Statinių energinio naudingumo klasės 2026 metais tampa viena aktualiausių temų tiek būsto savininkams, tiek planuojantiems renovaciją ar naują statybą.
Lietuvoje pastatų energinis naudingumas reglamentuojamas statybos techniniu reglamentu STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“. Šiame reglamente aiškiai apibrėžta, kaip skaičiuojamos energijos sąnaudos, kokie rodikliai vertinami ir kokius reikalavimus turi atitikti skirtingų klasių pastatai.
Straipsnis pritaikytas paprastam žmogui, tačiau remiasi galiojančiais reglamentais ir oficialia informacija.
Statinio energinio naudingumo klasė - tai ne tik formalus reikalavimas ar skaičius dokumentuose.
Energijos (energinio naudingumo) klasė parodo, kiek pastatas suvartoja energijos, lyginant su norminiais rodikliais. Tam naudojama privaloma metodika, nustatyta STR 2.01.02:2016. Kuo raidė arčiau abėcėlės pradžios ir kuo daugiau „pliusų“, tuo pastatas efektyvesnis. A++ laikoma aukščiausia klase, G - žemiausia.
Pagal galiojančius statybos techninius reglamentus, nuo 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo naujai statomiems pastatams privaloma A++ energinio naudingumo klasė.
Energetinio naudingumo sertifikatas - tai oficialus dokumentas, parodantis, kiek šiluminės energijos suvartoja pastatas ir kuriai energinei klasei (nuo A++ iki G) jis priskiriamas.
Energetinio naudingumo sertifikatas yra privalomas statant, parduodant ar išnuomojant pastatus. Energetinis sertifikatas , kurio galiojimo laikas turi būti ne ilgesnis kaip 10 metų, turi būti pateikiamas pastato statytojo ar savininko.
Kam privalomas energetinio naudingumo sertifikatas?
- Užbaigus naujų pastatų (jų dalių) statybą.
- Užbaigus pastatų (jų dalių) rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį remontą, kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar kapitalinio remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės.
- Parduodant ar išnuomojant pastatus ir (ar) jų dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas). Statytojas (užsakovas) ar savininkas galimam naujam nuomininkui arba galimam pirkėjui privalo pateikti susipažinti, o pirkėjui arba naujam nuomininkui perduoti galiojantį pastato ar jo dalies energinio naudingumo sertifikatą arba jo kopiją.
Pastato energinis naudingumas - tai atitinkamas energijos kiekis, kurio reikia konkrečiam pastatui, eksploatuojant jį pagal jo paskirtį. Šis įvertinimas išreiškiamas pastato energijos suvartojimo rodikliu ir žymimas raide C). Iš viso yra skaičiuojamos devynios pastatų energinio naudingumo klasės nuo dabartinės aukščiausios A++ iki žemiausios - G klasės.
Pažymėtina, kad pastatai klasifikuojami pagal paskaičiuotą klasifikacinio rodiklio C1 ir C2 reikšmes bei atitikimą papildomiems reikalavimams.
Pastatų Energinio Naudingumo Klasės
A++ Klasė
A++ energinio naudingumo klasė laikoma aukščiausia. Toks pastatas beveik nenaudoja šiluminės energijos ir privalo atitikti aukščiausius šiai klasei keliamus standartus: turėti labai mažą konstrukcijų šilumos laidumo koeficientą, pasižymėti dideliu pastato konstrukcijų sandarumu, iki minimumo sumažintų šalčio tiltelių kiekį, parinktą efektyviausią pastato apšiltinimo būdą ir įdiegtą kokybišką rekuperacinę vėdinimo sistemą.
Pagrindiniai pokyčiai, kurie nuo 2021 m. sausio 1 d.:
- Iš esmės pasikeitė pastato energijos suvartojimas. A++ klasės pastatų didžiąją sunaudojamos energijos dalį turi sudaryti atsinaujinančių išteklių energija (daugiau nei 50 proc.).
- Aukštesni reikalavimai vėdinimo sistemai. Jei pastate (jo dalyje) įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 80 proc.
- Sugriežtėjo atitvarų šilumos perdavimo koeficientų (U) vertės W/m²∙K. Tai reiškia kad reikia daugiau termoizoliacijos sienoms, stogui ir grindims.
Kaip pasakoja Kauno technologijos universiteto statybos inžinerijos mokslų daktarė, atestuota SPSC pastatų energinio naudingumo ekspertė Gintarė Mikšienė, siekiant A ++ klasės saulės elektrinė nėra būtina, tačiau tokiu atveju būtinas aukštų parametrų šiluminis siurblys su aukštu sezoniniu naudingumo koeficientu (ηSPF). Šiuo atveju aktualus šildymo koeficientas COP. Būtina užtikrinti atitvarų U vertes, kurios nurodytos toliau lentelėje. Pastato A++ energinę klasę lemia ne tik teisingai suprojektuotų atitvarų arba ne tik šilumos šaltinio parinkimas, bet ir visa visuma, t. y.
Pastatų energinio naudingumo ekspertė G. Mikšienė pažymi, kad šilumos šaltinis negali būti tik dujinis katilas ar tik šildymas elektra. Jei vis tik užsakovas ar projektuotojas nenori atsisakyti tokio šildymo, tada prie šio scenarijaus turi būti pridėta atsinaujinančių išteklių energija, t. y.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad kai kurie statytojai nori sutaupyti termoizoliacijos storį, ypač lauko sienos: „Statytojai naudoja poliuretano plokštes (PIR) siekdami aukštos šiluminės varžos ir plonesnės sienos konstrukcijos. Tačiau pamirštama įvertinti ne tik termoizoliacijos įgeriamumą vėdinamai ar nevėdinamai atitvarai, bet ir tvirtinimo elementų (metalinių smeigių ar sraigtų, metalinių ar nerūdijančiojo plieno laikiklių, kurie skirti lauko apdailai tvirtinti, ir pan.), kurie kerta termoizoliacinį sluoksnį, įtaką.
Aukštas šilumos izoliacijos lygis: Sienos, stogas, grindys ir langai turi būti puikiai izoliuoti, kad būtų užtikrintas mažas šilumos nuostolis per namo išorę.
Energiją taupantys langai ir durys: Langai ir durys turėtų būti labai sandarios konstrukcijos su dviem arba trimis stiklų sluoksniais, kurie sumažina šilumos pralaidumą ir užtikrina gerą garso izoliaciją.
Efektyvi šilumos ir karšto vandens sistema: Namas turėtų būti aprūpintas aukštos efektyvumo šilumos siurbliais, kondensaciniais katilais ar kitomis šilumos tiekimo sistemomis, kurios maksimaliai išnaudoja šilumos energiją.
Efektyvus vėdinimas: A++ klasės namuose būtina užtikrinti optimalų oro mainą.
Studijos „Roda Architects“ vadovo, architekto Ryčio Kaminsko manymu, A++ klasė visiškai neriboja architektūrinių sprendimų ir tampa naująja norma: „Mes, architektai, jau išmokome taupyti energiją ir prisitaikėme prie naujų reikalavimų.
R. Kaminsko teigimu, statydami energetiškai efektyvius namus, architektai ne tik prisideda prie žaliojo kurso įgyvendinimo, bet ir kuria naujo, daug aukštesnio lygio žmonių gyvenimo kokybę ir komfortą šiuolaikiškuose namuose: „Aukštų šiluminių parametrų langai, bendras pastato sandarumas, konstrukciniai efektyvūs sprendimai, įdiegiamos efektyvios šildymo ir vėdinimo sistemos, užtikrinama tolygi temperatūra, apsauga nuo perkaitimo ir daug kitų privalumų, kuriančių aukštesnę gyvenimo kokybę ir komfortą.
Labai svarbu paminėti, ypač šiuo metu, brangstant energijos ištekliams, kad tokie energiškai efektyvūs pastatai sukuria ir saugumo jausmą, nes jų energijos poreikis yra labai mažas.
„Valstybė reglamentuodama statybas brėžia labai realius ir gana lengvai įgyvendinamus rodiklius.
Pastebima, kad dažnai vos įsigiję sklypą gyventojai planuoja juose nedelsdami statyti namus ir nenori ilgai laukti ir skirti pakankamai laiko pasiruošti - pasirengti kokybišką projektą.
R. Kaminskas pabrėžia, kad projektavimas ir pats projektas šiuo atveju tampa vis aktualesnis.
Labai svarbu suprasti - jei yra aukšti reikalavimai, reikia daugiau padirbėti, kokybiškai suprojektuoti, susiskaičiuoti ir parengti tikslų projektą, tik tuomet pradėti statybas.
„Taip pat labai svarbu projektą pasirengti visa apimtimi, o ne tiek, kiek minimaliai reikia, kad gautum statybas leidžiantį dokumentą.
Ir, žinoma, pasirinkti maksimaliai gerus partnerius. Ne tuos, kurie parengtų pigiausiai, greičiausiai, bet tuos, kurie turi kompetencijų, žinių.
Juk namo pirkimas ir statybos standartinei šeimai yra pati didžiausia investicija, tad būtina investuoti optimaliai“, - teigia architektas ir pažymi, kad svarbiausia yra pats požiūris į savo namą.
Pastato projektas - tik dalis darbo. Vėliau laukia statybų etapas, kuriame būtina maksimaliai sekti architekto parengto projekto gairėmis.
R. Kaminskas įsitikinęs, kad architektas turi lydėti klientą viso projekto įgyvendinimo metu tam, kad būtų pastatyta kokybiškai.
Ne paslaptis, kad daugelis statybos dalyvių nori pakreipti projekto sprendinius sau palankesne, patogesne linkme.
A ir A+ Klasės
A ir A+ klasės pastatai skiriasi dėl jiems keliamų techninių reikalavimų, kaip energijos sąnaudos būsto šildymui, namo sandarumas ir šiluminė varža. Pastato statybą, atitinkančią šiuos kriterijus, užtikrina statinio statybos techninė priežiūra, vadovaujantis patvirtintu techniniu projektu ir galiojančių teisės aktų reikalavimais.
Dažnas klientas klausia, kokius reikia turėti dokumentus norint atlikti A, A+ ar A++ gyvenamojo namo sertifikavimo darbus.
A ir aukštesnės klasės pastatų skaičiavimai užima daug laiko ir pastangų, skaičiavimus gali atlikti tik tam licenciją turintis ekspertas.
Būna atvejų, kai klientas tiki, kad jo namas atitinka A efektyvumo klasę, bet skaičiavimų metu paaiškėja, kad gyvenamasis namas, kuris pagal projektą turėtų atitikti A energinio naudingumo klasę, iš tikrųjų neatitinka reikiamos klasės.
Tokiu atveju, kalbamės su užsakovu ir bandome paaiškinti ką reikia padaryti, kad namas atitiktų reikiamą klasę.
Pasitaiko atvejų, kai namo pirkėjas negauna iš pastato pardavėjo, statytojo , reikalingų dokumentų namo sertifikavimui.
Gyvenamojo namo statytojas pirkėjui pateikia sandarumo protokolą, bet neatiduota, langų, statybinių blokelių ir kt. atitikties deklaracijų.
Be šių dokumentų pastato A ir aukštesnės klasės sertifikavimas gali įstrigti.
Taigi kiekvienam namo pirkėjui rekomenduojame prieš perkant namą, prašyti savininko, pastato statytojo reikalingų dokumentų pastato sertifikavimui, kad paskui nekiltų nereikalingų rūpesčių.
Be to atsiminkite, kad namo sertifikavimui reikalingas sandarumo testas, jo galiojimo laikas 1 metai. Jeigu po sandarumo testo per metus nepasidarysite energinio naudingumo sertifikato, reikės darytis sandarumą iš naujo.
Nuo kitų metų statybų leidimai bus išduodami tik aukščiausią - A++ - energinę klasę turintiems daugiabučiams, beveik prilygstantiems pasyviems namams.
Dabar Lietuvoje visi statomi nauji pastatai, kuriems leidimas statyti išduotas po 2018 m. sausio mėn. 01 d. turi būti ne žemesnės nei A+ energinės klasės, o nuo 2021 m.
Tačiau ir dabar daug A+ energinės klasės daugiabučių išsiskiria geru sandarumu, aukštos kokybės termoizoliacinėmis medžiagomis ir dalis jų, pavyzdžiui visi „Omberg“ projektai, turi įdiegtas rekuperacines vėdinimo sistemas.
Esminis A++ klasės daugiabučio privalumas yra tas, kad jame ne mažiau kaip 50% naudojamos pirminės energijos turės būti pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius.
Nors reikalavimas A++ klasei yra įvedamas jau nuo 2021 m. Panašiai kaip ir ankstesnių perėjimų prie aukštesnės energinės klasės metu, taip ir dabar reikalavimas galios tik tiems pastatams, kuriems nuo kitų metų bus prašoma statybos leidimo.
Jeigu statybos leidimas buvo išduotas anksčiau - reikalavimas negalios. Tad perėjimas prie A++ klasės vyks palaipsniui.
B Klasė
B klasės pastatai jau laikomi energiškai taupiais.
B ir C energinio naudingumo klasės pastatams kol kas nėra taikoma griežtų reikalavimų. Tai reiškia, kad nereikalaujama įdiegti vėdinimo sistemas, neatsižvelgiama į pastato elektros energijos suvartojimą ir bendrą pastato sandarumą.
Ar 2026 m. B klasės pastatas - tai energinio naudingumo lygis, apibrėžiantis vidutinį šiluminį efektyvumą. Tai reiškia, kad toks namas užtikrina pakankamą komforto lygį, tačiau energijos taupymo požiūriu jis nusileidžia A ir A+ klasės pastatams.
Pagal buvusį reglamentą STR 2.01.02:2016, B klasės pastatams taikomi konkretūs energijos vartojimo ir sandarumo rodikliai. Metinis energijos poreikis šildymui siekia apie 100-120 kWh/m², todėl tokio namo šildymo sąnaudos yra dvigubai didesnės nei A klasės pastato.
Sienų šiluminė varža privalo būti ne mažesnė kaip R = 4,16 (W/m²K), o langų šilumos perdavimo koeficientas - U ≤ 1,3 W/m²K. Tuo tarpu pastato sandarumo rodiklis n50 ≤ 3,0 1/h reiškia, kad per valandą pro nesandarumus gali pasikeisti iki trijų pastato oro tūrių.
Nepaisant to, kad B klasė oficialiai nebenaudojama naujiems projektams, ji vis dar aktuali kai kuriems statytojams. 2026 metais vis dar galima užbaigti senesnius projektus, kuriems statybos leidimai išduoti iki naujų energinio efektyvumo normų įsigaliojimo.
Nors 2026 metais naujų B klasės namų statyba faktiškai nebeleidžiama, šiai klasei priskiriami pastatai vis dar egzistuoja kaip senesnių projektų tęstiniai ar rekonstruojami objektai, kuriems leidimai išduoti iki griežtesnių reglamentų įsigaliojimo.
Tokiu atveju projektui taikomi tie patys normatyvai, kurie galiojo B klasės laikotarpiu.
Šiluminė varža parodo, kiek konstrukcija sulaiko šilumą. Turi būti ne mažesnė kaip R = 4,16 (W/m²K). Bent R = 6,25 (W/m²K). Turi būti ne mažesnė kaip R = 3,25 (W/m²K).
Langai ir durys B klasės name turi turėti U koeficientą iki 1,3 W/m²K, o šiuolaikiniuose A+ namuose - iki 0,9 W/m²K.
Pagal senąją metodiką, natūrali ventiliacija B klasės namuose buvo laikoma priimtinu sprendimu.
Kiekvienas B klasės pastatas vis dar turi būti įtrauktas į energinių pastatų registrą, o sertifikatas galioja 10 metų.
2026 metais klausimas dėl B klasės statinių tebėra aktualus tiems, kurie pradėjo projektus prieš keliolika metų ar paveldėjo statybas iš senesnio laikotarpio.
Kadangi teisės aktai dėl energinio naudingumo buvo palaipsniui griežtinami, vis dar egzistuoja išimtys, leidžiančios pabaigti statybas pagal senesnius reikalavimus.
Pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, nuo 2016 metų naujai statomi gyvenamieji pastatai turėjo atitikti bent A energinio naudingumo klasę. B klasės statyba buvo leistina tik tiems projektams, kuriems statybos leidimai išduoti iki 2016 m. Todėl 2026 metais teisėtai statyti naują B klasės namą nebeįmanoma.
Jei B klasės pastato statyba pradėta pagal leidimą, išduotą seniau, projektas gali būti užbaigtas.
Senesni B klasės pastatai vis dar gali būti modernizuojami, keičiant jų šildymo, vėdinimo ar izoliacijos sistemas. Tokie projektai nėra draudžiami, tačiau nebegali būti naujai registruojami.
Statybų užbaigimo procedūros vykdomos pagal anksčiau galiojusius techninius dokumentus. Naujos statybos ar išplėtimo atvejais privaloma atnaujinti projektą pagal A arba A+ klasės reikalavimus.
Vienas iš dažnų statytojų klaidų - tikėti, kad sertifikato klasė automatiškai parodo pastato kokybę. Iš tiesų svarbu atsižvelgti į realų sandarumą, šilumos tiltelių sprendinius ir šildymo sistemos efektyvumą. B klasės sertifikatas gali būti išduotas net ir tokiam namui, kuris dėl netvarkingo montavimo praranda šilumą per stogą ar langus.
Eksperto rekomendacijos statytojams 2026 m.:
- Vertink ilgalaikę investiciją - aukštesnės klasės pastatas per 5-7 metus kompensuoja papildomas išlaidas mažesnėmis sąskaitomis už šildymą.
- Jei dar tik planuoji statybas, iš karto projektuok A arba A+ klasės namą - nuo 2030 m. tai taps privalomu standartu visai ES.
- Pasitelk energijos efektyvumo ekspertą dar projektavimo etape - jis padės suderinti izoliacijos, vėdinimo ir šildymo sprendimus.
- Atlik termovizinį tyrimą po pirmos žiemos - tai leis identifikuoti šilumos nuostolius ir ištaisyti klaidas.
Aukštesnės energinės klasės užtikrina mažesnius šilumos nuostolius ir geresnį mikroklimatą. Nors B klasės namai šiandien laikomi pasenusiu standartu, daugelis statytojų vis dar susiduria su šios klasės projektais - ypač renovuodami senesnius pastatus ar užbaigdami pradėtas statybas.
Ar 2026 m. Ne. Naujiems projektams leidimai neišduodami, nes nuo 2016 m. visi naujai statomi gyvenamieji pastatai turi atitikti bent A energinio naudingumo klasę. Taip, jei modernizacijos metu pagerinamos šiluminės savybės, atnaujinamas šildymas, langai ar izoliacija. Renovuojant senus B klasės pastatus, privaloma užtikrinti, kad statybos darbai nepablogintų energinio efektyvumo. Ne, verta jį perprojektuoti pagal A ar A+ klasės reikalavimus.
C Klasė
Gyvenamasis namas ar kitos paskirties pastatas bus priskirtas C energinio naudingumo klasei, jei atitiks tam tikrus reikalavimus, kurių nekeliama daug.
Reikia parinkti atitinkamas šilumines pastato konstrukcijų savybes, šilumai nelaidžius langus, pasirūpinti šalčio tunelių sandarinimu. Vėdinimui reikalavimų nekeliama.
Nuo 2006 m. statomiems pastatams pradėtas taikyti reikalavimas, kad jie būtų ne žemesnės nei C energinės klasės.
D ir E Klasės
D ir E energinio naudingumo klasės yra laikomos neefektyviomis. Tai reiškia, kad pastatai, kurie priskirti minėtoms klasėms, sunaudoja labai daug energijos.
Dauguma sovietmečiu statytų namų yra priskiriami D ar net E energinei klasei. Tai reiškia, kad jie sunaudoja daug šilumos energijos, didelė dalis jos prarandama per sienas, langus, stogą. Tokie pastatai anuomet buvo statomi neatsižvelgiant į ekologines problemas ir kelia aibę problemų šiandien juose gyvenantiems asmenims dėl prastos šiluminės varžos.
G Klasė
Gyvenamojo būsto ar kitos paskirties pastato G energinio naudingumo klasė yra žemiausia, tokios klasės pastatams nekeliami specifiniai, aukšti reikalavimai.
Tokių statinių šiluminės savybės nereglamentuojamos, siekiant pasiekti šią klasę. G klasės pastatams nėra keliami ir sandarumo matavimai (nesvarbu, kokios paskirties tai statinys).
G klasės namo sertifikavimas - ne vienintelė mūsų paslauga. Profesionalų paslaugos apims platų veiklų lauką, pavyzdžiui, kitų klasių pastatų energinis sertifikavimas, dūmų ar kitoks sandarumo bandymas, tarpinis ar galutinis sandarumo testas, energetinio naudingumo sertifikatas ar pan.
Mažesni nei 50 kv. m. namai
Ar reikia namui iki 50 kv. energinio naudingumo sertifikavimo? Ar jis turi atitikti A++ klasę 2021 m.? Nes pagal STR 2.01.02:2016 numatyta, kad reikalavimai netaikomi 1.5 atskirai stovinčių pastatų, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų. Ar teisingai suprantu, kad iš to išplaukia, jog namas iki 50 kv. naudingo ploto neprivalo atitikti A++ klasės reikalavimų ?
Namams, kurie yra 50m2, kurie yra neblokuoti, energinio naudingumo reikalavimai nekeliami. Jei išlaikote tokį namo plotą, tada galite statytis, projektuotis taip, kaip jums širdis gedžia.
Pastato Energinio Naudingumo Sertifikato Kaina
Kitas aspektas lemiantis energinio naudingumo sertifikato kainą yra šalčio tiltai. Energinės klasės A, A+ ir A++ pastatams, kartais reikia paskaičiuoti ilginius-šiluminius tiltelius. Tai vietos, kur jungiasi skirtingi elementai. Pavyzdžiui, langai-sienos, stogas-sienos, pamatai-sienos.
Kuo daugiau tų šalčio tiltelių, kuo pastatas didesnis ir sudėtingesnis - tuo didesnė yra ir energetinio sertifikavimo paslaugos kaina.
Atliekame pastatų ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų skaičiavimus.
tags: #gyvenamojo #namo #naudingumo #klase