Ieškantiems ramybės ir poilsio nuo miesto šurmulio, Šventojoje įsikūrusi poilsiavietė "Kuršių Takas" yra puikus pasirinkimas. Čia galėsite mėgautis atostogomis vasarą arba praleisti savaitgalį bet kuriuo kitu metų laiku, švęsti šventes gamtos ir jūros apsuptyje. Iki paplūdimio nuo poilsinės yra tik 200 metrų.
Parnidžio kopa Neringoje. Šaltinis: Wikipedia
Apgyvendinimas ir Patogumai
"Kuršių takas" yra padalintas į du korpusus. Poilsiavietėje siūlomi mini kotedžai nuo triviečių iki šešiaviečių. Visi kotedžai yra per du aukštus: viršuje - miegamieji kambariai, o apačioje - valgomasis su mini virtuve, TV, dušas ir WC. Visuose numeriuose rasite visus būtinus patogumus - TV, dušą, WC, virtuvėles, terasas (arba balkonus).
Didžiulėje, jaukiai sutvarkytoje ir gražiai apsodintoje teritorijoje rasite:
- Pavėsines
- Batutą
- Supynes
- Lauko židinius ir šašlykines
- Tvenkinį
Tai mūsų šeimos verslas, kuriame dirbame mes patys, todėl kiekvienas klientas mums yra brangus.
Kuršių Nerija: Unikalus Gamtos ir Kultūros Kraštovaizdis
Kuršių nerija - tai unikalus gamtos ir žmogaus sukurtas kampelis, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą dėl ypatingų aplinkybių. Didžiausia vertybe laikomas kultūrinis kraštovaizdis. Dažnas turistas apsiriboja paplūdimių, kavinių lankymu, lokaliais pasivaikščiojimais po apylinkes, pasiplaukiojimu mariomis.
Vaizdas nuo Vecekrugo kopos. Šaltinis: nerija.lt
Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorė Aušra Feser teigia: "Mes kviečiame atvykti į mūsų nacionalinį parką, o ne į Neringos kurortą. Neretai žmonės pusiasalyje lankosi po keliolika kartų, tačiau nė nepažįsta jo, išvyksta, tarsi nepabuvę nerijoje. Jos vertybė yra gamtinis ir kultūrinis kraštovaizdis, todėl tik pamatęs neriją iš tam tikrų perspektyvų gali pasigirti, kad ją pamatei. Todėl kviečiame ne tik pasilepinti saulės voniomis pliažuose, skaniai pavalgyti, bet ir pakeliauti pajaučiant tikrąją šios vietos dvasią".
Naujos Infrastruktūros Projektai
Naujos lauko informacinės sistemos KNNP įrengimo projektas kainavo apie 230 tūkst. eurų (Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos) ir truko apie metus. Artėjant vasaros sezonui visa infrastruktūra jau įrengta ir bus kaip kelrodis, sufleris bei žinių šaltinis visiems, išsiilgusiems rojaus prieangiu kadaise pavadinto pusiasalio.
Vienas didžiausių iššūkių buvo atverti ir pritaikyti lankytojams iki tol laukinėmis buvusias didžiąsias kopas. Norėjome lankytojams sudaryti galimybę išvysti pusiasalio panoramą nuo kitų kopų, kurios skiriasi, kiekviena yra savita su kitokiu atsiveriančiu peizažu.
Nauji Maršrutai ir Apžvalgos Aikštelės
Keliauti galima pėsčiomis (yra įrengti 5 maršrutai) bei dviračiais seniau įrengtais takais. Parko darbuotojai siūlo mišrų keliavimo būdą. Viena įdomiausių naujų vietų - tarp Preilos ir Pervalkos esanti apie 51 m aukščio Skirpsto kopa. Užlipus ant smėliakalnio viršūnės laukia į pietus atgręžtas medinis gultas ant pačios kopos atbrailos.
Keliauninkų laukia įvairiose vietose įrengtos poilsio, atokvėpio ar net savotiškos meditacijos salelės. Bulvikio įlankoje galima pailsėti ant medinio gulto ir grožėtis marių vaizdais, klausytis nendrynuose čiulbančių paukščių, gėrėtis lėtai ir išdidžiai plaukiojančiomis gulbėmis.
Visiškai naujos apžvalgos aikštelės įrengtos ir prie garsiosios didžiųjų kormoranų kolonijos Juodkrantėje (turi stogelį, apsaugantį nuo nemalonių staigmenų, krentančių iš viršaus), ant Avikalnio, ant Meškos galvos kalvos šiauriau Alksnynės (regyklą gali pasiekti ir neįgalieji), kuri ypač tinkama stebėti nenutrūkstamus migruojančių paukščių srautus pavasarį ir rudenį, matyti uostamiesčio panoramą, ir kitur.
Informacija Lankytojams
Atnaujindami lauko informacinę sistemą stengėmės paskatinti lankytojus daugiau keliauti pėsčiomis, rinktis dviračius ar kitas gamtai draugiškas transporto priemones, tyrinėti ir atrasti naujas Kuršių nerijos vietas. Todėl informaciniai stendai ir nestandartinių formų apžvalgos, atokvėpio vietos atsirado ne tik prie visiems gerai žinomų lankytinų objektų, o ir iki šiol negirdėtų kopų - Giedružės, Skirpsto, Karvaičių - viršūnėse ar ypatingo grožio pamario vietose, iki kurių tenka gerokai paėjėti pėsčiųjų trasa ar galima pasiekti keliaujant dviračiais.
Nauji informaciniai stendai Kuršių nerijoje. Šaltinis: nerija.lt
Nepasiklysti padės naujos rodyklės, taip pat naudojant QR kodus pėsčiųjų maršrutus galima atsidaryti savo išmaniajame telefone. Keliaujant pro legendinę Karvaičių kopą (59,4 m) patenkama į vietą, kur po smėliu buvo palaidoti net du kuršininkų kaimai: vienas, kopos šiaurinėje dalyje gyvavo iki maždaug 1700-ųjų metų, kitas - pietinėje dalyje, užpustytas apie 1797 m. (jame gimė ir augo garsusis lietuvių literatūros istorikas, folklorininkas Liudvikas Rėza).
Alternatyvos "Kuršių Takui"
Ieškantys kitų apgyvendinimo variantų Šventojoje, gali pasidomėti šiomis sodybomis:
- Vyto sodyba (www.vytosodyba.lt)
Neringos Apžvalgos Aikštelės ir Kopos
Lietuvos kultūros sostinė Neringa - vienas įstabiausių Lietuvos kurortų. Išskirtinis Neringos reljefas lankytojams atveria magiškas Kuršių nerijos panoramas. Per beveik visą pusiasalį driekiasi didysis Kuršių nerijos kopagūbris, jį sutvirtindamas ir suteikdamas užuovėją pamaryje įsikūrusiems miesteliams.
Populiariausios vietos:
- Parnidžio kopa: viena mėgstamiausių Kuršių nerijos lankytojų vietų dėl savo įspūdingo dydžio (52 m virš jūros lygio) ir grožio.
- Urbo kalnas: 50,8 m aukščio kalnas su apžvalgos aikštele, nuo kurios matosi Nidos miestelio stogai, Kuršių marios, Parnidžio kopa, vakaruose - Baltijos jūra.
- Preilos kopa: 53,3 m aukščio kopa, dar vadinama Menininkų kopa. Nuo kopos atsiveria Kuršių marių panorama, dešinėje matosi didysis Preilos ragas, tolėliau - Bulvikio ragas - plačiausia Kuršių nerijos vieta.
- Skirpsto kopa: 51,5 m aukščio kopa prie Pervalkos. Nuo viršūnės matyti Kuršių marios ir Baltijos jūra.
- Avino kalnas: kalnas Juodkrantės kraštovaizdžio draustinio teritorijoje.
Kuršių Nerijos Nacionalinis Parkas: Saugoma Teritorija
Kuršių nerijos nacionalinis parkas išsiskiria unikaliu kraštovaizdžiu. Tai neabejotinai vertingiausia Lietuvos saugoma teritorija. 2000 m. Kuršių nerija įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Svarbiausias nerijos akcentas - raiškus Didysis kopagūbris su ryškiomis kopomis, senųjų parabolinių kopų reliktais ties Juodkrante, pilkosiomis kopomis Naglių - Agilos ruože.
Parke gyvena vabzdžių, kurių Lietuvoje nepamatysime niekur kitur. Tai pietinių ir stepinių rūšių gyventojai. Originalūs žvejų pastatai, kurėnų vėtrungės - jų pasaulėjautos atspindys, o senosios vilos priderintos prie subtilaus, trapaus kraštovaizdžio.
Kraštovaizdžio Tipai
Kuršių nerijos nacionalinio parko kraštovaizdžio įvairovę sukuria šie svarbiausi kraštovaizdžio tipai:
- Atvirų didžiųjų smėlio kopų gūbrio ruožų
- Apmiškintų didžiojo kopagūbrio ruožų
- Miškingo senųjų parabolinių kopų ruožo
- Miškingo mažojo kopagūbrio
- Smėlėtos lyguminės, kauburiuotos arba kopėtos miškingos pajūrio palvės
- Smėlėto pajūrio paplūdimio ir apsauginio kopagūbrio (pylimo)
- Smėlingų lyguminių arba kopėtų pamario palvės kyšulių (ragų)
- Urbanizuoto pamario gyvenviečių
- Lagūninių Kuršių marių bei atvirųjų Baltijos jūros akvatorijų
Biologinė Įvairovė
Parke galima rasti:
- 704 augalų rūšis (iš jų 1 saugoma Europos Bendrijos, 21 įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą)
- 1277 gyvūnų rūšis
- 48 žinduolius (iš jų 17 saugomos Europos Bendrijos, 8 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą)
- 281 paukštį (iš jų 56 saugomos Europos Bendrijos, 61 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą)
- 50 žuvų rūšių Kuršių mariose
- 13 varliagyvių ir roplių (iš kurių 6 saugomos Europos Bendrijos, 2 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą)
Gamtos Paminklai
Nacionaliniame parke yra 11 gamtos paminklų: Vecekrugo, Agilos, Karvaičių, Skirpsto ir Vingio kopos, Lygumo ir Naglių kyšuliai (ragai), Angių, Raganos ir Urbo kalnai, marių mergelio atodanga.
Saugomos teritorijos traukia lankytojus savo gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis. Siekiant atkreipti lankytojų dėmesį į vietinių gyventojų gaminamus produktus ir teikiamas paslaugas, buvo sukurtas Saugomų teritorijų produkto ženklas. Ženklo turėtojas pirmiausiai bus tas, kuris gyvena ar veiklą vykdo saugomoje teritorijoje, taip pat savo veikla nepažeidžia saugomų vertybių.
Svarbi informacija lankytojams: stovyklauti (statyti palapines) galima tik Nidos kempinge (Taikos g.).