Žemės sklypo kadastriniai matavimai yra procedūra, kuria siekiama tiksliai nustatyti ir įregistruoti sklypo ribas, plotą bei kitus kadastro duomenis, kad jie atitiktų faktinę situaciją vietovėje ir galiojančių teisės aktų reikalavimus. Šios procedūros eiga yra reglamentuojama, todėl kiekvienas etapas turi aiškias taisykles. Toliau aptariame visą procesą nuo pirmojo kontakto su matininku iki galutinio duomenų įregistravimo.
Žemės sklypo geodezinių matavimų etapai
Geodeziniai matavimai yra reikalingi tam, kad būtų nustatyti tikslūs žemės sklypo duomenys. Ši paslauga yra reikalinga tuomet, kada žemės sklypą planuojama išnuomoti, padalyti, parduoti ar sujungti su kitu sklypu. Taip pat geodeziniai matavimai yra reikalingi ir tuomet, kada nusprendžiama pakeisti žemės sklypo paskirtį.
Geodezinių matavimų paslaugą gali atlikti tik tos įmonės, kurios turi licenciją. Matininkai ir geodezininkai yra atestuojami Nacionalinės žemės tarnybos, yra išduodami kvalifikaciniai pažymėjimai.
Geodezinių matavimų eiga susideda iš kelių etapų: pirmiausia, sklypą išmatuoja matininkas ir parengia reikalingus dokumentus, tuomet paruošti dokumentai perduodami Nacionalinės žemės tarnybai, o tuomet dokumentai registruojami Registrų centre.
1. Situacijos analizė ir pasiūlymo pateikimas
Pirmasis etapas - esamos situacijos analizė ir komercinio pasiūlymo pateikimas. Matininkas įvertina užsakovo tikslus, planuojamus veiksmus ir esamus duomenis, patikrina informacija Nekilnojamojo turto registre, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre bei kituose šaltiniuose, kad būtų nustatyta, ar sklypo duomenys yra tikslūs, ar reikia juos tikslinti. Užsakovui pateikiamas pasiūlymas su darbų apimtimi, kaina ir numatoma trukme.
2. Sutarties pasirašymas ir darbų planavimas
Antrasis etapas - sutarties pasirašymas ir darbų planavimas. Pasirašius sutartį, matininkas suplanuoja visus darbus pagal nustatytus terminus ir galiojančių teisės aktų procedūras.
3. Archyvinių duomenų surinkimas
Trečiasis etapas - archyvinių duomenų surinkimas. Matininkas privalo gauti visus reikalingus dokumentus iš savivaldybės ar Nacionalinės žemės tarnybos archyvų. Tai sklypo planai, ankstesnės kadastrinių matavimų bylos, teritorijų planavimo dokumentai, statinių išdėstymo schemos ir kiti reikalingo dokumentai. Šių duomenų surinkimas yra būtinas tam, kad matavimai vietovėje būtų atlikti remiantis patikima informacija.
Surinkti archyviniai dokumentai sudaro pagrindą matininko atliekamiems matavimams vietovėje. Teritorijų planavimo dokumentuose nustatytos žemės sklypo ribos laikomos galiojančiomis, todėl matininkas privalo jas tiksliai atkurti vietovėje. Šių ribų jis negali keisti savo nuožiūra. Jei matavimo metu nustatoma, kad archyviniai duomenys neatitinka faktinės situacijos, matininkas privalo inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų patikslinimo procedūrą, kuri vykdoma nustatyta teisine tvarka kaip atskiras procesas.
4. Matavimai vietovėje
Ketvirtasis etapas - vienas esminių kadastrinių matavimų proceso etapų, kurio metu matininkas atlieka matavimus, remdamasis galiojančiais Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Kadastro nuostatų ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų taisyklių reikalavimais. Matavimų tikslas - nustatyti ir tiksliai koordinuoti sklypo ribų taškus, riboženklių vietas, esamus vietovės elementus (pastatus, statinius, naudmenas). Matavimų metu gauti duomenys apdorojami naudojant licencijuotą programinę įrangą, užtikrinant, kad visi objektų atributai, kodavimas ir topologija atitiktų Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos struktūrą. Tikslūs ir pilnai parengti skaitmeniniai duomenys tampa pagrindu tolimesniam ženklinimo procedūros etapui ir oficialiam kadastro duomenų atnaujinimui VĮ Registrų centre.
5. Dokumentų parengimas ženklinimo procedūrai
Penktasis etapas - dokumentų parengimas ženklinimo procedūrai. Pagal reglamentavimą matininkas parengia kvietimus į ženklinimą kaimyninių sklypų savininkams, savivaldybei arba Nacionalinei žemės tarnybai. Kvietimai privalo būti siunčiami ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki ženklinimo.
6. Žemės sklypo ženklinimo procedūra
Šeštasis etapas - žemės sklypo ženklinimo procedūra vietovėje, kurios metu matininkas vietoje įtvirtina riboženklius ir surašo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Dalyvauti kviečiami žemės sklypo savininkai ir kviestiniai asmenys, o jų pastabos fiksuojamos ribų paženklinimo akte.
7. Dokumentacijos parengimas ir derinimas
Septintasis etapas - dokumentacijos paengimas ir derinimai. Po ženklinimo matininkas parengia visą reikalingą kadastrinių matavimų bylos dokumentaciją ir derina ją su atsakingomis institucijomis. Jei kuris nors kviestas asmuo nedalyvavo ženklinime, jam siunčiamas papildomas pranešimas su nustatyta galimybe susipažinti su duomenimis ir pateikti pastabas.
8. Derinimas su Registrų centru ir Nacionaline žemės tarnyba
Aštuntasis etapas - derinimas su Registrų centru ir jei privalomas sprendimas papildomai su Nacionaline žemės tarnyba.
9. Dokumentų perdavimas
Devintasis etapas - dokumentų perdavimas. Gavus institucijų suderinimą, matininkas perduoda užsakovui patvirtintus dokumentus, kurie reikalingi atnaujintų kadastro duomenų registravimui.
10. Atnaujintų kadastro duomenų įregistravimas
Dešimtasis etapas - atnaujintų kadastro duomenų įregistravimas. Patvirtinus bylos duomenis, jie žemės sklypo savininko arba įgalioto asmens įregistruojami nekilnojamojo turto registre ir nuo to momento laikomi oficialiai galiojančiais bei naudojami visose teisinėse ir administracinėse procedūrose.
Viso šio proceso eiga paprastai priklauso nuo sklypo sudėtingumo, ploto, statinių skaičiaus ir t.t.
Kuomet darome žemės sklypo geodezinius matavimus, turime išsikviesti kaimynus su besiribojančiais žemės sklypais. Išsiunčiame laiškus, kad jūsų kaimynui yra daromi žemės sklypo geodeziniai matavimai. Jeigu žemės sklypas užfiksuotas ne LKS sistemoje arba suformuotas pagal prelimenarius matavimus, tai mes privalome kviesti kaimyną į matavimus. Jei per dešimt darbo dienų neatvyksta į matavimus, dalyvauja matininkas ir kiti kviestiniai asmenys. Tada pakartotinai siunčiamas laiškas su žemės sklypo planu ir informuojame, kad dar kartą laukiame žemės sklype, bus derinamos žemės sklypo ribos. Taigi, matote, geodeziniai matavimai - procesas, kurį įtakoja daug veiksnių.
Matininkai gali užtrukti iki kelių dienų, tačiau tai tėra pirminė proceso grandis. Paslaugos terminas priklausys nuo to, kaip greitai dokumentus patvirtins institucijos: pavyzdžiui, Registrų centras dokumentus paprastai įregistruoja per 1-10 darbo dienų, todėl vienareikšmiškai atsakyti, kiek visa tai užtruks, gali būti gana sudėtinga. Jei sklypas yra labai sudėtingas, matininkas gali užtrukti ir iki kelių mėnesių, o Nacionalinės žemės tarnyba patikrą atlieka per 20-30 dienų, jei viskas yra atlikta teisingai.
Reikalingi dokumentai norint atlikti geodezinius matavimus
Norint, kad būtų atliekami geodeziniai matavimai, matininkui turi būti pateikiami šie dokumentai: žemės sklypo planas, nekilnojamojo turto registracijos irašai, savininko asmens dokumento kopija. Kartais reikia pateikti ir papildomus dokumentus, tokius kaip greta esančių sklypų planai bei registrų išrašai.
Ar geodeziniai (kadastriniai) matavimai yra būtini?
Nors šiuo metu kadastriniai (geodeziniai) matavimai nėra privalomi, bet yra atskirų atvejų, kai jie yra būtini.
Atskirais atvejais geodeziniai (kadastriniai) matavimai yra būtini:
- Žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją;
- Keičiant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį;
- Formuojant valstybinės žemės sklypus;
- Parduodant žemės sklypus, perleidžiant kitų asmenų nuosavybėn miestuose esančius privačios žemės sklypus (jų dalis);
- Jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitaliai suremontuoti statiniai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai;
- Žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant.
Kaip spręsti konfliktus dėl žemės ribų tikslumo?
Naudinga atlikti kadastrinius (geodezinius) matavimus, jei kyla konfliktų dėl žemės ribų tikslumo su gretimų žemių savininkais ir jei žemės savininkas įtaria, kad trūksta žemės ploto pagal turimus nuosavybės dokumentus.
Žemės sklypų padalijimas ir atidalijimas
Žemės sklypų padalijimas - tai žemės sklypų pertvarkymo būdas, kuomet vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų. Jei dalijamas žemės sklypas priklauso keliems savininkams, tai padalijus žemės sklypą, naujai suformuoti žemės sklypai ir toliau bus valdomi bendros nuosavybės teise.
Reikia atkreipti dėmesį, kad žemės sklypai gali būti atidalijami. Atidalijus žemės sklypą, naujai suformuoti sklypai bus valdomi kiekvieno savininko atskirai ir nebeliks bendros nuosavybės teise valdomų sklypų. Dažniausiai šis poreikis kyla paveldėjimo atveju arba kai planuojama statyba.
Kaip pradėti žemės sklypo padalijimo ar atidalijimo eigą?
Vienas iš žemės sklypo savininkų, arba jo įgaliotas asmuo ar rengėjas, kreipiasi su prašymu į savivaldybės administracijos direktorių dėl galimybės pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą arba detalųjį planą. Pažymėtina, kad jeigu žemės sklypas priklauso keliems bendrasavininkams, prašymą rengti detalųjį planą arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą gali pateikti vienas iš savininkų, bet vėliau parengtą projektą turi suderinti visi žemės sklypo bendrasavininkai.
Prašymas yra rašomas pagal žemės sklypo lokaciją priklausančioje savivaldybėje, arba pateikiamas užpildant atitinkamą formą elektroninėje žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos (TPDRIS). Pateiktame prašyme nurodomas projekto rengimo tikslas - žemės sklypo padalijimas ar atidalijimas.
Kartu su prašymu yra pateikiami ir papildomi dokumentai: žemės sklypo planas, žemės sklypo nekilnojamo turto registro išrašas ir kitus aktualius dokumentus. Gavus leidimą rengti projektą, asmuo kreipiasi į projekto rengėjus dėl tolimesnius veiksmų vykdymo.
Su savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Jums dar reikia kreiptis į matininką, kad kiekvienam pagal projektą naujai suformuotam žemės sklypui būtų atlikti kadastriniai matavimai, kuriuos atlieka kvalifikuotas matininkas.
Ką reikia žinoti užsakant kadastrinius matavimus
Svarbiausias dalykas, kurį reikia žinoti prieš užsakant kadastrinius matavimus yra tai, kad kreipdamiesi į mus, gausite visą profesionalią konsultaciją. Mes tikrai atsakysime į visus jums rūpimus klausimus ir išsklaidysime dvejones, susijusias su geodezija. Profesionali konsultacija yra pirmas ir svarbiausias dalykas, kurį turite gauti prieš pradėdami bet kokius veiksmus, nesvarbu, ar tai būtų sklypo formavimas, žemės sklypo paskirties keitimas ar kiti su žemės arba pastatų kadastriniais matavimais susiję darai.
Pagrindiniai dokumentai, reikalingi matininkui, atliekančiam darbus yra šie:
- Žemės sklypo, kuriam užsakomi kadastriniai matavimai, planas
- Nuosavybės teisę įrodantys dokumentai, t.y. Registrų centro pažymėjimas
- Savininko asmens dokumento kopija
Jei darbų eigoje paaiškėja, jog bus reikalingi papildomai dokumentai, mes ne tik pakonsultuosime, bet ir padėsime sutvarkyti visus formalumus, susijusius su tų dokumentų gavimu.
Kadastriniai matavimai ir jų kaina
Kadastriniai matavimai ir jų kaina tikriausiai daugiausiai diskusijų ir galvos skausmo klientams sukelianti tema, nes kainos dažnai būna tokios skirtingos, kad ne vienas susimąsto, kas vis dėl to lemia tą kainą ir iš ko ji paprastai susideda.
Sklypo specifika - tai vienas esminių, galima sakyti pagrindinis faktorius, nulemiantis kadastrinių matavimų kainą. Kaina visų pirma priklauso nuo sklypo ploto, taip pat statinių, esančių sklype, skaičiaus. Dažnai kadastrinių matavimų kaina yra įtakojama vietovės, reljefo sudėtingumas arba net gretimų sklypų savininkų skaičiaus.
Tik tinkamai įvertinę visą sklypo specifiką, matininkai gali įvardinti kainą, todėl dažniausiai net neverta spėlioti, kokia tai kaina gali būti, daug patikimesnis būdas - tiesiog pasiklausti gerai šį darbą išmanančių profesionalų.
Konkurencinė aplinka - kaip ir bet kuriame kitame versle, konkurencinė aplinka, be abejo, įtakoja paslaugos kainą. Šiuo atveju visada rekomenduojame klientams pasitikrinti kainų lygį pas skirtingus matininkus, tačiau galutinį sprendimą daryti remiantis ne mažiausia kaina, o didžiausia patirtimi ir profesionalumu. Netinkamai atlikta paslauga, vėliau klientui gali kainuoti daug daugiau, todėl visada renkantis matininkus verta pasidomėti jų patirtimi, profesionalumu ir darbo kultūra.
Kadastrinių matavimų trukmė susideda iš kelių etapų, kuriuos įtakoja skirtingi paslaugų teikėjai, todėl vien tik nuo matininkų ji nepriklauso.
Vis dėlto, gerai savo darbą išmanantys specialistai gali pakankamai greitai ir profesionaliai atlikti matavimus ir padėti greičiau sutvarkyti kitus procesus, reikalingus greičiau sudaryti nekilnojamo turto kadastrinių matavimų bylą.
Darbai bus baigti, kai matininkas pateiks parengtą kadastrinių matavimų bylą. Joje bus pateiktas suformuotas sklypo planas, apskaičiuota jo vertė, paruošta naudmenų eksplikacija ir surašytas ribų paženklinimo aktas.
Valstybinės žemės nuoma
Valstybinės žemės nuomos klausimai Lietuvoje yra reglamentuojami įstatymais ir kitais teisės aktais. Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti numatyta, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti valstybinės žemės nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre.
Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, ne ilgiau kaip 99 metams. Valstybinės žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami statybą leidžiančiame dokumente nustatytam tokių statinių naudojimo terminui. Valstybinės žemės nuomos sutarties terminas pratęsiamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
Įsiterpusių žemės sklypų nuoma be aukciono
Įsiterpęs žemės plotas, esantis teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo valstybinės žemės sklypus, neviršijantis 0,04 ha, kitose kitos paskirties žemės teritorijose - 0,5 ha, gali būti išnuomojamas be aukciono besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.
Išnuomojamas be aukciono įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas nuomotojo sprendimu, jeigu tokį įsiterpusį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitas arba griovys. Laikoma, kad įsiterpusį žemės plotą sudaro siaura juosta, jeigu šio žemės ploto plotis bet kuriame taške neviršija 10 metrų.
Įsiterpusiame žemės plote suformuojamas žemės sklypas (-ai), kuris (-ie) išnuomojamas (-i) besiribojančio žemės sklypo nuomininkui ir privalomai sujungiamas su pagrindiniu besiribojančiu žemės sklypu. Įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą.
Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, jis išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai juo naudojasi. Jeigu tokių asmenų nėra, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu.
Žemės sklypo nuomotojas kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoja valstybinės žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.
