Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) jau daugelį metų yra svarbus informacijos, kultūros ir švietimo šaltinis Lietuvoje. Tačiau LRT susiduria su įvairiais iššūkiais, įskaitant finansavimo klausimus, biurokratinius barjerus ir būtinybę nuolat atsinaujinti, kad atitiktų besikeičiančius žiūrovų poreikius.
„Mokslo sriuba“: pabaiga LRT eteryje ir nauji formatai
Ilgą laiką žiūrovus džiuginusios laidos „Mokslo sriuba“ nebelieka LRT eteryje - nuo sausio jos nebepamatysime. Apie tai pranešė patys laidos kūrėjai. Kartu su tuo pranešta, kad laidos gerbėjai ją galės išvysti kiek kitokiame formate.
„Šviesių atradimų kupinų 2025-ųjų visiems. Mokslo sriubos laidų sutartis su LRT baigėsi. Jau netrukus galėsime viešinti sukurtas TV laidas mūsų „YouTube“ kanale. Rengsime naują turinį. Su Jūsų palaikymu šviesime ir viskas bus gerai“, - skelbiama paskyroje.
LRT apdovanojimai „Auksinės bitės 2017“
LRT kasmet apdovanoja tuos, kuriais didžiuojasi - LRT profesionalus, kurių dėka pastaraisiais metais eterį išvydo geriausios radijo ir televizijos laidos, straipsniai, specialieji projektai. Iškilminga apdovanojimų ceremonija „Auksinės bitės 2017" vyko sausio 25 d. LRT Didžiojoje studiją. Tarp nominuotų laidų buvo: „Spalva. Forma", „Nes man tai rūpi", „Kultūros teismas", „Legendos", „Mokslo sriuba", „Nacionalinis turtas" bei įspūdingiausią 2017-ųjų debiutą („Beatos virtuvė", „Dviračio žinios", „Editos šou" „Gimę tą pačią dieną", „Svarbios detalės", „Šiandien prieš 100 metų"). Jau 17-ąjį kartą vyksiančius apdovanojimus vedė Aistė Plaipaitė ir Arnas Mazėtis.
Biurokratija ir konkurencingumas
Verslininkas A. Avulis teigia: „Deja, biurokratija šiandien dienai stabdo labai daug projektų, labai terminai išsitęsia ir, aišku, kad tada, kuo daugiau sugaišti laiko, tai nesi toks konkurencingas kaip tie, kurie viską padaro daug greičiau.“ Jo teigimu, biurokratija užkerta kelią konkurencingumo augimui, kuris dabar turi būti prioritetas tiek Lietuvos, tiek Europos lygiu.
„Manau, kad tas dalykas (biurokratijos mažinimas - ELTA) vis tiek kažkada bus mūsų dienotvarkėje ir bus ant stalo, nes konkurencingumas šiandien yra klausimas numeris vienas tiek Lietuvai, tiek ir Europai“, - sakė verslininkas.
„Kadangi mes matome, kaip auga Kinija, mes matome, kaip persitvarko Amerika ir, jeigu norime išlikti konkurencingi, turime mes irgi būti daug greitesni“, - tęsė jis.
Anot „Hanner“ vadovo, tam, kad Lietuvoje gerėtų sąlygos verslui ir investicijoms, turi keistis politikų požiūris į verslą.
„Šiai dienai, kaip minėjau, verslas nesulaukia tiek pagarbos būtent iš valdžios struktūrų. Labai menkas yra bendradarbiavimas tarp verslo ir politikos. Čia kažkoks nubrėžtas tabu - negalima bendradarbiauti, nes ten galbūt kažkokie interesai, galbūt kažkokia korupcija atsiras, dar kažkas, bet tai absoliučiai neturi jokio pagrindo“, - sakė A. Avulis.
„Kartu sujungus tiek gebėjimus, tiek savo įgaliojimus, kokius turi politikai ir verslas, be abejo, mes galėtumėme ženkliai daugiau pasiekti ir labai greitai tada mes tiesiog pasivytumėme tas stipriausias Vakarų Europos šalis“, - pridūrė verslininkas.
Jo teigimu, politikoje turi atsirasti drąsių lyderių, kurie imtųsi iniciatyvos mažinti administracinę naštą verslui, nebijodami pasekmių.
„Politikoje reikia lyderių, reikia, kad būtų žmonės, kurie nebijo kažko. Dabar politikai daugeliu atveju visko bijo, jie bijo prarasti kažkokią ar poziciją, ar bijo, kad juos kitai kadencijai galbūt neišrinks jau, ir tada jiems aišku geriau nieko nedaryti, geriau ten kažko nederinti, nepasirašyti, nei priimti kažkokį drąsesnį sprendimą“, - teigė A. Avulis.
„Be drąsių sprendimų šiandien, na, šiandien dar galime, bet ateityje bus daug sunkiau“, - tikino jis.
A. Avulis pabrėžė, jog biurokratinių procesų daromos kliūtys kelia riziką ir užsienio investicijų mažėjimui - tai esą rodo pastarųjų metų rezultatai.
„Dalis žmonių, dalis investuotojų tiesiog persigalvoja, kodėl jiems reikia būtent investuoti ar dirbti toje vietoje, kur tiek daug kliūčių. Visada kapitalas juda ten, kur jam lengviau“, - sakė verslininkas.
„Jeigu Amerikoje ar Kinijoje bus lengvesnės ir paprastesnės sąlygos investicijoms, tai aš manau, kad mes labai greitai pajausime, kaip trūksta kapitalo. Jeigu trūksta kapitalo, reiškia ir veikla mažėja, tą ir Lietuvoje jau galima pastebėti. Pirmieji požymiai - tiesioginės užsienio investicijos per pastaruosius metus yra ženkliai sumažėjusios“, - tikino A. Avulis.
Pirmasis biurokratinių procesų keliamas kliūtis dideliems verslo projektams buvo iškėlęs „Teltonikos“ įmonių įkūrėjas Arvydas Paukštys. Anot jo, „High-Tech Hill“ technologijų parko projekto vystymą stabdė biurokratinės kliūtys - esą Lietuvoje trūksta didžiuliam projektui būtinų elektros pajėgumų, užsitęsė žemės sklypų paskirties keitimas, kilo kitų iššūkių bendraujant su ministerijomis bei joms atsakingomis institucijomis.
Kilus diskusijoms ir sureagavus valstybės institucijoms, A. Paukštys pranešė, kad bent dalies „Teltonika“ puslaidininkių gamyklų statybos galėtų būti užbaigtos iki 2032 m. Šio rugsėjo viduryje technologijų parke buvo atidarytos pirmosios keturios gamyklos.
ELTA primena, kad NT bendrovė „Hanner“ šiuo metu vysto kelis dešimtmečius strigusį Nacionalinio stadiono projektą Vilniuje. Teigiamą išvadą projektui Europos Komisija (EK) pateikė gegužės pabaigoje. Tuomet „Hanner“ valdybos pirmininkas teigė, kad stadiono statybos gali trukti maždaug 30 mėnesių, o Vilniaus meras sakė, kad stadionas galėtų būti užbaigtas ir greičiau - per mažiau nei dvejus metus.
KTU ir LRT bendradarbiavimas
Kauno technologijos universitetas (KTU) jau antrus metus bendradarbiauja su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija (LRT) - laidoje pasirodo KTU ekspertai, kurie užduoda savo sričių klausimus smalsiausiems Lietuvos vaikams. „Džiugina, jog šiemet mūsų bendradarbiavimas su LRT dar labiau sustiprėjo - šįkart laidos prodiuseriai sutiko įtraukti ir parodyti net 30 KTU ekspertų parengtų klausimų. Projektas „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ jau beveik du dešimtmečius sekmadieniais suburia gabiausius šalies moksleivius į žinių patikrinimo žaidimą.
Šį rudenį žiūrovai pirmosiose laidose jau spėjo išvysti KTU ekspertus - Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Užsienio kalbų centro vadovę prof. dr. Saulę Petronienę bei Cheminės technologijos fakulteto asistentę Moniką Čekavičiūtę ir studijų programų vadovą doc. dr. Jų klausimai pasižymėjo netikėtais rakursais - nuo JAV valstybinės kalbos iki chemijos ryšio su literatūros kūriniais:
„Jei paimtumėte ploną šio metalo lazdelę ir ją sulenktumėte, išgirstumėte šiurkštų ir traškų garsą - tarytum jis verktų. Taip pat iš šio metalo pagamintas vienas iš Hanso Kristiano Anderseno pasakos veikėjų. Koks tai metalas?“, - vaikų pusfinalyje klausė doc. dr. A. O ar teko girdėti kokia yra JAV valstybinė kalba? Prof. dr. S. Petronienė vaikams atskleidė, kad kovo 1 d. įsigaliojo prezidento Donaldo Trumpo vykdomasis įsakas dėl oficialios JAV kalbos. Tai, kas pripažinta šiuo įsaku, mums gali atrodyti savaime suprantama arba net kilti klausimas, kodėl taip nebuvo anksčiau.
Kitus KTU ekspertų klausimus dar buvo galima išgirsti laidos pusfinaliuose ir finaluose spalio 5, 19 bei lapkričio 2 dienomis. Šių metų sezono naujiena - KTU kartu su Mokslo ir inovacijų centru „Mokslo sala“ įsteigtas pagrindinis prizas. „Šį prizą įsteigėme tikslingai - norėjome, kad gabiausi šalies moksleiviai mokslą patirtų iš arti: išbandytų eksperimentus, pamatytų, kaip žinios pritaikomos praktiškai. Tai ne tik įvertinimas už rezultatus, bet ir galimybė skatinti susidomėjimą mokslu bei studijomis“, - sako D. Pirmuoju šio sezono nugalėtoju rugsėjo 28 d. Laida „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ transliuojama sekmadieniais, 10.30 val.
Kiti įvykiai ir projektai
Šiemet Šiaulių rajono dvarus aplankė FIXUS Mobilis komanda. Paraiškos dėl Šiaulių rajono savivaldybės kultūros paveldo objektų apžiūros buvo pateiktos dar 2024 metais. Atsižvelgdami į tai, 2025 m. pavasarį FIXUS Mobilis specialistai atliko buvusio Gilvyčių dvaro sodybos fragmentų (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre 609) dvarininko namo apžiūrą bei prevencinės priežiūros darbus.
Baigiantis Stasio Ušinsko 120-ųjų gimimo metinių minėjimui, menininko istorija atgyja nauju formatu - komiksų knygelėje.
Gali būti, kad dešimtmečius galvos skausmą Šiaulių valdžioms, politikams ir gyventojams kėlę „Gilo griuvėsiai“ bus paimti visuomenės poreikiams. Šiaulių miesto savivaldybė sėkmės atveju yra numačiusi nugriauti pastatus, o sklype pratęsti greta esantį Centrinį miesto parką. Taryba ketvirtadienio posėdyje pritarė paėmimo procedūros inicijavimui.
Šios savaitės „Regiono herojus“ - Andrius Pladys. Tai tik įrodo, kad jis iš tiesų vertas šio titulo. Andriaus dėka Rėkyvos mikrorajonas atgijo - tapo gražus, modernus ir patrauklus tiek vietiniams, tiek svečiams. Laidoje rėkyvietis pasakoja, kokius savivaldybės projektus pavyko įgyvendinti, kaip pasikeitė Rėkyva ir kokie ateities planai laukia bendruomenės.
Spalio 4 d. Šiaulių kultūros centro galerijoje „Laiptai“ įvyko kamerinės muzikos koncertas „Ravel ir Čiurlionis“, skirtas dviejų muzikos genijų - Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Maurice’o Ravelio - 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Šį muzikinį vakarą praturtino fortepijoninis duetas - lietuvių pianistas Justas Šervenikas ir vienas ryškiausių Estijos fortepijono meistrų Johan Randvere. Renginys - projekto „Kultūrinis litvakų peizažas“ bei tarptautinio Josepho Achrono muzikos festivalio dalis.Organizatorius - VšĮ „ARS Lituanica“. Parneris - Šiaulių kultūros centras.
Šių metų rugpjūtį paskelbta apie oficialų rekordinį kviečių derlių, užfiksuotą Pakruojo rajone - 9,5 tonos iš hektaro.
Įsivaizduokite, kad nukeliavote į JAV, Azerbaidžaną ar Japoniją, užėjote į parduotuvę ir ten pamatėte kažkur pažįstamą prekę. Atidžiau paskaitę etiketę, pastebite, kad ji pagaminta Lietuvoje, ir ne kur kitur, o Šiaulių mieste. Toks scenarijus tikrai tikėtinas, kadangi šiauliečiai savo sukurtus gaminius eksportuoja į tolimiausius pasaulio kampelius, kur jie yra itin mėgiami bei vertinami.
Ruduo - intensyvaus judėjimo metas ne tik automobilių vairuotojams, bet ir paspirtukais ar dviračiais keliaujantiems gyventojams. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikti tyrimai rodo, kad mikrojudumo priemones renkasi ir suaugusieji (63 proc.), ir vaikai, tarp kurių populiariausi paspirtukai (76 proc.) bei dviračiai (55 proc.). Vis dėlto, ekspertai akcentuoja opią apsaugų ignoravimo problemą - neretai šalmai, atšvaitai, signalinės liemenės paliekami namuose.
Etiopija, Kolumbija, Brazilija, Peru ar Kenija - kavos pasaulis toks platus, kad išsirinkti mėgstamas pupeles gali tapti nelengva užduotimi. Vienos jų išsiskiria sodriomis vaisinėmis natomis, kitos atskleidžia gėlių ar riešutų aromatą, o trečios gali priminti šokoladą. Tuo metu skirtingi paruošimo metodai - nuo kavos aparatų iki prancūziško kavinuko, leidžia kiekvieną kartą atrasti naujų skonių.
tags: #laida #nacionalinis #turtas #facebook