Finansų pasaulyje likvidumas yra labai svarbus terminas, apibūdinantis turto gebėjimą būti greitai paverčiamam grynaisiais pinigais be didelio nuostolio. Tai reiškia, kad labiausiai likvidus turtas yra sąrašo viršuje, o mažiausiai likvidus - apačioje. Šiame straipsnyje aptariama, kas yra likvidus turtas, kaip jis klasifikuojamas ir kodėl jis yra svarbus įmonės finansams.
Likvidus turtas - tai toks, kurį galima greitai parduoti už teisingą rinkos kainą. Grynieji pinigai laikomi pačiu likvidžiausiu turtu, nes jais galima iš karto atsiskaityti. Kitoje spektro pusėje yra mažiau likvidūs aktyvai - pavyzdžiui, nekilnojamas turtas ar automobiliai.
Nekilnojamas turtas yra nelikvidu, o akcijos yra likvidu. Likvidžiuoju turtu laikoma rinkoje lengvai parduodami vertybiniai popieriai (pavyzdžiui, vyriausybės vertybiniai popieriai, patikimų ir žinomų bendrovių išleistos obligacijos ir akcijos) ir kitas turtas, kurį galima greitai parduoti, iškeisti į tam tikrą pinigų sumą, taip pat grynieji pinigai banko sąskaitoje (iki pareikalavimo) ir įmonės kasoje.
Nelikvidžiu arba mažai likvidžiu turtu laikoma nematerialusis turtas (įsigytos teisės, licencijos, prestižas ir kita), žemė, pastatai, įranga ir kitas ilgalaikis turtas, kuriam parduoti reikia nemažai laiko.
Likvidumas investuotojui suteikia lankstumo. Jei rinka krenta ir reikia greitai parduoti vertybinius popierius, likvidūs aktyvai leis tai padaryti be didelių nuostolių. Be to, likvidumas tiesiogiai susijęs su rizika.
Įmonės balanse turtas ir įsipareigojimai paprastai išdėstomi mažėjančia likvidumo tvarka. Analogiškai, įsipareigojimai išdėstomi pagal jų mokėjimo terminus, pradedant nuo trumpiausio laikotarpio.
Turto klasifikavimas pagal likvidumą
Turtas skirstomas į kelias kategorijas pagal tai, kaip greitai ir lengvai jį galima paversti grynaisiais pinigais. Štai pagrindinės turto kategorijos, išdėstytos mažėjančia likvidumo tvarka:
- Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai: Tai apima grynuosius pinigus kasoje, banko sąskaitas ir trumpalaikes investicijas, kurias galima greitai paversti grynaisiais pinigais.
- Trumpalaikės investicijos: Tai investicijos, kurios paprastai parduodamos per vienerius metus. Pavyzdžiui, akcijos arba obligacijos.
- Debitoriniai įsiskolinimai (sąskaitos): Tai sumos, kurias įmonė turi gauti iš savo klientų už parduotas prekes ar paslaugas.
- Atsargos: Tai apima žaliavas, nebaigtą gamybą ir gatavą produkciją, kurią įmonė turi parduoti. Atsargų pavertimas grynaisiais pinigais gali užtrukti ilgiau nei kitų trumpalaikių turto rūšių.
- Išankstiniai apmokėjimai: Tai išmokos už paslaugas ar prekes, kurios bus gautos ateityje (pvz., išankstinis nuomos mokestis).
- Ilgalaikis turtas: Tai turtas, kuris nėra skirtas parduoti per artimiausius metus. Tai apima pastatus, įrangą ir žemę.
- Nematerialus turtas: Tai turtas, kuris neturi fizinės formos, pavyzdžiui, patentai, prekės ženklai ir autorinės teisės.
Štai kaip galėtų atrodyti turto išdėstymas mažėjančia likvidumo tvarka įmonės balanse:
| Turto rūšis | Suma (Eur) |
|---|---|
| Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai | 50,000 |
| Trumpalaikės investicijos | 30,000 |
| Debitoriniai įsiskolinimai | 40,000 |
| Atsargos | 60,000 |
| Išankstiniai apmokėjimai | 10,000 |
| Ilgalaikis turtas | 200,000 |
| Nematerialus turtas | 30,000 |
Šiame pavyzdyje grynieji pinigai ir jų ekvivalentai yra pirmieji, nes juos galima greičiausiai paversti grynaisiais pinigais, o nematerialus turtas - paskutinis, nes jo likvidumas yra mažiausias.
Įsipareigojimų klasifikavimas pagal mokėjimo terminus
Įsipareigojimai taip pat klasifikuojami pagal tai, kada jie turi būti apmokėti. Paprastai jie skirstomi į trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus. Trumpalaikiai įsipareigojimai turi būti apmokėti per vienerius metus, o ilgalaikiai - per ilgesnį laikotarpį.
Štai pagrindinės įsipareigojimų kategorijos, išdėstytos pagal mokėjimo terminus:
- Kreditoriniai įsiskolinimai (mokėtinos sąskaitos): Tai sumos, kurias įmonė turi sumokėti savo tiekėjams už įsigytas prekes ar paslaugas.
- Trumpalaikės paskolos: Tai paskolos, kurias reikia grąžinti per vienerius metus.
- Mokėtinos sumos darbuotojams: Tai atlyginimai ir darbo užmokestis, kuriuos įmonė turi sumokėti savo darbuotojams.
- Mokėtini mokesčiai: Tai mokesčiai, kuriuos įmonė turi sumokėti valstybei.
- Ilgalaikės paskolos: Tai paskolos, kurias reikia grąžinti per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį.
- Atidėjiniai: Tai įsipareigojimai, kurių suma arba data nėra tiksliai žinoma (pvz., garantiniai įsipareigojimai).
Pavyzdžiui:
| Įsipareigojimų rūšis | Suma (Eur) |
|---|---|
| Kreditoriniai įsiskolinimai | 30,000 |
| Trumpalaikės paskolos | 20,000 |
| Mokėtinos sumos darbuotojams | 15,000 |
| Mokėtini mokesčiai | 10,000 |
| Ilgalaikės paskolos | 100,000 |
| Atidėjiniai | 25,000 |
Šiame pavyzdyje kreditoriniai įsiskolinimai yra pirmieji, nes jie turi būti apmokėti greičiausiai, o ilgalaikės paskolos - paskutinės, nes jų mokėjimo terminas yra ilgiausias.
Likvidumo svarba įmonės finansams
Įmonės vadovybė turi nuspręsti, koks turi būti santykis tarp savų ir skolintų pinigų. Čia turi būti išlaikyta protinga pusiausvyra. Įmonės skolos (įsipareigojimai) būna ilgalaikės ir trumpalaikės (iki vienerių metų). Ilgalaikių skolų privalumas tas, kad jas reikia sumokėti per palyginti ilgą laikotarpį, sumažėja rizika kad įmonė nesugebės laiku atsiskaityti. Tačiau už šias skolas reikia sutartu laiku mokėti palūkanas, o tai mažina įmonės pelną.
Trumpalaikės skolos duodamos su didesnėmis palūkanomis, kartais iš tiekėjų galima gauti prekes skolon be palūkanų, jei laiku atsiskaitoma. Trumpalaikės skolos turi būti greitai grąžintos. Mokumas - tai gebėjimas laiku grąžinti trumpalaikes skolas. Jeigu įmonė yra nemoki, ji nesugeba sumokėti savo kreditoriams už pateiktas skolon prekes ir paslaugas.
Įmonės mokumui apibūdinti yra apskaičiuojamas einamojo likvidumo koeficientas, kuris lietuviškoje ekonominėje literatūroje taip pat žinomas ir bendrojo padengimo koeficiento vardu. Jis rodo, kokiu laipsniu įmonės trumpalaikis turtas padengia trumpalaikius įsipareigojimus. Šis koeficientas - tik apytikslis mokumo matas.
Tiksliau įmonės likvidumą apibūdina greitasis arba kritinis likvidumas, dar vadinamas skubaus likvidumo koeficientu. Tai yra santykis tarp didžiausio likvidumo turto komponentų (jiems priskiriamas visas trumpalaikis turtas be atsargų) ir trumpalaikių įsipareigojimų.
Kuriant investicinį portfelį, svarbu balansuoti tarp grąžos ir likvidumo. Didelės grąžos galintys suteikti aktyvai (pvz., startuolių akcijos ar NT projektai) dažnai būna mažai likvidūs. Todėl dalį portfelio verta laikyti labiau likvidžiose priemonėse - akcijose, ETF, ar net pinigų rinkos fonduose.
Apie būsto kainas ir jo likvidumą visada geriausia pasikonsultuoti su nekilnojamojo turto specialistais. Geras NT brokeris taip pat neretai padeda išsigryninti svarbius argumentus. Priimant sprendimą taip pat verta pasitarti ir su banko specialistais.
Nuo BUTO iki DAUGIABUČIO nuomai - Istorija be milijonų kišenėse | Daiva ir Dainius Zgrabskiai
tags: #labiausiai #likvidus #turtas