Apie gyvūnų laikymo taisykles ne kartą rašė ne tik portalas jonavoszinios.lt, bet ir kiti žiniasklaidos kanalai. Tačiau vis dar atsiranda skaitytojų, kurie klausia, ar šeimininkai privalo uždėti antsnukius dideliems šunims? Dėl to primename, ką turėtų žinoti kiekvieno šuns šeimininkas, auginantis keturkojį draugą Jonavos rajono savivaldybės ribose.
Kadangi šiandien sulaukėme jonavietės klausimo dėl didelių šunų ir būtinybės jiems uždėti antsnukį, atkreipiame dėmesį, kad jokios taisyklės nenurodo, jog dideli šunys privalo būti vedžiojami su jais.
Antsnukis - tai ne bausmė, o atsakingo šeimininko sprendimas, padedantis užtikrinti ne tik šuns, bet ir aplinkinių saugumą. Vis dar vyrauja mitas, kad antsnukiai reikalingi tik piktam ar pavojingam šuniui, tačiau iš tiesų jų paskirtis yra kur kas platesnė ir svarbesnė.
Šiame straipsnyje aptarsime, kada antsnukis būtinas, kokių tipų yra, kaip pasirinkti tinkamiausią modelį, kaip pripratinti šunį prie šios priemonės, ir galiausiai - kaip antsnukis prisideda prie atsakingo šeimininkavimo.
Kada antsnukis yra būtinas?
Viešosiose vietose antsnukio naudojimą dažnai reglamentuoja įstatymai ar savivaldybių taisyklės - ypač tam tikrų veislių šunims. Tačiau net jei teisės aktai to nereikalauja, yra situacijų, kai antsnukis tampa labai vertinga priemone. Taip pat antsnukiai naudingi kelionių metu, kai šuo susiduria su neįprasta aplinka, arba kai vykstate pas veterinarą.
Po operacijų antsnukis gali padėti šuniui nepasiekti žaizdos ar nenuimti tvarsčių. Svarbiausia - antsnukis neturi būti naudojamas kaip priemonė nuslopinti šuns emocijas ar bausti.
Mieste gyvenantiems šunims antsnukis iš tiesų yra būtinas. Artėja ir atostogų kelionių laikotarpis - taip pat su šunimis. Tada kiekvienas, miesto ar kiemo šuo, turėtų būti su antsnukiu. Tik koks? Karštą vasarą tinkamai pasirinktas ir pritaikytas antsnukis ypač svarbus dėl šuns sveikatos.
Padėtis, kai antsnukis gali išgelbėti mūsų šunį, taip pat ir mus pačius, kai jie valgo viską, ką randa. Tinkamo tipo antsnukis neleis šnipinėti tarp šiukšlių gulinčių ant žemės. Prisiminkime, kad antsnukis neišmokys šuns nevalgyti visko, bet tik kliudys.
Keliaujant, tyrinėjant, susispaudžiant minioje žmonių ar stovint eilėse - nežinomose situacijose šuo turėtų būti apsaugotas. Net keliaujant į kaimą, verta turėti antsnukį po ranka.
Situacijos, kada antsnukis gali būti naudingas:
- Vizitas pas veterinarą
- Kelionės
- Po operacijų
- Viešasis transportas
- Dresūra
- Agresyvus elgesys
Antsnukių tipai
Antsnukių pasirinkimas šiandien - itin platus. Skiriasi ne tik jų forma ar dizainas, bet ir paskirtis. Vienas populiariausių - vielinis antsnukis, kuris leidžia šuniui laisvai kvėpuoti, atverti burną ir net iškišti liežuvį. Toks antsnukis tinkamas ilgoms išvykoms ar fiziniam krūviui.
Taip pat egzistuoja minkšti nailoniniai antsnukiai, kurie labiau riboja burnos judesius, todėl turėtų būti naudojami tik trumpam laikui - pavyzdžiui, vizito pas veterinarą metu. Veterinarinis antsnukis paprastai gaminamas iš labai patvarios dirbtinės medžiagos - nailono ar orthaliono. Pritvirtinamas lipdukais labai tvirtai priglunda ir priveržia šuns žandikaulius, neleidžiant jam atsidaryti, loti, gerti, kramtyti ir lekuoti. Dėl šios priežasties jų negalima naudoti kiekvieną dieną.Jie yra tinkami tik trumpam nešiojimui, patalpose, kur nėra karšta. Tokiame antsnukyje esančiam šuniui sunku kvėpuoti, taip pat atlikti termoreguliaciją. Šuo mažai prakaituoja, o efektyviausias jo kūno aušinimo būdas yra lekavimas. Kasdien dėvint veterinarinį antsnukį, ypač šiltomis vasaros dienomis, šuo gali perkaisti ir turėti šilumos smūgį.
Nepamirškime ir odinių antsnukių - jie ypač vertinami dėl savo tvirtumo, ilgaamžiškumo ir natūralios medžiagos, kuri draugiška šuns odai. Tinkamai pritaikytas odinis antsnukis ne tik puikiai atrodo, bet ir užtikrina komfortą net ilgesnių pasivaikščiojimų metu. Odinis antsnukio modelis yra labai gerai pritaikytas prie šuns galvos. Be to, jis yra lengvas ir minkštas, šuo gali išplėsti burną, gerti vandenį ir lekuoti, bet ne taip laisvai kaip su kitais antsnukiais. Odiniai dirželiai nėra labai tvirti, tačiau aršius šunis sulaiko.
Iš plastiko pagamintas antsnukis apima odos ir metalo modelių ypatybes. Tuo pačiu metu jis yra gana lengvas ir patvarus. Jis gerai guli ir netrukdo šuniui. Plastiką lengva valyti ir plauti. Kalbant apie plastikinį antsnukį, mes galime išskirti vieną su dvigubu dugnu. Tai puikus sprendimas vaikščioti su šunimi, kuris mėgsta valgyti viską ką randa. Dvigubas dugnas neleidžia jums nieko vilkti per kilpas, todėl galite būti ramūs dėl savo augintinio sveikatos.
Fiziologiniai antsnukiai yra visiškai saugūs tiek šunims, tiek jų šeimininkams. Jie atitinka daugybę rekomendacijų ir suteikia šuniui patogumo. Pagaminti iš plastiko arba metalo, padengti plastiku, gana lengvi ir lankstūs. Populiariausi modeliai yra „Baskerville“ ir „Chopo“. Jie leidžia laisvai ir pilnai naršyti, užuosti kvapus ir juos sekti, gerti vandenį ir netgi leisti šuniui valgyti skanėstus. Jie rekomenduojami visose situacijose ir ilgalaikiam dėvėjimui.
Metalinės vielos nėra malonios dėvėti, karštomis dienomis greitai įkaista ir gali sukelti nudegimus ar pažeisti epidermį, o šalnose gresia nušalimas. Toks antsnukis tikrai veiksmingas, o tinkamo dydžio jis leidžia šuniui minimaliai gerti vandenį ir lekuoti. Metalas yra lengvai valomas ir galite laikytis didesnės higienos, tačiau jis yra sunkus ir kietas. Smūgis su tokiu antsnukiu yra skausmingas, o kai šuo netyčia atsitrenks į šeimininką, padarys jam didelę žaizdą. Metalinis gumuotas antsnukis yra viena iš populiariausių rūšių. Jis turi savo privalumų ir trūkumų.
Tinkliniai plastikiniai antsnukiai, nors yra lengvi ir patogūs, netinkami šunų lenktynėms. Odiniai antsnukiai, nors ir brangesni, yra tvirtesni ir ilgiau tarnauja. Vasarą arba prie pliusinės temperatūros šuniui galima uždėti tinklinį metalinį antsnukį. Kai lauke minusinė temperatūra, jų dėvėti nepatartina, kadangi prie metalo gali prilipti šuns dantys ar liežuvis. Šildomi antsnukiai kainuoja brangiau, jie didesni ir sunkesni. Porolonas, kuris naudojamas kaip šildomoji priemonė, apsaugo jūsų numylėtinį nuo stipraus šalčio. Dvigubas metalinio antsnukio tinklelis tinka tokiems šunims, kurie mėgsta nuo žemės rankioti visokius "skanėstus". Jei pasirinkote tokį antsnukį, atkreipkite dėmesį į priekinį tinklelį: jo langeliai turi būti vertikalūs. Piktiems savo augintiniams šeimininkai dažnai perka vientisus odinius antsnukius. Jie, priešingai nei tinkliniai odiniai krepšeliai, gerai palaiko šuns formą ir apsaugo nuo jo agresyvumo. Daugelis dresuotojų šunį su antsnukiu palaiko ilgiau, kadangi taip geriau vystosi jo gūžys ir pagerėja sukandimas. Tokiems tikslams puikiai tinka vientisas antsnukis iš storos odos.
Antsnukių tipų palyginimas:
| Antsnukio tipas | Privalumai | Trūkumai | Rekomenduojama |
|---|---|---|---|
| Vielinis | Leidžia laisvai kvėpuoti, atverti burną | Gali įkaisti arba atšalti | Ilgoms išvykoms, fiziniam krūviui |
| Nailoninis | Lengvas, kompaktiškas | Ribota burnos judesių laisvė | Trumpam naudojimui (pvz., pas veterinarą) |
| Odiniai | Tvirti, ilgaamžiai, patogūs | Reikalauja priežiūros | Ilgam naudojimui, pasivaikščiojimams |
| Plastikiniai | Lengvi, patvarūs, lengvai valomi | - | Universalus pasirinkimas |
| Fiziologiniai | Saugūs, patogūs, leidžia ėsti skanėstus ir gerti vandenį | - | Visoms situacijoms, ilgalaikiam dėvėjimui |
Kaip pasirinkti tinkamą antsnukį?
Pirmiausia - žinokite savo šuns poreikius. Jei jūsų augintinis mėgsta bėgioti, žaisti, ilgai vaikščioti - rinkitės tokį antsnukį, kuris leidžia laisvai kvėpuoti ir atverti burną. Svarbu tiksliai išmatuoti šuns snukį - tiek ilgį, tiek apimtį. Antsnukis turi būti pakankamai erdvus, kad šuo galėtų kvėpuoti ir atverti burną, tačiau neturi smukti ar spausti.
Naudingas matas yra snukio aukštis, kai jis visiškai atidarytas. Atkreipkite dėmesį ir į tvirtinimo sistemą - ar dirželiai nesmunka, ar gerai laikosi, ar nespaudžia ausų ar akių. Jei įmanoma, leiskite šuniui išbandyti antsnukį prieš pirkimą.
Tinkamas antsnukis - tai kompromisas tarp saugumo ir komforto. Mažasis jorkšyras ir didysis vokiečių dogas tikrai negalės dėvėti to paties antsnukio! Reikalingas pavadėlis su užsegamais kabliukais abiejuose galuose, kad vedžioti savo šunį ant antsnukio. Vienas iš jų segasi prie apykaklės. Pavadėlį turime taip paimti, kad būtent tuo galu vedžioti gyvūną. Antrasis kabliukas pritvirtintas prie apatinio antsnukio kilpos apskritimo. Prie jo pritvirtinta pavadėlio dalis turėtų būti gana laisva ir priveržta tik tada, kai šuniui reikia drausmės. Gyvūnas neturi būti tempiamas ar traukiamas už antsnukio. Norint sudrausminti šunį, paprastai pakanka nedidelio patempimo, dėl kurios galva neturėtų stipriai sulenkti ar priversti šunį atsisėsti ar atsigulti.
Pridėk maždaug 1-2 cm prie kiekvieno matmens, kad šuniui būtų patogu, bet ne per laisva. Nerūdijantis plienas - amžinas pasirinkimas. Sunkesnis, bet patikimas. Guma ir silikonas - lengvi ir lankstūs, bet mažiau patvarūs. Nailonas ir poliesteris - medžiaginių antsnukių pagrindas. Patvarūs, bet linkę sugerti kvapus. Oda - klasikinė, bet reikalaujanti priežiūros medžiaga.
Paminkštinimai apsaugo šuns odą nuo trynimo. Ventiliacija - šunys reguliuoja kūno temperatūrą kvėpuodami. Galimybė atsigerti ir atsigaivinti - krepšelio tipo antsnukiai leidžia šuniui atsigerti neišsiimant antsnukio. Reguliuojami dirželiai - šunys auga, priaugą svorio, keičia kailio tankumą.
Kaip pripratinti šunį prie antsnukio?
Dauguma šunų iš pradžių vengia antsnukio, tad labai svarbu kantriai ir švelniai juos su juo supažindinti. Leiskite augintiniui iš pradžių apuostyti antsnukį, dėti jį šalia maisto, kad šuo susietų jį su maloniais dalykais. Laikui bėgant ilginkite dėvėjimo laiką - visada skatinkite teigiamą elgesį. Būkite švelnūs ir nenaudokite prievartos.
Svarbiausia - nuoseklumas. Reguliarios, trumpos treniruotės, palaipsniui didinant laiką, padeda pasiekti puikių rezultatų. Nustebsi, bet Luna dabar pati kiša nosį į antsnukį!
Antsnukis yra naudojamas treniruočių metu, kai nepavyksta atlikti kitų nepaklusnaus šuns drausminimo būdų. Netinkamas ar per ilgas antsnukio naudojimas neigiamai veikia gyvūno sveikatą. Baimė suspausti kilpas gali sukelti šuniui stresą, neigiamus elgesio pokyčius, nerimą ir net agresiją. Jauniems šunims, kurių osteoartikulinė sistema dar nėra visiškai suformuota, piktnaudžiavimas antkakliu gali sukelti skeleto deformacijas ir degeneracinius pokyčius. Panaši situacija yra sergantiems ar nusilpusiems gyvūnams.
Veisėjai ir dresuotojai pabrėžia, kad auginant šunis svarbiausia yra teigiama augintinio motyvacija ir apdovanojimas.
Šuo su antsnukiu. Šaltinis: Vikipedija
Priežiūra ir higiena
Naudojant antsnukį kasdien, būtina pasirūpinti jo higiena - reguliariai valykite, tikrinkite, ar nėra įtrūkimų ar dėvėjimosi požymių. Pasirūpinkite tinkamu dydžiu: netinkamo dydžio antsnukis gali sukelti diskomfortą ar netgi sužeidimus, todėl reguliariai tikrinkite, ar jis vis dar tinkamas augančiam ar besikeičiančiam šuniui. Antsnukis neturi būti per laisvas, bet ir neturėtų veržti.
Svarbiausia - nesijausk blogai dėvėdamas savo šuniui antsnukį. Gal neatrodo svarbu, bet patikėk - nešvarus antsnukis gali sukelti odos problemų tavo augintiniui.
Teisiniai aspektai ir reikalavimai Lietuvoje
Jonavos rajono savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Andrius Venckus jau seniau yra sakęs, kad gyvūnų laikymo taisyklės aiškiai nurodo, jog antsnukiai privalomi ne visiems šunims. ,,Žmonės turi užtikrinti, jog jų šunys nekels pavojaus aplinkiniams. Jei kyla rizika, kad gyvūnas gali elgtis agresyviai, jam būtina uždėti antsnukį. Tai turi įvertinti šeimininkas. Iki šiol galioja ir reikalavimas dėti antsnukius kovinių ir pavojingų veislių sąrašui priklausantiems šunims, tačiau greitu metu, ko gero, šio sąrašo nebeliks - vis garsiau kalbama, kad jį reikia naikinti“, - kalbėjo Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Andrius Venckus.
Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašas sudarytas dar 2013 metais tuometinio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymų. Tačiau kaip ir minėjo A. Venckus, šis sąrašas, ko gero, anksčiau ar vėliau taps negaliojančiu. Žemės ūkio ministerija, gyvūnų teisių apsaugos organizacijos, Lietuvos kinologų draugija ir kitos, gyvūnais besirūpinančios institucijos jau ne vienerius metus vis garsiau kalba apie būtinybę naujai reglamentuoti kovinių ir pavojingų veislių bei jų mišrūnų laikymo taisykles.
Pokyčių reikalaujama, nes patirtis aiškiai rodo, kad žmonėms pavojingi ne konkrečių veislių šunys ar individai, bet augintiniai, kurie netinkamai auginami ar prižiūrimi.
Uostamiesčio savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu tai įvyko praėjusių metų liepos pabaigoje. "Nurodoma, kad šunis privalu vedžioti su pavadėliais. Antsnukis nėra būtinas. "Kiekvienas žmogus žino, koks yra jo augintinis. Agresyvus ar ne. Jei šuo gali sukelti pavojų kitiems, reikėtų antsnukio. Jei nepiktybinis - ne.
Pasak V.Valio, anksčiau keturkojai turėjo būti vedžiojami su antsnukiais, išskyrus tuos, kurie labai maži. V.Valys tvirtino, kad augintinio agresyvumas nepriklauso nuo jo dydžio. Maži šuniukai neretai būna piktesni ir dažniau kanda.
"Vykdome reidus. Jų metu piktų keturkojų neteko sutikti. Nė karto nebuvo taip, kad mums prieinant gyvūnas lotų ar pultų. Gal neatrodome pavojingi.
Šiuo metu galiojanti tvarka nustato, kad šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. „Jeigu šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams“, - rašoma Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos apraše.
Už šių taisyklių nepaisymą, administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos sankcijos - įspėjimas arba bauda iki 200 Lt.
Vilniuje taikoma viena išimtis - antsnukis nėra būtinas tiems keturkojams, kurie kartu su savo šeimininkais yra išsilaikę taip vadinamą socializacijos testą. Vilniaus mieste šunis testuos 4 kinologai: Livija Zizevskė, Neda Volkova, Igoris Avtuška ir Viktoras Avtuško. Pastarasis nuramino: „Dviračio neišradinėsime. Kaip įprasta, remsimės tradiciniu šuns socializacijos testu. Jau pats testo pavadinimas „Šuo mieste“ nusako jo esmę. Šuo turi paklusti komandoms nepaisydamas nei praeivių, nei dviratininkų, nei automobilių ar kitokių trukdžių. Šuo turi būti sutelkęs dėmesį į šeimininką. Jis turi ramiai išlaukti tam tikrą laiką paliktas vienas, atbėgti pakviestas, ramiai prasilenkti su praeiviais, kitais šunimis (testuojant būtinai dalyvauja ir „pašalinis“ šuo)“.
Bendrijos atsakingoji sekretorė Natalija Avtuško sakė, kad laikantis testą šuo būtinai turi būti registruotas (mikroschema arba tatuiruotė). Suformavus 10 šunų grupę, numatytą dieną bus laikomas testas ir 3 metams išduodamas „socialaus šuns“ pažymėjimas. Egzamino kaina - 25 Lt. Neišlaikiusieji pasitobulins ir po kurio laiko vėl galės perlaikyti testą. Grupes formuos ir išsamią informaciją teiks Lietuvos kinologų draugija.
Svarbu: Visais kitais atvejais už tai gresia įspėjimai ir net piniginės baudos.
Antsnukis - ne silpnumo, o stiprybės ženklas. Tai - brandus, atsakingas sprendimas, rodantis, kad savo augintinį mylite ir rūpinatės ne tik juo, bet ir aplinkiniais. Pasirinkę tinkamą antsnukį, kantriai pripratinę šunį ir reguliariai jį prižiūrėdami, galite džiaugtis saugesniais, ramesniais ir malonesniais pasivaikščiojimais.