Mykolas Biržiška: Biografija ir veikla

Mykolas Biržiška - Lietuvos literatūros istorikas, Nepriklausomybės akto signataras, visuomenės veikėjas, publicistas, teisininkas, pedagogas. Profesorius Mykolas Biržiška - vienas turtingiausia biografija pasižyminčių Lietuvos signatarų.

Gyvenimo kelias

M.Biržiška gimė 1882 m. rugpjūčio 24 d. Viekšniuose bajorų Antano ir Elžbietos Biržiškų šeimoje. Mirė 1962 m. rugpjūčio 24 d. Los Andžele. 2018 m. liepos mėn. perlaidotas Rasų kapinėse Vilniuje šalia Jono Basanavičiaus. Kilęs iš žemaičių bajorų Biržiškų giminės. Turėjo du jaunesnius brolius: Vaclovą ir Viktorą.

• 1901-1907 m. studijavo teisę Maskvos universitete, klausė literatūros ir kalbotyros paskaitų.
• 1907-1909 m. dirbo Vilniuje advokatu.
• 1909-1915 m. tarnavo Vilniaus žemės ūkio banke.
• 1915-1922 m. Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius.
• 1922-1939 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 Lietuvos universitetas), 1926-1927 m. rektorius.
• 1939-1944 m. dėstė Vilniaus universitete, 1940-1944 m. rektorius.
• 1946 m. pasitraukė į Vokietiją.
• 1946-1949 m. dėstė Pabaltijo universitete (Hamburge-Pinneberge).
• Nuo 1949 m. gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV).

Baigęs Šiaulių gimnaziją, 1901 m. pradėjo studijuoti ir baigė teisę Maskvos universitete, taip pat klausė istorijos, literatūros ir kalbotyros paskaitų, buvo Maskvos lietuvių studentų draugijos vicepirmininkas. Studijuodamas Maskvos universitete, dėl dalyvavimo prieš valdžią nukreiptose akcijose M.Biržiška trumpam pateko į kalėjimą. Kalėjime jis susipažino su socialdemokratijos idėjomis ir ėmė linkti į šią politinę kryptį, tuo metu itin paplitusią tarp Maskvos jaunimo. 1907 m. Viekšniuose vedė Bronislavą Šėmytę ir persikraustė į Vilnių. Dirbo lietuviškose kultūros, švietimo draugijose.

Gyveno: Šiauliuose, Vilniuje, Kaune, JAV.

Politinė veikla

Nuo 1917 m. - Lietuvos Tarybos narys, vienas iš Vilniaus konferencijos organizatorių, 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataras, 1918 m. pab. - 1919 m. pr. - Lietuvos švietimo ministras. 1919-1922 m. - Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto pirmininkas.

Nuo 1917 m. Lietuvos Tarybos narys. 1920 m. dalyvavo derybose dėl Suvalkų sutarties. 1922 m. organizavo L. Żeligowskio seimo boikotą, lenkų valdžios suimtas ir kaltintas krašto išdavimu; Tautų Sąjungai tarpininkaujant perduotas Lietuvos kariuomenei.

Taryboje M.Biržiška pasižymėjo tuo, kad buvo nuoseklus demokratas ir vienas ryškiausių antimonarchistų bei pasisakė už Lietuvos nepriklausomybę nesusisiejant su kitomis šalimis. 1917 m. gruodį M.Biržiška buvo vienas iš kelių Tarybos narių, kurie po 1917 m. gruodžio 11 d. Nepriklausomybės deklaracijos, kurioje skelbta apie amžiną sąjungą su Vokietija, pasitraukė iš Tarybos. Į Tarybą grįžo 1918 m. vasario 15 d., Tarybai nutarus paremti kairiųjų parengtą nepriklausomybės formuluotę. Po Nepriklausomybės atkūrimo M.Biržiška toliau gyveno Vilniuje. 1918 m. pabaigoje suformavus Lietuvos Vyriausybę, jis buvo paskirtas švietimo ministru. 1919 m. sausio 1 d. Lenkams okupavus Vilnių, paskirtas Lietuvos generaliniu įgaliotiniu Vilniuje. 1919 m. balandžio 21 d. Vilniaus lietuvių susirinkime išrinktas Laikinojo Vilniaus komiteto pirmininku.

Mokslinė veikla

1922-1939 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete Kaune, 1926-1927 m. - šio universiteto rektorius, nuo 1927 m. - profesorius. Nuo 1932 m. - „Lietuviškosios enciklopedijos“ viceredaktorius, nuo 1941 m. - Lietuvos MA narys. Nuo 1939 m. dėstė Vilniaus universitete, 1940-1943 m. - rektorius.

Kauno laikotarpiu (1922-1939 m.) dėstė universitete, rašė mokslinius straipsnius, knygas, vadovėlius, tyrinėjo lietuvių folklorą bei literatūrą. Kaip mokslininko, M. Biržiškos veikla buvo labai plati. Jis tyrinėjo senąją lietuvių literatūrą, rašė vadovėlius, paskelbė daug straipsnių.

Parašė darbų iš lietuvių literatūros ir kultūros istorijos, folkloristikos: „Mūsų raštų istorija: (1547-1904 m.) (Kaunas, 1920), „Dainų literatūros vadovėlis“ (Kaunas, 1923), „Dainų istorijos vadovėlis“ (Kaunas, 1925), „Iš mūsų kultūros ir literatūros istorijos“ (D. 1-2. Kaunas, 1931-1938) ir kt. Paliko Lietuvos istorijai ir kultūrai svarbių atsiminimų.

Bibliografija

Svarbiausios M. Biržiškos spaudai parengtos ir išleistos knygos: „Senasis Vilniaus universitetas“, „Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose“, „Iš mūsų kultūros ir literatūros istorijos“.

• Mūsų raštų istorija (1920 21925)
• Dainų literatūros vadovėlis (1916 3Dainų istorijos vadovėlis 1925)
• Iš mūsų kultūros ir literatūros istorijos (dalys 1-2 1931-38)
• Senasis Vilniaus universitetas (1940, faktiškai 1942 21955 Londone)
• Vilniaus universitetas 1940-41 (1948)
• Lietuvių tautos kelias į naują gyvenimą (1952-53)
• Dėl mūsų sostinės (1960-62)

M. Biržiška buvo įvairiapusis talentas, nepaprastai darbštus ir atsakingas, geras organizatorius, didelis patriotas, palikęs žymų pėdsaką nepriklausomos Lietuvos politikoje, publicistikoje, švietime, moksle.

Atminimas

M. Biržiškos atminimas įamžintas įvairiose vietose:

• Paminklas Biržiškų šeimai Viekšniuose.
• Gatvė Vilniuje pavadinta Biržiškų vardu.
• Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija.
• Mykolo Biržiškos memorialinis kambarys Signatarų namuose Vilniuje.
• Paminklas prie Mykolo Biržiškos gimnazijos Vilniuje.
• Paminklas Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos kieme.

2007 m. rugpjūčio 22 d. Vilniuje, Signatarų namuose buvo atidarytas Mykolo Biržiškos memorialinis kambarys. 2009 m. Vilniuje, prie Mykolo Biržiškos gimnazijos buvo pastatyta M. Biržiškai skirtas paminklas - medinė skulptūra „Žinys“. 2015 m. Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos kieme pastatytas paminklas pirmosios lietuvių gimnazijos Vilniuje įkūrėjams: daktarui Jonui Basanavičiui, akademikui Mykolui Biržiškai ir pedagogui, visuomenininkui, valstybės tarnautojui Povilui Gaidelioniui.

Išleista Vyginto Broniaus Pšibilskio knyga.

Paminklas Biržiškų šeimai Viekšniuose

tags: #siame #name #gyveno #mykolas #birziska