Turto bankas yra pirmoji ir vienintelė valstybės įmonė, kuri centralizuotai valdo administracinės paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą, valdantis apie 700 tūkst. kv. m valstybei priklausančio administracinės paskirties (biurų) ploto. Turto bankas valstybės nekilnojamąjį turtą valdo patikėjimo teise ir yra vienas iš kelių šimtų valstybės turto valdytojų. Mūsų tikslas šį centralizuotai valdomo administracinio turto portfelį padaryti maksimaliai efektyvų tiek energetine, tiek ploto panaudojimo prasme.
Todėl palaipsniui atnaujiname ir modernizuojame valstybės turtą, taip gerindami darbo sąlygas viešojo sektoriaus darbuotojams bei teikiamų paslaugų gyventojams kokybę.
Turto banko generalinis direktorius Gintaras Makšimas pažymi, kad kai kurios pradėtos permainos dar tęsiasi, bet 2026-aisiais reikšmingiausi pokyčiai turėtų baigtis, ir visas dėmesys bus skiriamas organizacijos veiklos efektyvumo didinimui. Tai, ką pradėjome 2024 m., visiškai užbaigsime 2026-aisiais, kai iki birželio 1 d. turėtume tapti akcine bendrove. Tačiau su nauja įmonės struktūra gyvename jau nuo 2025 m. spalio, komanda taip pat kažkiek keitėsi. Kalbant apie virsmą akcine bendrove, įveiktas jau ilgas kelias ir esame visiškai pasiruošę likusiai distancijai. Džiaugiamės, kad LR Seimas priėmė įstatymų paketą, atveriantį kelią Turto bankui tapti AB.
Dar laukia daug veiksmų, kaip, pavyzdžiui, įmonės įstatų tvirtinimas, kapitalo formavimas ir pan., kuriuos turėsime atlikti ne tik mes, bet ir LR finansų ministerija bei LR Vyriausybė. Tačiau džiugu, kad vienas iš svarbesnių žingsnių jau atliktas - kaip minėjau - nuo spalio 1 d.
Finansiniai Rodikliai ir Aukcionų Efektyvumas
Būtent dabar artėja tas atskaitomybės metas, kuomet bus nuodugniai suskaičiuoti visi įmonės finansiniai rezultatai. Tačiau natūralu, kad didžioji dalis pajamų bus surinkta iš centralizuotos nuomos, aukcionų bei komercinės nuomos. Įplaukos už parduotą turtą per pirmuosius tris 2025 m. ketvirčius siekia 18,23 mln. eurų, 2024 m. per tą patį laikotarpį įplaukos siekė 23,9 mln. eurų. Tačiau verta pažymėti, kad vien spalio ir lapkričio mėnesį aukcionuose buvo parduoti net keletas objektų už daugiau nei 1 mln. eurų.
Šiemet ne tik organizuojame valstybės funkcijoms nebereikalingo nekilnojamojo turto aukcionus, bet ir tarpininkaujame parduodant tokį turtą. Vienas iš pavyzdžių - Klaipėdos valstybinės kolegijos nebenaudojami objektai, kuriuos padedame parduoti aukcionuose, o iš aukcionų surinktos lėšos bus skiriamos naujo kolegijos pastato statybai. Tai įrodo, kad kitos įstaigos vertina mūsų patirtį. Šiemet aukcionuose parduota daugiau nei 500 objektų, o iš aukcionų surinkta apie 20 mln. eurų. Metai dar nesibaigė, bet jau dabar matome, kad šiemet pavyko išlaikyti apie 54 proc. siekiantį aukcionų efektyvumą (tai paskelbtų ir įvykusių aukcionų santykis). Aukcionuose vidutiniškai kainos didėja apie 21 proc., lyginant su pradine kaina. Šiemet suaktyvėjo ir aukcionų dalyviai, kurie siūlo savo kainas. Pavyzdžiui, spalio mėnesį dėl patalpų Kaune varžėsi 31 aukciono dalyvis, o kiek anksčiau esame turėję aukcionų, kuriuose dalyvių skaičius perkopė ir 50.
Kitas svarbus akcentas - bendras valstybės tonas. Šiemet Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ataskaitoje pažymėta, kad institucijos dar turi pasitempti, optimaliau valdydamos nekilnojamojo turto resursus. Įstaigos ir institucijos kasmet įsivertina, kokio turto nebereikės ateityje. Per pirmus 3 šių metų ketvirčius įstaigos ir institucijos atsisakė daugiau nei 21 tūkst. kv. m. valstybės funkcijoms nebereikalingo turto. Natūralu, kad puikioje lokacijoje esantis, istorinę reikšmę turintis arba didelės vertės objektas sulaukia daugiau dėmesio. Tokių objektų turėjome ir šiemet - tai ir buvęs žvejo namas Neringoje, malūnas Dotnuvoje, Vilniaus centre esantys pastatai ir patalpos, kurios buvo parduotos aukcione už daugiau nei 1 mln. eurų.
Valstybės NT Efektyvumas ir Tvarumo Tikslai
Kalbant apie valstybės valdomo NT efektyvumą, minimas kvadratinių metrų, skirtų vienai darbo vietai, rodiklis, siekiama jį mažinti. Koks jis šiuo metu? Mūsų tikslas - kad valstybė turėtų tiek nekilnojamojo turto, kiek pakaktų užtikrinti sklandų valstybės darbą. Maža to, tas nekilnojamasis turtas turi būti patogus ir energetiškai optimizuotas. Per pastaruosius 4 metus vienam darbuotojui tenkantis plotas sumažėjo daugiau nei 10 proc., nuo 22 kv. m iki 19,73 kv. m. Siekiame, kad iki 2030 metų vienam darbuotojui tenkantis plotas sudarytų 16 kv. m.
Lyginant su kitomis Europos šalimis, vienam darbuotojui tenkantis plotas Lietuvoje yra gerokai didesnis. Pavyzdžiui, suomiai yra patvirtinę programą, kad per 10 metų valstybės valdomo nekilnojamojo turto plotą sumažins apie 40 proc. Įsibėgėjus šiam pokyčiui, ši Skandinavijos šalis skaičiuoja, kad per pastaruosius metus vienam darbuotojui tenkantis darbo vietos plotas sumažėjo nuo 18 iki 14,2 kv. m., o bendrų darbo erdvių tinkle - 8,9 kv. m. Efektyviau išnaudojamas valstybės NT jau leidžia Suomijai kasmet sutaupyti apie 17,2 mln. eurų. Suomijos duomenimis, pastaraisiais metais tik 28 proc. valstybės biurų patalpų naudojama reguliariai.
Kiekvienas mūsų vystomas modernizacijos projektas yra žingsnis tvarumo link. Skaičiuojama, kad modernizuoto pastato galutinės energijos sąnaudos sumažėja 40-60 proc. Per pastaruosius 4 metus 11 pastatų energinę klasę pakėlėme iš F į B ar net A klasę. Nuo šių metų iki 2028 m. planuojama į pastatų atnaujinimo projektus investuoti dar apie 130 mln. eurų ir atnaujinti dar apie 15 pastatų visoje Lietuvoje. Lyginant su praėjusiais metais, geros ir labai geros būklės nekilnojamojo turto portfelį padidinome nuo 61 iki 64 proc., o iki 2030 m. Be pastatų atnaujinimo, Turto bankas aktyviai investuoja ir į atsinaujinančius išteklius. Vien per 9 šių metų mėnesius Turto banko nutolusios ir ant pastatų stogų įrengtos saulės elektrinės pagamino apie 3 mln. kWh elektros energijos, o tai leido sutaupyti apie 320 tūkst. eurų. Nutolusios ir saulės elektrinės padeda iš saulės pagaminta elektra aprūpinti apie 17 proc. Jau netrukus Turto bankas pradės pilotinį energijos kaupiklių įrengimo projektą. Kitas svarbus momentas - visi Turto banko objektai aprūpinami tik žaliąja energija.
Lietuva, kaip ir kitos Europos valstybės, išgyvena intensyvų skaitmeninės transformacijos etapą. Vienas iš šios transformacijos variklių - ambicingas projektas „Valstybės informacinių išteklių integravimas į duomenų ežerą“. Tai iniciatyva, finansuojama Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšomis.
Rizikos ir Prioritetai
Kaip ir kiekviena organizacija, valdanti didelį turto portfelį, susiduriame su tam tikromis rizikomis. Vienos dažniausių - nenumatytos pastatų būklės problemos ar statybų kainų svyravimai, galintys paveikti projekto biudžetą ir terminus. Rizikų valdymas Turto banke yra sisteminis - prieš kiekvieną projektą atliekame išsamią analizę, planuojame rezervus, laikomės griežtų viešųjų pirkimų procedūrų.
Žvelgiant į artimiausius metus, pagrindinis mūsų tikslas - tęsti valstybės turto portfelio modernizaciją ir didinti jo racionalų panaudojimą. Sieksime mažinti perteklinius administracinius plotus, centralizuoti institucijų veiklą, stiprinti duomenimis grįstą turto valdymą bei plėtoti skaitmenines priemones. Didesnį dėmesį skirsime ne tik organizuojamų aukcionų kokybei ir centralizuotai nuomai, bet ir komercinei nuomai. Objektus, kurie dar tik lauks pardavimo aukcionuose, ketiname pasiūlyti nuomai. Tuo tarpu finansiniu požiūriu Turto banko situacija yra stabili ir nuosekliai gerėjanti. Pajamų augimą lemia didėjantis pastatų užimtumas, sėkmingi aukcionai bei mažėjantys eksploatacijos kaštai po modernizacijos.
Turto bankas - pirmoji ir vienintelė valstybės įmonė, kuri centralizuotai valdo administracinės paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą. Turime ambicijų. Turime stuburą. Atvirai komunikuojame. Atvirai išbandome naujoves savo veikloje. Sprendžiame kartu. Didinam bendrystę.
Valdymas ir Audito Komitetas
Siekiant didinti veiklos efektyvumą ir gerinti kontrolės sistemą, VĮ Turto banko 2024-02-13 nutarimu Nr. Pagal Finansų ministerijos patvirtintus Turto banko įstatus Audito komitetą sudaro 3 nariai, iš kurių 2 yra nepriklausomi ekspertai. Komitetas padeda užtikrinti priimamų finansinių ir veiklos sprendimų naudą įmonės akcininkui, įmonei, darbuotojams, klientams. Komitetas dirba kaip patariamasis valdybos organas, kurio funkcijos yra numatytos Finansinių ataskaitų audito įstatyme.
Turto Banko Audito Komiteto Nariai
Audito komiteto nariai:
- Narys nuo 2024 m. Gintaras yra sukaupęs didelę patirtį įmonių, konkurencijos ir nekilnojamojo turto teisėje, išmano verslo strategiją, pokyčių valdymą, veiklos efektyvinimą.
- Narys nuo 2024 m. Algirdas turi daugiau nei 15 metų patirtį valstybės viešojo administravimo srityje.
- Narys nuo 2024 m. Modesta yra sukaupusi reikšmingą patirtį ne vienoje didelėje Lietuvos bendrovėje. Per visą darbo karjerą ji sukaupė ne tik vadovavimo, bet ir skolų administravimo, turto valdymo ir kitos įvairios patirties. Iki prisijungimo prie VĮ Turto banko Modesta dirbo bendrovėje „Ignitis“ grupės paslaugų centre, kurioje užėmė Grupės turto valdymo ir administravimo vadovės pareigas. Prieš etapą „Ignitis“ ji beveik 9 metus ėjo Pastatų ir transporto skyriaus vadovės pareigas bendrovėje „Energijos skirstymo operatorius“. Abejose pastarosiose bendrovėse jos atsakomybėje buvo apie 60-100 tūkst. kv. m ploto valdomas turtas ir apie 1 tūkst.
- Mindaugas yra sukaupęs reikšmingą ir ilgalaikę patirtį ne vienoje tarptautinėje bendrovėje. Per ilgą karjerą įvairiose bendrovėse jis sukaupė strateginio planavimo, veiklos efektyvumo, kaštų kontrolės, finansų valdymo ir modeliavimo, piniginių srautų valdymo bei daug kitos reikšmingos patirties, kuri padės užtikrinant efektyvią VĮ Turto banko veiklą ir skaidrumą. Iki prisijungimo prie VĮ Turto banko jis dirbo bendrovėje „Brikers LT“, kurioje užėmė finansų vadovo pareigas. Prieš tai vadovavo verslo kontrolės ir analizės departamentui akcinėje bendrovėje „LTG CARGO“, ilgą laiką dirbo „Nordea“ banke, kuriame buvo atsakingas už finansų funkciją bei buvo šalies kontrolieriumi.
- Didelę tarptautinę patirtį M. Rolandas turi daugiau kaip 30 metų profesinės patirties viešojo ir privataus sektoriaus teisėje. Nuo 2017 m. Aktyviai dalyvauja akademinėje ir profesinėje veikloje - ilgametis Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitras, buvęs Mykolo Romerio universiteto dėstytojas, vadovėlio „Civilinė teisė.
- Gerda - infrastruktūros ir strateginių projektų vadovė, sukaupusi daugiau nei 18 metų profesinės patirties energetikos, transporto ir didelės apimties valstybės svarbos projektuose Lietuvoje ir užsienyje. Pastarąjį dešimtmetį ji vadovavo ne vienai, didelės apimties projektus įgyvendinusiai komandai.
- Indrė yra sukaupusi daugiau kaip 8 metų profesinės patirties valstybės nekilnojamojo turto valdymo srityje, iš jų 7 metus dirba pardavimų srityje. Ji specializuojasi valstybės nekilnojamojo turto realizavimo, rinkos analizės ir klientų poreikių vertinimo srityse.