Turto ir lėšų naudojimo tvarka Lietuvoje yra reglamentuojama įvairiais teisės aktais, apibrėžiančiais principus ir procedūras, kurių privalu laikytis valdant, naudojant ir disponuojant turtu. Ši tvarka apima tiek valstybinį, tiek privatų turtą, siekiant užtikrinti efektyvų ir skaidrų išteklių valdymą.
Nacionalinio Plėtros Banko (NPB) Lėšų Naudojimas
Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam Vyriausybės nutarimo pakeitimui, kuriuo detalizuojama nacionalinio plėtros banko (NPB) ILTE laikinai laisvų lėšų naudojimo tvarka ir nustatomi aiškūs principai fondų lėšų skyrimui NPB įstatiniam kapitalui didinti. Priimti nutarimo pakeitimai yra dalis Finansų ministerijos inicijuoto strateginio ILTE pertvarkos plano.
Finansų ministerija, įgyvendinanti ILTE akcininko teises, institucijai kelia aiškų uždavinį - per ketverius metus mobilizuoti ir į Lietuvos ekonomiką įlieti 6 mlrd. eurų. Iki šiol tokios galimybės nebuvo, todėl dalis valstybės piniginių išteklių nebuvo naudojama optimaliai - laikinai laisvos lėšos dažniausiai būdavo investuojamos į terminuotuosius indėlius ar vertybinius popierius.
Nutarimo pakeitime taip pat aiškiai reglamentuojama fondų lėšų naudojimo tvarka ILTE įstatiniam kapitalui didinti. Pasak finansų ministro Kęstučio Vaitiekūno, atnaujintas ILTE veiklos modelis orientuotas į efektyvesnį kapitalo panaudojimą, spartesnį sprendimų priėmimą ir platesnį finansinių priemonių spektrą verslui bei strateginiams projektams.
Lietuvos nacionalinis plėtros bankas ILTE veikia kaip strateginė valstybės partnerė, didinanti finansavimo prieinamumą verslui, žemės ūkiui ir viešajam sektoriui. ILTE akcininkė yra Lietuvos valstybė, valdanti 100 proc. bendrovės akcijų, o akcininko teises ir pareigas įgyvendina Finansų ministerija.
Nacionalinio plėtros banko (NPB) struktūra.
Bendrosios Nuosavybės Valdymas
Civilinis kodeksas (CK) apibrėžia bendrosios nuosavybės teisę kaip dviejų ar kelių savininkų teisę valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 str.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 str.).
Pavyzdžiui, du draugai Ignas ir Tadas įsigijo žemės sklypą. Vadinasi, jie tą sklypą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jei jų sumokėta suma yra vienoda, jų dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje bus po 1/2 dalį. Tačiau, jei Ignas turėjo daugiau pinigų ir sumokėjo 70 proc. sumos, jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje bus lygi 70/100 dalių, o Tado - 30/100 dalių.
Pažymėtina, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro turto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčiai turi pareigą, įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo.
Bendraturčiai turi pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (2011-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2014-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr.
Pagal CK 4.81 str. 1 d., namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Kitas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas įtvirtintas CK 4.80 str. 1 d. Taigi, bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką arba atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Kaip minėta, nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str.
Jeigu bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis (CK 4.81 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (2012-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012).
Nors, nustačius naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (2017-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017; 2022-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr.
būtų aiškiai ir tiksliai apibrėžtos kiekvienam bendraturčiui priskiriamos naudotis dalys, jų ribos, plotai, išsidėstymas, faktinė vieta, t. y. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad jeigu byloje bendraturčių pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (2010-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010), tačiau teismo atsisakymas tvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (2019-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr.
Kaip minėta, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str. Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises.
Visiško atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turėta bendrosios dalinės nuosavybės teisė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 str.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad CK 4.80 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Daikto padalijimas natūra kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas - išimtiniu (subsidiariu).
Taigi, visų pirma, turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net ir padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Ir tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba, jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (2022-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr.
ar yra galimybė padalyti daiktą natūra ir suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus pagal teisės aktų (pvz., statybos, kadastrinių objektų formavimo ar žemės teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų) reikalavimus, t. y. Kaip minėta, nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba, jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.80 str. 2 d. normos, kai nė vienas bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aiškintinos kartu su nuosavybės neliečiamumo principu, įtvirtintu Konstitucijos 23 straipsnyje, ir CK 4.93 str. nustatytomis savininko teisių apsaugos garantijomis.
Toks aiškinimas suponuoja išvadą, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (2011-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011).
Dėl antrosios sąlygos daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pvz., kai bendrosios nuosavybės dalis, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus (2010-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010).
Pensijų Kaupimo Tvarka
Pastaruoju metu sprendimas nutraukti kaupimą II pensijų pakopoje daugeliui gyventojų kelia ne tik abejonių, bet ir praktinių neaiškumų - nuo lėšų išmokėjimo terminų iki įmokų sustabdymo ar investavimo rizikos. Anot Ivetos Pigagienės, bendrovės „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovės, apsisprendimui dėl tolimesnio dalyvavimo kaupime yra skirtas dvejų metų laikotarpis iki 2027 m.
Jei situacija finansų rinkose išliktų panaši kaip dabar, pridėjus dalyvio įmokas ir investicinį prieaugį, vidutinį atlyginimą gaunančio žmogaus, II pakopoje kaupiančio nuo pradžių, galimas atsiimti turtas per šiuos du metus galėtų padidėti daugiau nei 3700 eurų. Tai tikrai reikšminga suma, dėl kurios verta gerai apgalvoti ir galbūt atidėti sprendimą nutraukti kaupimą“, - sako I. Sprendžiant dėl kaupimo nutraukimo, gyventojams svarbiausia suprasti, kada jie realiai gaus sukauptas lėšas ir kas su jomis vyksta iki tol.
Pagal galiojančią tvarką, pateikus prašymą nutraukti kaupimą, lėšos išmokamos ne iš karto, o pasibaigus einamajam metų ketvirčiui. Pavyzdžiui, jei prašymas pateikiamas 2026 m. sausio mėnesį, lėšos bus pervestos iki 2026 m. Svarbu pažymėti, kad iki ketvirčio pabaigos sukauptas turtas ir toliau yra investuojamas, todėl galutinė išmokama suma gali kisti priklausomai nuo finansų rinkų situacijos.
„Šis modelis leidžia išvengti chaoso ir užtikrina, kad visi prašymai būtų nagrinėjami vienodai, o ne pagal principą, kas pateikė pirmas. Tačiau žmonėms svarbu suprasti, kad iki ketvirčio pabaigos jų lėšos lieka rinkose, todėl galutinė išmokama suma priklauso nuo finansų rinkų pokyčių. Jei rinkos krenta, ketvirčio pabaigoje sukaupta suma gali būti mažesnė nei sprendimo priėmimo dieną, tačiau augančių rinkų atveju rezultatas gali būti ir palankesnis “, - teigia I. Anot I. I.
„Svarbu žinoti, kad nors nutraukus kaupimą, galima bus vėl pradėti kaupti II pakopoje, prieš išmokant sukauptas lėšas, valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis grįš į „Sodrą“ ir bus paversta „Sodros“ apskaitos vienetais. Todėl prieš nutraukiant kaupimą, reikėtų apsvarstyti ir kitas galimybes - pavyzdžiui, ketvirtadalio sukauptų lėšų atsiėmimą. Tuomet likusios lėšos ir toliau kaupiamos bei gali būti paveldimos“, - paaiškina I. Pigagienė. Tokia galimybe gyventojai galės pasinaudoti bet kada - ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui 2027-ųjų metų pabaigoje.
Nuo 2026 metų pradžios įsigaliojo nauja tvarka, suteikianti daugiau lankstumo pensijų kaupimo dalyviams. Ši galimybė taikoma tais atvejais, kai žmogui nustatyta sunki liga, jis gauna paliatyviosios pagalbos paslaugas arba netenka 70 proc. ar daugiau darbingumo.
„Pensijų bendrovės šiais atvejais nevertina pačios situacijos - sprendimai priimami tik pagal oficialią informaciją, kurią pateikia valstybės institucijos. Tai užtikrina, kad visos kaupimo bendrovės situaciją vertintų vienodai“, - sako I. Jei prašymas nėra patenkinamas, tai nebūtinai reiškia galutinį sprendimą. Tokiu atveju žmogus gali kreiptis į savo gydantį gydytoją ir atnaujinti sveikatos duomenis E.
Daugelis supranta, kad vien tik valstybinės „Sodros“ mokamos pensijos ateityje nepakaks. Nekaupiant papildomai, prognozuojama, kad valstybės mokama pensija sieks tik trečdalį ankstesnių pajamų.
„Tvirtai apsisprendus nutraukti kaupimą II pakopoje, svarbu nepamiršti finansinio tikslo, neatidėlioti ir neleisti pensijai kaupiamoms lėšoms „miegoti“ - joms išaugti reikia laiko ir įsipareigojimo. Tam, kad pasiektume 70-80 % specialistų rekomenduojamą atlyginimo pakeičiamumo normą senatvėje, rekomenduojama kaupti visose trijose pensijų pakopose. Jeigu pasirenkame nekaupti II pensijų pakopoje, turime daugiau skirti kaupimui per III pakopą, kuri pasižymi lankstumu ir galime rinktis, kokio dydžio įmokas skirti, kokį laikotarpį kaupti ir pan.“, - pažymi I.
Pasak ekspertės, svarbiausia - neskubėti priimti sprendimo. Sprendimus dėl pensijų kaupimo galima priimti ne tik dabar, bet ir iki 2027 metų pabaigos. Rekomenduojama palyginti įvairius scenarijus ir įvertinti ilgalaikes pasekmes, kurios gali reikšmingai paveikti kiekvieno finansinę ateitį.
Svarbu atsiminti:
- Kaupimas II pakopoje gali padidinti jūsų turtą.
- Nutraukus kaupimą, dalis įmokų grįš į „Sodrą“.
- Apgalvokite visas galimybes prieš priimdami sprendimą.
Išėjimas į pensiją ir pensija: planavimo su garantuotomis pajamomis vadovas
Valstybės Nekilnojamojo Turto Valdymas
19 straipsnis. 2019 07 25 įstatymu Nr. (TAR, 2019, Nr. 1. 7) kitos paskirties turtas, kurio negalima priskirti prie šios dalies 1-6 punktuose nurodytų grupių nekilnojamojo turto.
2. Valstybės nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus, laikantis šiame įstatyme nustatytų principų, gali būti valdomas centralizuotai - tai yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui (toliau - centralizuotas valdymas). Valstybės įmonių patikėjimo teise valdomas valstybės nekilnojamasis turtas gali būti perduodamas centralizuotai valdyti, jeigu jis nenaudojamas valstybės įmonės veiklai vykdyti arba yra pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti.
3. 4. 1) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui patikėjimo teise perduoto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto (įskaitant šio straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytiems tikslams naudojamą administracinės paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą) valdymas ir priežiūra pagal su šio turto naudotojais sudarytas turto nuomos sutartis.
Sprendimą dėl administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto ir kartu su juo perduodamo kito šioje dalyje nurodyto valstybės turto perdavimo patikėjimo teise valdyti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui priima Vyriausybė, kuri nustato šioje dalyje nurodyto valstybės nekilnojamojo turto perdavimo centralizuotai valdyti, centralizuoto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui kartu su administracinės paskirties valstybės nekilnojamuoju turtu gali būti perduodamas kitos paskirties valstybės nekilnojamasis turtas, taip pat ilgalaikis materialusis turtas, reikalingas valdymo ir naudojimo tikslams ir šį turtą naudojančių asmenų poreikiams tenkinti.
5. 6. 7. Vyriausybė nustato centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo poreikio vertinimo ir šio nekilnojamojo turto atnaujinimo projektų (toliau - atnaujinimo projektas) įgyvendinimo tvarką.
8. 5) nurodytos kitos, su atnaujinimo projekto įgyvendinimu susijusios, sąlygos.
9. Atnaujinimo projektus Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo valdyba, išskyrus 10 000 000 eurų ir didesnės vertės atnaujinimo projektus, kuriuos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo valdybos siūlymu tvirtina Vyriausybė.
10. 4) panaudoti iš asignavimų valdytojų gautas valstybės biudžeto lėšas.
11. 12. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas prievolių, susijusių su atnaujinimo projektų įgyvendinimu, įvykdymui užtikrinti gali įkeisti patikėjimo teise valdomą valstybės nekilnojamąjį turtą, išskyrus Vyriausybės rūmus ir kitą valstybės nekilnojamąjį turtą, kuris pagal įstatymus gali nuosavybės teise priklausyti tik valstybei.
13. 14.
| Sritis | Apibrėžimas ir Reglamentavimas |
|---|---|
| NPB Lėšų Naudojimas | Detalizuojama lėšų naudojimo tvarka, nustatomi principai fondų lėšų skyrimui. |
| Bendroji Nuosavybė | Apibrėžiama bendrosios nuosavybės teisė, valdymas ir disponavimas turtu. |
| Pensijų Kaupimas | Nustatoma lėšų išmokėjimo tvarka, kaupimo nutraukimo sąlygos ir galimybės. |
| Valstybės Turtas | Reglamentuojamas centralizuotas valdymas ir disponavimas valstybės nekilnojamuoju turtu. |