informacinis medinis stovas su pavadinimu, nukreipiantis į kūdros pusę.
| Ypatybė | Aprašymas |
|---|---|
| Istorija | Legendomis apipintas miestelis, pirmą kartą paminėtas prieš 421 metus |
| Kultūra | "Duokiškio baladės", knygnešio J. Balbatos atminimas, K. K. Markelio tautosakos darbas |
| Gamtos ištekliai | Uosinto ežeras |
| Problemos | Jaunų žmonių emigracija, menkas verslas, žvyrkelis |
| Perspektyvos | Kaimo turizmas, bendruomenės veikla, kultūriniai renginiai |