Nusprendus modernizuoti savo būstą natūraliai kyla daugybė klausimų: nuo ko pradėti, ar galima pretenduoti į valstybės paramą, gal verta neskubėti ir tuomet ateityje pavyks pasinaudoti palankesnėmis sąlygomis?
Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiabučių namų modernizavimo (atnaujinimo) programa, kuri - lyg valstybės paskata tiems, kurie nori investuoti į savo daugiabučio namo sutvarkymą. Lietuvoje nuo 2013 metų vyksta Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa, kuria jau pasinaudojo daugiau nei 3,5 tūkst. daugiabučių gyventojų.
Tačiau didžiosios Lietuvos savivaldybės atkreipia dėmesį, kad daugiabučių namų renovacijos procesus šalyje vis dar stabdo biurokratija ir dažnai besikeičiančios finansavimo tvarkos. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktorė Roma Žakaitienė taip pat atkreipia dėmesį, jog daugiabučių namų atnaujinimo projektų tvarkos yra sudėtingos.
Aplinkos ministerijos kancleris P. Poderskis sako, kad vienas iš renovacijos procesą labiausiai stabdančių veiksnių tebėra biurokratija. P. Poderskis teigia, jog Aplinkos ministerija kartu su APVA bendradarbiauja, siekiant užtikrinti sklandesnę daugiabučių namų modernizavimo tvarką.
„Dėl biurokratinių procesų pradėti darbai, su APVA mes rengiamės tuos procesus trumpinti ir iš tikrųjų (...) renovacijos procese dalyvauja ir verslas, ir valdžia, ir gyventojai, (…) ant to dar užsideda viešojo sektoriaus biurokratizmas, tai iš tikrųjų gana komplikuota. Tačiau mes esame pasirengę planus ir manau, kad jau nuo kitų metų būtų galima tikėtis konkrečių pokyčių sistemoje“, - sakė jis.
VšĮ „Akmenės būstas“ direktorė Dalia Noraitė-Borusienė sako, kad kliūčių renovuojant kyla ir dėl gyventojų nepasitikėjimo sistema. Apie tai, kad net ir pavienių daugiabučių renovacija kelia nemažai iššūkių, kalba ir savivaldybės.
Tauragės šilumos tinklų direktorius Audrius Arčisauskas sako, kad didžiausios kliūtys įgyvendinti modernizaciją mieste kyla dėl biurokratijos vykstant derinimams tarp institucijų: „Yra tik vienas kreditorius, kainos indeksuojamos tik gavus rangovą, sudėtingi darbo procesai, dėl kurių nuo 24 iki 36 mėnesių užtrunkame, kol prasideda rangos darbų pirkimas. Per tuos kelerius metus įvyksta tiek pokyčių, kad dėl pasikeitusių teisės aktų vėl tenka grįžti į pradžią ir derinti investicinius projektus iš naujo. Taip menkinamas renovacijos procesas ir projektuotojų kompetencijos prieš gyventojus. Reikalaujama vykdyti pirkimus per centrinę pirkimo sistemą, bet čia negali dalyvauti visi statybininkai, kurie yra rinkoje.
Kad kvartalinė renovacija nevyksta sklandžiai, sutinka ir Aplinkos ministerija. „Vis dėlto dabartinis renovacijos mastas ir poveikis nėra pakankami.
„Didžiausias iššūkis išlieka finansinis - gyventojai, susipažinę Aplinkos projektų valdymo agentūros dažnai keičiamais finansavimo modeliais, neretai persigalvoja ir atsisako dalyvauti pastatų modernizavimo programoje. Stabili ir didesnė valstybės parama paskatintų aktyvesnį renovacijos procesą“, - Eltai teigė Klaipėdos savivaldybė.
„Kaip ir visoje šalyje, pagrindiniai renovacijos iššūkiai susiję su finansavimo šaltiniais ir procedūrų trukme. Šiaulių miesto savivaldybė įvardijo, jog didžiausi trikdžiai, apsunkinantys renovacijos procesą, yra per maža parama energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, vėluojantis projektų finansavimas bei dažnas finansavimo modelio keitimas.
Tiesa, Vilniaus miesto savivaldybės atstovo žiniasklaidai Gabrieliaus Grubinsko teigimu, sostinė su tiesioginiais iššūkiais nesusiduria, kadangi renovacija, anot jo, yra gyventojų apsisprendimo ir valstybės reguliavimo bei skiriamos paramos klausimas.
APVA Pastatų modernizavimo departamento direktorės Gintarės Burbienės teigimu, lėšų skyrimo sąlygos negali išlikti nepakitusios visais atvejais dėl ribotos daugiabučių atnaujinimo programai skiriamos valstybės biudžeto dalies.
„Kadangi valstybės biudžeto galimybės pilnai finansuoti daugiabučių modernizavimo programą yra ribotos, renovacijos finansavimas negali būti visiškai vienodas ar tęstinis visais atvejais“, - Eltai komentavo ji.
„Siekiant sudaryti sąlygas, kad kvietimai renovuotis būtų pastovūs, yra ieškomi alternatyvūs finansavimo šaltiniai, tokie kaip ES lėšos, Modernizavimo fondo lėšos ar kitos. Kiekvienas lėšų šaltinis turi ir savo lėšų panaudojimo tvarką ir taisykles, prie kurių tiek Aplinkos projektų valdymo agentūra, tiek projektų vykdytojai, tiek gyventojai turi prisitaikyti“, - tęsė G.
Anot agentūros, šiuo metu įvertintos 90 paraiškų, pasirašytos 74 sutartys. APVA duomenimis, šalyje renovuotų daugiabučių yra 4329, šiuo metu renovuojami 1050. Iš viso yra dar apie 34 tūkst. nerenovuotų namų, statytų iki 1993 m.
E. Bindokas aiškina, kad ji - lyg valstybės paskata tiems, kurie nori investuoti į savo daugiabučio namo sutvarkymą. „Tačiau svarbu žinoti, jog parama nuolat keičiasi, vyksta pertvarkos. Vis tik tendencija tokia, kad parama nėra didėjanti.
Anot eksperto, tikėtina, kad metams bėgant parama nedidės, o dėl infliacinių procesų statybos kainos kils. E. „Reikia paraginti gyventojus nueiti į seniūniją ir išsiaiškinti, ar jiems priklauso kompensacija. Socialinė parama priklauso tiems, kurie turi teisę į šildymo kompensaciją.
„Taip pat šimtaprocentine parama gali pasinaudoti ir Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės gynėjai, nukentėję nuo 1991 sausio 11-13 d. E. „Tačiau apskritai atsakyti į klausimą, kiek kainuoja modernizacija, aš negaliu. Galiu pasakyti, kiek ji kainavo praeityje, o kiek kainuos ateityje atsakyti neįmanoma.
Jis nurodo, kad sužinoti, kiek kainuos namo modernizavimas, galima parengus investicinį planą. „O kada daugiabučio namo atnaujinimas atsiperka? Į šį klausimą taip pat vienareikšmiško atsakymo nėra. Tik individualiai žmonės gali tai įvertinti. Tačiau tai darant būtina įvertinti įdiegtas energiją taupančias bei ją gaminančias priemones, šilumos energijos sąnaudų sumažėjimą“, - aiškina E.
„Pavyzdžiui, nebūna atliktas namo techninės būklės vertinimas. „Norint nepadaryti klaidų labai svarbu racionaliai rinktis modernizavimo priemones. Tai daroma rengiant investicinį planą“, - nurodo E.
Pašnekovas pasakoja, kad kartais susiduriama ir su kitomis problemomis, kurios lemia didesnes išlaidas. „Problemų kilti gali ir dėl kitų dalykų - netiksliai parengtos užduoties projektavimui, rangos darbų sutarties, komunikacijos su butų savininkais.
E. Bindokas ragina nepamiršti, kad kiekvieno buto ar kitų patalpų savininkas turi tam tikrų pareigų. Pavyzdžiui, anot jo, negalima trukdyti vykstančiam atnaujinimo (modernizavimo) projektui.
„Taip pat svarbu užtikrinti priėjimą prie namo bendrųjų inžinerinių komunikacijų tiek bute, tiek kitose patalpose, pavyzdžiui, rūsiuose. Pašnekovas sako, kad daugiabučio namo atnaujinimas - daugiau nei vien tiesioginės ekonominės naudos siekimas.
Tarp Lietuvos žaliojo kurso tikslų - renovacijos banga. Nacionalinės klimato kaitos darbotvarkėje prie Lietuvos stiprybių numatyta sukurta ir plėtojama pastatų modernizavimo ir renovacijos sistema didinant energijos vartojimo efektyvumą, mažinant energetinį skurdą, nuosekliai pereinant prie gyvenamųjų kvartalų renovacijos.
Analizė atskleidė, kad šiuo metu kvartalų renovacijos programos dažniausiai rengiamos paviršutiniškai, tik dėl galimybės gauti prioritetinį balą siekiant finansavimo daugiabučiams atnaujinti. Nustatyta, kad trūksta kvartalų formavimo ir atrankos principų.
Vertinant apklausoje pateiktus vidutinius kvartalų plotus savivaldybėse, matomi dideli jų skirtumai. Savivaldybėse nėra bendro sutarimo, pagal kokius kriterijus turėtų būti nustatomos kvartalų ribos ir koks turėtų būti vidutinis kvartalo dydis.
Nėra numatytos metodikos, principų, kaip miestas galėtų būti skirstomas į kvartalus. Tai lemia, kad formuojant kvartalus dažnai nėra atsižvelgiama į smulkesnius konteksto niuansus, skirtingus gyventojų poreikius.
Vienas esminių nustatytų barjerų - nėra bendro finansavimo mechanizmo. „Dialogas su gyventojais yra itin svarbus, nes vis dar egzistuoja baimių, kad rangovai gali neužbaigti darbų, bankrutuoti ar atlikti darbus nekokybiškai.
Dažnai tenka detaliai paaiškinti daugiabučių atnaujinimo procesą, pabrėžiant, kad gyventojai turi teisę ir pareigą pranešti apie bet kokias problemas dėl darbų kokybės. Rangovai šiuo metu supranta savo atsakomybę ir glaudžiai bendradarbiauja tiek su renovacijos administratoriumi, tiek su gyventojais.
Vis dėlto dažnai tenka įkalbinėti gyventojus neatsisakyti svarbių darbų, pavyzdžiui, atnaujinti drenažo sistemą. Visuomet pasiteisina gyventojų iniciatyvos, t. y. stebėti, klausti, pranešti tiek renovacijos administratoriui, tiek rangos darbų techninę priežiūrą vykdančiam techniniam prižiūrėtojui.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. kovo 31 d. pasitarimo sprendimu (protokolo Nr. 18) pritarė Ilgalaikei renovacijos strategijai, pagal kurią iki 2050 m. visi Lietuvos viešieji ir privatūs pastatai bei gyvenamieji namai turės tapti visiškai nepriklausomi nuo iškastinio kuro, o jų anglies dvideginio pėdsakas būti lygus nuliui. Aplinkos ministerija 2022 m. spalio 19 d. įsakymu patvirtino ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos įgyvendinimo planą.
Pagal šį planą bus atnaujinami miestai ir miesteliai, įgyvendindama Europos naujojo bauhauzo (NEB) iniciatyva, sukuriama finansinė ir reguliacinė viešųjų pastatų, kvartalinės renovacijos, paveldotvarkos ir restauracijos paskata. Taip inicijuojama geriausia architektūrinių sprendimų ir aplinkos tvarkymo patirtis, užtikrinamas efektyvus konsultavimas, rengiant investicijų planus, sprendžiant jų įgyvendinimo klausimus bei projektų vykdytojų atsakomybė, suteikus jiems garantijas.
2030 m. bent 15 proc. Lietuva ir toliau teiks prioritetą daugiabučiams pastatams atnaujinti, sieks mažinti vartotojų išlaidas už šildymą ir gerinti gyvenimo sąlygas daugiabučiuose. Esamos politikos priemonės yra nukreiptos į tris pagrindinius veiksnius, darančius poveikį energijos vartojimo efektyvumui namų ūkiuose: pastatų modernizavimą, neefektyvių įrenginių keitimą ir vartotojų elgseną.
Pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą 2021-2030 m. Daugiabučių pastatų atnaujinimo programa 2021-2026 m. Atnaujinus pastatą turėtų būti pasiekta B arba C klasė ir kasmet sutaupyta 40 proc. pastate suvartojamos energijos.
Pagal šią priemonę iki 2026 m. Daugiabučių pastatų atnaujinimas (modernizavimas) 2024-2030 m. Daugiabutis pastatas turės būti atnaujintas iki B klasės ir sutaupyta 40 proc. energijos. Iki 2030 m. pabaigos turėtų būti renovuota 7534 daugiabučiai, iš jų 860 daugiabučių planuojama atnaujinti (modernizuoti) naudojant gamykloje iš atsinaujinančių organinės kilmės gamtos išteklių pagamintus standartizuotus modulinių konstrukcijų gaminius (skydus).
Planuojama, kad iki 2030 m. Viešųjų pastatų energinio naudingumo didinimo programoje yra nustatyti tikslai iki 2030 m., susiję su valstybei ir savivaldybėms priklausančių pastatų atnaujinimu. Centrinės valdžios pastatams ši priemonė įgyvendinama 2021-2028 m., savivaldybių pastatams - 2021-2024 metais.
Planuojama, kad iki 2030 m. bus atnaujinta apie 367 000 m2 centrinės valdžios viešųjų pastatų ploto ir apie 86 220 m2 savivaldybių viešųjų pastatų ploto. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą viešieji pastatai po atnaujinimo turi pasiekti minimalią B arba C klasę. Kasmet bus sutaupoma apie 8 GWh energijos ir iš viso ši priemonė leis sutaupyti apie 0,44 TWh energijos. (2021-2028 m. 2024-2030 m. viešieji pastatai turės būti atnaujinti iki B klasės, iki 2030 m. bus atnaujinta apie 143 tūkst. m2 centrinės valdžios viešųjų pastatų ploto ir 363 780 m2 savivaldybių viešųjų pastatų ploto. Planuojama, kad iki 2030 m. bus sutaupyta 0,138 TWh energijos.
Lietuvoje kasmet atnaujinami keli šimtai daugiabučių ir skaičiai, numatoma, tik augs, auga ir sparta. Tačiau didinant spartą, išlieka iššūkis - tipiniai daugiabučiai atnaujinami tipiniais sprendimais, paliekant nuošalyje esminį gyventojų gyvenimo kokybės pagerinimą.
Koncepcijoje išsamiai išnagrinėti istoriniai planai, kurie atskleidė, kad arčiausiai Antano Baranausko aikštės esantis daugiabučių kvartalas iškilo nugriovus medinius pastatus. „Miesto centre yra pora daugiabučių kvartalų, kurie, iš dalies mūsų sėkmei, dar nebuvo atnaujinti.
Koncepcijos rengėjų biuro „Office De Architectura“ vizijoje numatyta, kad dalis daugiabučių pastatų būtų atnaujinami vieną tipinį pastatą suskaidant į penkis-šešis mažesnius. Be dėmesio nelieka ir viešosios erdvės. Numatoma išplėsti automobilių stovėjimo aikšteles, įrengti vaikų žaidimo erdves, pasodinti naujų želdinių ir atnaujinti sporto infrastruktūrą. Įgyvendinus planuojamus pokyčius, kvartalas visiškai atsinaujintų pagal kompleksinės kvartalo transformacijos principus.
Tokiu būdu kiekviena pastato laiptinė galėtų balsuoti ir pasirinkti jos gyventojams labiausiai patinkantį fasado atnaujinimo sprendimą. „Koncepcijoje numatyti sprendiniai yra nauji, galbūt netikėti, tačiau racionalūs ir įgyvendinami.
Tai sudaro 12,2% visų daugiabučių, esančių Lietuvoje. UAB „Mureka“ džiaugiasi, kad nuo 2015 m. tapo Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos dalimi. Iki 2025 m. UAB „Mureka“ pastangos buvo įvertintos - 2023 m. mūsų renovuoti daugiabučiai, esantys Pramonės pr. Kaune, buvo nominuoti APVA organizuotame „Metų renovacijos projekto“ rinkimuose. Taip pat 2022 m. už renovuotą daugiabutį, esantį Vytauto g.
Seimas pritarė siūlymui renovuojant ar modernizuojant daugiabučius padidinti valstybės paramą nepriklausomybės gynėjams ir jų šeimų nariams. Seimas pritarė Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo pakeitimams, išplėsdamas paramos gavėjų ratą.
Šiuo metu galiojančiame įstatyme įtvirtinta, kad valstybės parama suteikiama nepasiturintiems gyventojams ir Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos.
Viena įstatymo pataisų iniciatorių - Seimo narė Paulė Kuzmickienė - pasiūlė teisę į šią paramą suteikti ir jų šeimos nariams: žuvusiųjų vaikams (įvaikiams), žuvusiųjų našliams (našlėms) ir žuvusiųjų tėvams (įtėviams). Vyriausybės siūlymu ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pritarimu, nuspręsta tokią galimybę suteikti ir Lietuvos nepriklausomybės gynėjų, netekusių 45 ir daugiau proc. dalyvumo dėl 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, šeimos nariams.
„Yra reikšmingas papildymas, kuriuo nepriklausomybės gynėjų, pripažintų nedarbingais ar iš dalies darbingais, šeimų nariai taip pat įgytų teisę į valstybės paramą renovuojant, modernizuojant daugiabučius. Jeigu pirminis ratas buvo apie 30 asmenų, dabar tai būtų apie 370 asmenų. Svarbu yra tai, kad kompensacija būtų taikoma žiūrint į atnaujinimo projektų paraiškas, pateiktas po 2019 m. sausio 1 d., kompensavimas šimtaprocentinis ir labai svarbu, kad, susitvarkius dokumentus, asmeniui ta kompensacija būtų išmokama iš karto“, - Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė viena pataisų iniciatorių Seimo narė P. Kuzmickienė.
Priimtomis pataisomis, įstatyme nustatytus daugiabučių atnaujinimo programos reikalavimus atitinkančiais atvejais, tokiems asmenims bus apmokamos išlaidos, tenkančios atnaujinimo projekto parengimui, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimui, jo įgyvendinimo administravimui, statybos techninės priežiūrai, kredito draudimo įmoka, išmokant vienkartinę kompensaciją už kreditą, paimtą daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir (ar) palūkanas, jeigu jos buvo apskaičiuotos.
Vienkartinė kompensacija išmokama nurodytiems asmenims ir tuo atveju, jeigu daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) kreditas nebuvo paimtas, tačiau buvo apmokėtas nuosavomis lėšomis. Valstybės parama teikiama asmenims, kurie yra būsto savininkai, tik už vieną nuosavybės teise valdomą būstą.
„Sausio 13-osios nepriklausomybės gynėjai, žuvusieji, sužeistieji, jų šeimos tąsyk, 1991-aisiais metais, padėjo pamatinę savo pastangą ir auką valstybingumui išsaugoti. Tokia valstybės pagalba šiems žmonėms, mano nuomone, yra ir teisinga, ir suprantama. Laisvės gynėjai yra išskirtiniai žmonės ir jie turi sulaukti didesnio valstybės dėmesio“, - sakė Seimo narė P. Kuzmickienė.
Projekto priėmimo metu Seimas pritarė Kasparo Adomaičio siūlymui papildyti projektą papildomu finansavimu skiriantiems dėmesį renovacijos architektūrai.
„Renovacija niekada negali būti vien tik dėl energetinio efektyvumo. Mano siūlymas siekia, kad būtų bent jau gera renovacijos architektūra. Tai yra, jeigu tie, kas renovuojasi, gauna miesto savivaldybės priarimą, kad jų architektūra atitinka geros renovacijos kokybės standartą, jie gauna papildomus 5 proc. paramos“, - sakė K. Adomaitis.
Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIVP-2366(2) pritarė 107, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė du Seimo nariai.
Įstatymas įsigalioja 2024 m. birželio 1 d. Teisės akto pakeitimu nurodytos daugiabučių namų atnaujinimo projekto išlaidų kompensacijos bus taikomos daugiabučių namų atnaujinimo projektų paraiškoms, pateiktoms po 2019 m.
Valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems atnaujinimo projektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą (toliau - Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa) ar ją atitinkančias savivaldybių programas ir (ar) siektinus tikslus, uždavinius ir rodiklius pagal kompetenciją daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) srityje atitinkančią ir ją papildančią plėtros programą, kurią tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama 2021-2030 metų nacionalinį pažangos planą, (toliau - Plėtros programa), teikiama, jeigu pagal atnaujinimo projekte numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė, nustatoma pagal Statybos įstatymą įgyvendinančius statybos techninius reglamentus, ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus atnaujinimo projektą sumažinamos ne mažiau kaip 40 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo projekto įgyvendinimo.
Jeigu atnaujinamas daugiabutis namas, kuriam pagal Statybos įstatymą minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi, valstybės parama pagal šį įstatymą teikiama, jeigu skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos sumažinamos ne mažiau kaip 25 procentais, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo projekto įgyvendinimo.
8) pagal šio straipsnio 5 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytą tvarką apmokant Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, žuvusių Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų šeimos nariams (vaikams (įvaikiams), našliams (našlėms) ir tėvams (įtėviams), Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų, netekusių 45 ir daugiau procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - 45 ir daugiau procentų darbingumo; iki 2005 m. birželio 30 d. - pripažintų invalidais) dėl 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, šeimos nariams (nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), sutuoktiniams ir tėvams (įtėviams) tenkančias atnaujinimo projekto parengimo, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimą, jo įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, kredito draudimo įmoką ir išmokant vienkartinę kompensaciją už kreditą, paimtą daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir (ar) palūkanas, jeigu jos buvo apskaičiuotos. Vienkartinė kompensacija išmokama šiame punkte nurodytiems asmenims ir tuo atveju, jeigu daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) kreditas nebuvo paimtas, tačiau daugiabučio namo atnaujinimas (modernizavimas) buvo apmokėtas nuosavomis lėšomis.
Valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams ir šilumos tiekėjams teikiama subsidijuojant ar dotuojant aplinkos ministro įsakymu nustatytą dalį, iki 80 procentų priemonių įgyvendinimo kainos, jeigu įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras automatizuotas šilumos punktas ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkomos ar keičiamos šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar šilumos daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius; šiuo atveju šio straipsnio 1 dalyje nustatyti valstybės paramos teikimo reikalavimai netaikomi. Įgyvendinant šioje dalyje išvardytas priemones, taikomas siekiant užtikrinti nustatytus daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosius reikalavimus, subsidijuojama ar dotuojama ne mažiau kaip 60 ir ne daugiau kaip 80 procentų šių priemonių įgyvendinimo kainos.
Daugiabučių namų renovacijos etapai:
- Energetinis auditas.
- Investicinis planas.
- Projekto įgyvendinimas.
- Rangos darbai.
- Techninė priežiūra.
Daugiabučių renovacija Lietuvoje – kas naujo po saule?
Daugiabučių namų renovacijos finansavimo šaltiniai:
- Valstybės parama.
- ES fondų lėšos.
- Privačios investicijos.
Daugiabučių namų renovacijos tikslai iki 2030 m.:
- Renovuoti 7534 daugiabučius.
- Pasiekti B energinio naudingumo klasę.
- Sutaupyti 40 proc. energijos.
Daugiabučių namų renovacija Lietuvoje: tikslai ir priemonės
Turite klausimų? Norite daugiau sužinoti apie būsto renovaciją bei Kauno miesto programą „(R)evoliucija“? Kreipkitės: el.
tags: #daugiabuciai #po #nepriklausomybes #atgavimo