Kvapų Kontrolė Gyvenamosios Aplinkos Ore: Metodai ir Svarba

Visi mes patiriame įvairius kvapus aplinkoje. Vieni jų malonūs ir gaivinantys, o kiti verčia kuo greičiau palikti patalpą. Deja, kai kurie kvapai gali būti žalingi sveikatai. Mus supančioje aplinkoje galime susidurti ir su kenksmingomis medžiagomis, sklandančiomis ore. Kai kurie kvapai gali susilpninti imunitetą, padidinti sergamumą ar net sutrumpinti gyvenimo trukmę.

Kvapas yra medžiagos savybė veikti uoslę. Jis neegzistuoja be teršalo, kuris yra kvapo atsiradimo priežastis. Teršalų kvapo atsiradimas, jo pasklidimas aplinkoje, kvapo koncentracijos tyrimas ir kontrolė yra aktuali ir opi problema.

Daugelis ūkinių komercinių veiklos objektų yra aplinkos oro organizuoti ir neorganizuoti taršos šaltiniai. Kaip pavyzdys paminėtini gyvulininkystės, paukštininkystės, žemės ūkio įmonių objektai, nuotekų valymo įrenginiai, sąvartynai, kiti ūkio subjektai, kurie savo veikloje naudoja įvairias chemines medžiagas, kompozicijas ar gaminius ir gamybinės veiklos metu susidaro įvairios cheminės medžiagos, kurios po tam tikrų technologinių procesų yra pašalinamos ir patenka į mus supančią aplinką.

Svarbūs faktoriai apibūdinant kvapo keliamą nemalonų pojūtį, suerzinimą, yra kvapo pobūdis, patvarumas.

Pavojingi Teršalai ir Jų Poveikis Žmogaus Organizmui

Kenksmingomis medžiagomis laikomos tos, kurias įkvėpus pasireiškia žala organizmui. Štai keletas pavyzdžių:

• Amoniakas - dirgina kvėpavimo takus, akis, odą. Kyla kosulys, dusulys. Veikia centrinę nervų sistemą. Nors amoniakas ir žinomas kaip vaistas atgauti sąmonę, tačiau per didelė jo koncentracija gali sukelti sąmonės praradimą. Pirmoji pagalba: grynas oras, paguldyti žmogų, šiltai užkloti, duoti kvėpuoti vandens garų. Gerti šilto pieno su soda. Odą, akis, gleivinę plauti 2 proc. boro rūgšties tirpalu.
• Anglies monoksidas - dar kitaip vadinamas smalkėmis. Jis veikia kraują, sukelia deguonies badą. Skauda galvą, atsiranda bendras silpnumas, pykinimas, pagreitėja širdies plakimas.
• Azoto dioksidas - veikia odą, akis, kvėpavimo takus. Apsinuodijimo požymiai: kosulys, galvos skausmai, vėmimas, akių uždegimas, silpnėja kvėpavimas ir širdies veikla. Išėjus iš užterštos vietos, apsinuodijimo požymiai gali išnykti ir vėl pasireikšti po 6-12 val. Pirmoji pagalba: grynas oras; akis, odą, gleivinę plauti vandeniu ir 2 proc. sodos tirpalu.
• Gyvsidabris - apsinuodijimo požymiai išryškėja gerokai vėliau. Tai galvos skausmai, atminties susilpnėjimas. Apsinuodijus būtina medikų pagalba.
• Chloras - apsinuodijus kyla sausas kosulys, ima pykinti, pradeda skaudėti krūtinę, akis. Žmogus pradeda dusti. Pirmoji pagalba: grynas oras, paguldyti, šiltai užkloti. Duoti pakvėpuoti vandens ar alkoholio garų, daryti 0,5 proc. geriamos sodos inhaliacijas. Plauti odą 2 proc. geriamos sodos tirpalu.
• Metanolis (metilo alkoholis) - veikia regėjimą, kvėpavimo organus. Apsinuodijimo požymiai: galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, regėjimo sutrikimas.

Kvapų Tyrimo Metodai

Aplinkos oro mėginio kvapo cheminės sudėties nustatymui, cheminio teršalo koncentracijos aplinkos oro ar vandens mėginyje įvertinimui paprastai naudojami įprastiniai cheminiai bei fizikiniai analizės metodai. Tačiau taikant šiuos tradicinius analizės metodus neįmanoma nustatyti kvapo kokybės - intensyvumo, hedoninio pobūdžio, patvarumo.

Dujinio mėginio kvapo kokybės (koncentracijos) įvertinimui naudojamas objektyvaus nustatymo metodas taikant dinaminę olfaktometriją (mėginio kvapo koncentracijos matavimas) dalyvaujant atrinktiems ir patikrintiems vertintojams.

Vertinant galimą ūkinės komercinės veiklos poveikį aplinkai, prognozuojant ir numatant galimą kvapiųjų medžiagų mišinių kvapo poveikį, naudojami kvapo sklaidos modeliai, kurie padeda numatyti/prognozuoti kvapo paplitimą aplinkoje, nuspręsti, kur statyti tam tikrus objektus, planuoti kontrolės priemones ir kt.

Valstybinė Kvapų Kontrolė Lietuvoje

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) kartu su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru (NVSC) Lietuvoje vykdo valstybinę kvapų kontrolę gyvenamosios aplinkos ore. NVSPL funkcija yra atlikti aplinkos oro mėginių kvapo koncentracijos matavimus dinaminės olfaktometrijos metodu.

2022 metų rugpjūčio 31 d. įsigaliojo naujas europinio standarto leidimas, kuris pakeitė galiojusį standartą. Vienas iš esminių naujo europinio standarto pasikeitimų yra sugriežtinti reikalavimai kvapų matavimo įrangai. Šiuo metu kvapo koncentracijos matavimams NVSPL naudoja olfaktometrą TO-8, kurį gamintojai profesionaliai atnaujino pagal naujo europinio standarto reikalavimus.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalios nauja kvapo koncentracijos riba gyvenamojoje aplinkoje. Iki tol galiojanti riba yra 8 europiniai kvapo vienetai. Įmonės, kurių veikloje susidaro kvapai, privalo peržiūrėti ir, jei reikia, patikslinti turimų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų sąlygas arba pakeisti Taršos leidimų specialiąją dalį „Kvapų valdymas".

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintomis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėmis, jei įmonės, kuriai būtinas TIPK leidimas, veikloje susidaro kvapai, tuomet TIPK leidime nustatomos leidžiamas kvapo išmetimo vertės ir kvapų valdymo (mažinimo) priemonės.

Tokiu atveju, įmonės teikdamos paraišką TIPK leidimui gauti, pakeisti ar sąlygų tikslinimui, privalo pateikti užpildytą TIPK paraiškos dalį „Triukšmo sklidimas ir kvapų kontrolė". Šioje dalyje turi būti pateikti stacionarių kvapų šaltinių duomenys - šaltinio numeris, pavadinimas, koordinatės, aukštis, išėjimo angos matmenys, srauto greitis, temperatūra, tūrio debitas, emisijos rodiklis (OUE/s ir kt.), veikimo trukmė.

Taip pat būtina pateikti kvapų mažinimo priemones nurodyti jų efektyvumą, įvertinti atitiktį ES GPGB rekomendacijoms, nurodyti kvapo koncentraciją (OUE/m3) prie artimiausio jautraus receptoriaus - statinio ar teritorijos, kurioje gyvena, ilsisi žmonės ar laikinai būna jautrios visuomenės grupės (vaikai, pacientai ir pan.), pvz. Alaus gamyba, kai gamybos pajėgumas - 5 ar daugiau tūkst.

Teikiant paraišką Taršos leidimui gauti su specialiąja dalimi „Kvapų valdymas" būtina pateikti pateikti stacionarių kvapų šaltinių duomenis - šaltinio numerį, pavadinimą, koordinates, aukštį, išėjimo angos matmenis, srauto greitį, temperatūrą, tūrio debitą, emisijos rodiklius (OUE/s ir kt.), veikimo trukmę.

Kvapų emisijos nustatomos europiniais kvapo vienetis (OUE), nurodant emisijos rodiklį per laiką (pvz., OUE/s) arba per laiką ir ploto vienetą, jei šaltinis yra plotinis (pvz., OUE/m²/s).

• Esamų kvapų šaltinių emisijos nustatomos atliekant kvapo koncentracijos matavimus šaltinyje dinaminės olfaktometrijos metodu. Taškinių šaltinių atveju matavimai vykdomi įprastinėmis technologinės įrangos darbo sąlygomis, nebent kvapų išsiskyrimui daro įtaką aplinkos faktoriai. Plotinių šaltinių emisija nustatoma maksimalaus kvapų išsiskyrimo sąlygomis, kurias lemia aplinkos klimatas ir įrangos naudojimas.
• Planuojamų kvapų šaltinių emisijos nustatomos pagal analogiškos veiklos dokumentus, taršos ar TIPK leidimus, techninius duomenis, kitų šalių teisės aktus ar mokslinę literatūrą. Kai nėra patikimų duomenų, galima taikyti kitus emisijų nustatymo metodus. Svarbu, kad emisijos būtų pagrįstos ir patikrinamos matavimais kvapų šaltinyje, o nustačius neatitikimus - diegiamos papildomos kvapų mažinimo priemonės.

Kvapo koncentracija aplinkoje nustatoma ne matavimais, o kvapo sklaidos modeliavimo būdu, nes dinaminės olfaktometrijos metodu negalima tiksliai įvertinti kvapo kiekio aplinkos ore - aptikimo riba dažnai didesnė už leidžiamą koncentracijos ribinę vertę (nuo 2026 m. - 5 OUE/m³). Be to, šiuo metodu negalima nustatyti ryšio su taršos šaltiniu ar kvapo pobūdžio.

Atliekant kvapų sklaidos modeliavimą remiasi tiksliais penkerių pastarųjų metų vietovės meteorologiniais duomenimis, kuriuos pateikia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Modeliavimo lauko plotas turi apimti visus kvapų šaltinius bei artimiausias gyvenamąsias ir visuomenines teritorijas.

Skaičiavimo žingsnis bei lauko dydis parenkami atsižvelgiant į modelio erdvinę gebą ir taršos šaltinių aukštį - kuo aukštesnis šaltinis, tuo didesnis laukas ir žingsnis. Modeliavimas atliekamas pagal realias vietovės sąlygas, įskaitant reljefą ir užstatymą, o kvapų išskyrimas vertinamas pagal planuojamą ar faktinį šaltinių veikimo laiką.

Atlikus kvapų modeliavimą parengiame ataskaita, kurioje nurodomi apskaičiuoti kvapo koncentracijų rezultatai įvairiuose vietovės taškuose, pateikiamas kvapo sklaidos žemėlapis, rezultatai palyginami su Lietuvos higienos norma HN 121:2010 nustatytomis ribinėmis vertėmis ir įvertinama, ar veikla atitiks nustatytus reikalavimus.

Prireikus aprašomos rekomenduojamos papildomos kvapų mažinimo priemonės, nurodomi jų diegimo terminai ir numatomi efektyvumo patikros būdai.

Rekomendacijos kvapų, išsiskiriančių vykdant tam tikras ūkines veiklas, valdymui (toliau - Rekomendacijos) skirtos asmenims, vykdantiems ūkinę veiklą, kurios metu į aplinką išsiskiria kvapai.

Rekomendacijose vartojama sąvoka „kvapas“ suprantama kaip ji apibrėžta Lietuvos higienos normoje HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-885 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Higienos norma, Kvapų kontrolės taisyklės), t. y. „organoleptinė savybė, kurią junta uoslės organas, įkvepiant tam tikrų lakiųjų medžiagų“.

Kvapas nelaikomas teršalu. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas nustato svarbiausius visuomenės sveikatos priežiūros principus, tarp kurių yra visuomenės sveikatai kenksmingos veiklos draudimas ar ribojimas. Įstatyme nustatyta, kad visuomenės sveikata - gyventojų visapusė dvasinė, fizinė ir socialinė gerovė, kurią veikia įstatyme apibrėžtų veiksnių visuma.

Pažymėtina, kad 2020-01-28 priėmus Aplinkos apsaugos įstatymo ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimus, nuo 2021-01-01 NVSC suteikti papildomi įgaliojimai kvapų valdymo srityje.

Rekomendacijose išvardyti ir apibūdinti metodai nebaigtiniai.

tags: #kvapu #kontroles #gyvenamosios #aplinkos #ore