Valstybės teikiama finansinė parama jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą regionuose, apima dalinį pradinio įnašo kompensavimą. Tai ypač aktualu tiems, kurie neturi sukaupę santaupų, bet siekia įsikurti mažesniuose miestuose ar miesteliuose.
Parama būstui jaunai šeimai - vienas iš reikšmingiausių nacionalinio projekto „Idėja Lietuvai“ užmojų. Pažvelkime atidžiau į tai, kokios paramos galimybės yra prieinamos, kokie reikalavimai keliami ir kokios kliūtys dažniausiai pasitaiko.
Paramos Programos Jaunoms Šeimoms
Nuo 2014 metų galioja valstybės paramos tvarka lengvatinėms būsto paskoloms suteikti. Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, pagal šią nuo 2014-ųjų galiojančią valstybės paramos tvarką pernai buvo išduotos 244 lengvatinės paskolos, kurių vidutinė suma siekė 45 tūkst. eurų.
„Gyventojai suskubo pasinaudoti pernai startavusia valstybės paramos pirmam būstui įsigyti programa, skirta jaunoms šeimoms. Vidutinė šios programos paskolos suma „Swedbank“ siekė 58 tūkst. eurų, sutartys pasirašytos su 114 paskolų gavėjais.
Ši paramos programa numato, kad nepriklausomai nuo gaunamų pajamų dydžio, vaikų neauginančios šeimos pagal šią valstybės paramos programą gali pretenduoti į 15 proc. dydžio subsidiją. Šeimos su vaikais gali pretenduoti į didesnę paramą − auginančios 1 vaiką gali gauti 20 proc., auginančios 2 vaikus gali tikėtis 25 proc. dydžio subsidijos.
Jaunai šeimai, auginančiai du vaikus, apmokama 25 proc. gauto būsto kredito (ar šio kredito likučio), 20 proc. kredito - auginančiai vieną vaiką, o 15 proc.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, valstybės paskatą pirmam būstui regionuose įsigyti 2018 metais gavo 116 jaunų šeimų, o šių metų pirmąjį ketvirtį - dar 246 šeimos. Pernai tam buvo numatyta 4 mln. eurų, o šiemet - 10 mln. eurų.
Atsižvelgus į valstybės biudžeto galimybes, šiems metams paramai būstui įsigyti, teikiant subsidijas valstybės iš dalies kompensuojamam būsto kreditui apmokėti, skirta 11,8 mln. eurų. Jaunoms šeimoms finansinei paskatai pirmajam būstui įsigyti skirta 8 mln. eurų, praneša Socialinės apsaugos ir darbo...
2019 m. vasario mėn. buvo priimtas ir pakoreguotas iki šiol galiojęs paramos būstui jaunoms šeimoms įstatymas, o nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo naujasis paramos būstui jaunoms šeimoms įsigyti ir išsinuomoti įstatymas. Pasikeitė kai kurios sąlygos.
Taip, galioja ir kita parama, tačiau ji vadinama paskata jaunoms šeimoms, kurios ketina įsigyti ar statyti būstą regionuose.
Atminkite, kad yra 2 tipų paramos jaunoms šeimoms: viena parama jaunoms šeimoms visoje Lietuvoje, o kita paskata jaunoms šeimoms jeigu perkamas būstas Lietuvos regionuose.
Svarbu! Parama jaunoms šeimoms regionuose yra atskiras projektas, kuris įsigaliojo nuo 2018 09 01. Šis aukščiau pateiktas bei aprašytas paramos projektas galioja.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skiria papildomus 4,46 mln. eurų finansinei paskatai jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą. Iš viso pažymoms, patvirtinančioms jaunų šeimų teisę į finansinę paskatą, formuoti 2025 m. skiriama apie 10,46 mln. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Jau galima kreiptis dėl paramos pirmajam būstui: skirti 6 mln. eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia kvietimą teikti prašymus išbraukti iš jaunų šeimų, laukiančių finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, sąrašo ir teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms patvirtinimo. Prašymai priimami nuo 2025 m.
Nuo Naujųjų keitėsi finansinės paramos jaunoms šeimoms teikimo modelis. Nuo šiol paramą būstui gauti bus sunkiau. Įvestos lubos perkamo būsto vertei, subsidijų dydžiai diferencijuojami atsižvelgiant į šeimos sudėtį ir vaikų skaičių šeimoje.
Reikalavimai ir Svarbūs Aspektai
SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pažymas gauti subsidiją būstui įsigyti Vilniuje gali suteikti gyventojams ir šeimoms, kurios savo gyvenamąją vietą yra deklaravusios Vilniuje ir įsigyja savo pirmą būstą. Taip pat pažymas gali gauti ir įsigyjantys ne pirmą būstą, tačiau tokiu atveju gyventojai turėtų būti neturėję nuosavo būsto per pastaruosius 5 metus, arba jų nuosavame būste vienam gyventojui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas turėtų būti mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, arba jų nuosavas būstas turėtų būti nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.
Dokumentus SĮ „Vilniaus miesto būstas“ galima teikti prisijungus prie SĮ „Vilniaus miesto būstas“ interneto svetainės www.vmb.lt savitarnos ir užpildžius prašymo „Dėl paramos būstui įsigyti (gauti subsidiją)“ formą (BP-1), taip pat siųsti el. 98, LT-03160 Vilnius, arba pateikti atvykus į Vilniaus miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo centrą Konstitucijos pr.
Asmuo, norintis gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, turi kreiptis į savivaldybę, kurioje jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą ir kredito įstaigai pristatyti savivaldybės išrašytą nustatytos formos pažymą apie tai, kad jis gali pretenduoti į subsidiją. Jeigu atitinkate paramos būstui įstatymą - galite.
Pagal naujai įsigaliojusį įstatymą 2019 m., nuo šiol paramą gali gauti asmenys ir 35 metų amžiaus. Dėl paramos reikia kreiptis į savo savivaldybę kur esate registravę gyvenamąją vietą. Savivaldybėje pateikiate dokumentus, atliekama patikra ir gaunate sprendimą dėl galimybės gauti paramą.
Jeigu atsakymas teigiamas, tuomet su ta pažyma galite eiti į būsto paskolas su parama išduodančius bankus ar kredito unijas. Atkreipkite dėmesį, kad ne visi bankai ir kredito unijos dalyvauja šioje programoje.
Parama būsto pirkimui galite panaudoti pradiniam įnašui arba mėnesinėms įmokoms padengti. Jeigu yra išskirtinių aplinkybių, dėl kurių abejojate ar gausite paramą, visuomet galite pasikonsultuoti su savo savivaldybėje esančiais specialistais arba paskambinę į socialinės ir darbo apsaugos ministerijos būsto paramos skyrių telefonu 8 (5) 214 0819.
Yra galimybė derintis tuomet, kai planuojate vaikelį ar vėluos paramos išdavimas. Bet visais atvejais turite iš anksto susiderinti su banku ir savivaldybę.
Pajamų deklaracijose yra trys grafos - „Gaunamos pajamos“, „Sumokėtas pajamų mokestis“ ir „Gaunama suma, atskaičius mokesčius“. Tačiau pagal pildymo instrukciją galutinė suma yra skaičiuojama iš gautų pajamų atskaičius ne tik pajamų mokestį, bet ir atėmus „Sodros“ mokesčius. Labai dažnai pamirštama atimti „Sodros“ mokesčius, todėl gyventojai ir nesikreipia dėl paramos būstui įsigyti (subsidijų) - jiems atrodo, kad jų pajamos viršija nustatytus dydžius.
Finansinė paskata teikiama laikantis eiliškumo ir laukimo laikas niekaip nepriklauso nuo teritorijos, kurioje šeima planuoja įsigyti būstą.
Be to, pasak SADM, ateityje finansinės paskatos laukimo problemos apskritai neliks, nes nuo 2025-01-01 laukiančiųjų finansinės paskatos sąrašas nebėra sudaromas.
Patenkinus iki 2024-12-31 pateiktus prašymus, įrašytus į laukiančiųjų sąrašą, finansinė paskata bus teikiama, skyrus valstybės biudžeto asignavimų ir paskelbus kvietimą teikti prašymus.
Jeigu poreikis bus didesnis nei skirti asignavimai finansinei paskatai teikti, pertekliniai prašymai bus atmetami ir nauji jie galės būti teikiami tik paskelbus naują kvietimą.
„Finansinė paskata yra teikiama laikantis eiliškumo pagal prašymo datą ir laiką, išskyrus atvejus, kai prie valstybės teikiamos finansinės paskatos savo finansine parama prisideda savivaldybė ir (ar) būstas yra įsigyjamas prioritetinėje plėtros teritorijoje. Tokiais atvejais prašymai nagrinėjami prioriteto tvarka. Pašymai registruojami viename bendrame sąraše“, - komentuoja SADM.
Norintys gauti kreditą pirmajam būstui pirkti arba statyti, iki kreditavimo sutarties sudarymo dienos, kredito davėjui, su kuriuo sudaroma kreditavimo sutartis, privalo pateikti valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro departamento pažymą, patvirtinančią, kad jaunos šeimos nariai nėra susiję artimos giminystės ryšiais su asmeniu, iš kurio perkamas būstas.
Pagrindiniai žingsniai, norint, kad būtų suteikta valstybės subsidija jaunoms šeimoms:
- Jauna šeima regione susiranda būstą pirkimui arba sklypą statybai.
- Deklaruojamas šeimos turtas VMI prie FM (forma FR0001 v. 01) ir užpildoma subsidijos pirmam būstui paraiška www.spis.lt arba tiesiogiai Kauno rajono savivaldybėje (Savanorių pr. 371, Kaunas).
- Savivaldybė per 10 darbo dienų išduoda pažymą subsidijai gauti, jeigu tam yra lėšų ir jei šeima atitinka kriterijus. Jei visos lėšos tiems metams išnaudotos, pažyma neišduodama, bet formuojamas sąrašas naujam finansavimo periodui laikantis eiliškumo pagal prašymo pateikimo datą. Jauna šeima šį statusą turi atitikti tik prašymo pateikimo metu.
- Jauna šeima su gauta pažyma per 15 kalendorinių dienų kreipiasi į pasirinktą kredito įstaigą dėl pažymos aktyvavimo.
- Per keturis mėnesius nuo pažymos aktyvavimo jauna šeima su kredito davėju sudaro kreditavimo sutartį.
- Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne vėliau kaip per 4 mėnesius perveda subsidiją už jauną šeimą kredito įstaigai.
Būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama pirmo būsto subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų arba šios sumos ekvivalentas kita valiuta.
Jaunoms šeimoms parama būstui, planuojant įsigyti pirmąjį būstą regione, turėtų žinoti, kad valstybės subsidija yra taikoma tik tuo atveju, kuomet nekilnojamojo turto kvadratinio metro vertė yra bent 65% mažesnė už vidutinį nustatytą normatyvą, taikomą visoje Lietuvoje. Šis rodiklis yra nustatomas pagal Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kiekvienų metų sausio 1 d. skelbiamą informaciją apie nekilnojamojo turto rinkos vertes skirtingų savivaldybių regionuose ir miestuose.
Subsidijos pirmam būstui pradinis įnašas gali būti skiriamas gyvenamam nekilnojam turtui įsigyti ar jo statyboms. Tačiau būtina viena sąlyga tam, kad subsidija jaunai šeimai pirmam būstui įsigyti būtų suteikta, svarbu, kad nekilnojamasis turtas, kurį planuojate įsigyti būtų gyvenamosios paskirties bei priklausytų vietovei, kuri priklauso regionui ar atitinka jo apibrėžimą.
Lietuvos savivaldybėms šiemet ketinama numatyti papildomus 152 mln. eurų ES lėšų. „Labai tikimės, kad balandžio viduryje jau turėsime Europos Komisijos pritarimą ir galėsime startuoti su šių lėšų planavimu ir panaudojimu. Tam mums reikės pakeisti sektorines programas, atnaujinti pačią Regionų plėtros programą“, - Biudžeto ir finansų komitete Seime trečiadienį sakė V. „Ne visos pagal įstatymą numatytos lėšos buvo paskirtos Regionų plėtros programai, dalis lėšų, iki 30 procentų, dar yra skyrimo eigoje. Nebuvo skirti 152 mln. Anot jo, finansavimui gauti dar reikės patikslinti programos finansavimo gaires, pakeisti Vyriausybės nutarimą. „Iki šių metų pabaigos turėtume jau sudaryti sutartis dėl naujų prioritetų, kad regionai galėtų naudotis papildomais 152 mln. eurų“, - kalbėjo V.
Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) direktorė Indrė Šuolienė sakė, kad su savivaldybėmis susitarta dėl 80 proc. „Apie išmokėjimus galime kalbėti, kai turime pakankamą kontraktavimą“, - komitete teigė I. „Sparta didėja. Įprastai projektuose, vertinant projektų ciklą, per pirmus metus pasirašius sutartį planuojame iki 10 proc. išmokėjimo. Regionų plėtros programoje savivaldybėms iš viso numatyta išmokėti daugiau kaip 1,6 mlrd. eurų ES lėšų. Programą Vyriausybė patvirtino 2023 metais.
Nuo šių metų pradžios įsigaliojo nauja tvarka, susijusi su valstybės teikiama parama būstui jaunoms šeimoms. Amžiaus riba: sutuoktiniai, registruoti partneriai arba vienas vaikus auginantis asmuo turi būti ne vyresni nei 36 metų. Būsto naudingasis plotas vienam asmeniui neviršija 14 kv. Regionai: parama teikiama tik tam tikruose regionuose, nepriskirtuose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestams ir jų žiedinėms savivaldybėms (gyventojų skaičius neviršija 150 tūkst. miestuose ir 60 tūkst. Deklaruota gyvenamoji vieta: visi šeimos nariai privalo per 6 mėnesius nuo būsto įsigijimo deklaruoti gyvenamąją vietą pirmajame būste ir joje gyventi bent 5 metus. Kreipimasis į banką: su pažyma šeima per 15 dienų turi kreiptis į pasirinktą kredito įstaigą.
2025 m. parama būstui jaunoms šeimoms tapo taiklesnė ir griežčiau reglamentuota. Dabar labiau akcentuojami regionai ir šeimos dydis, todėl norintys gauti subsidiją turi iš anksto pasiruošti ir atitikti visus nustatytus kriterijus.
2025 Metų Pakeitimai Finansinėje Paramoje
Reikšmingiausi pakeitimai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pasakoja, kad pagrindiniai nuo 2025-ųjų sausio 1 d. įsigalioję finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo pakeitimai yra šie:
- subsidijų dydžiai diferencijuojami atsižvelgiant į šeimoje auginamų vaikų skaičių nuo 10 iki 15 proc., vietoj 15-30 proc.;
- nustatoma įsigyjamo būsto maksimali vertė - 120 tūkst. Eur;
- atsisakyta būsto statybų finansavimo, nes tikslas yra padėti šeimai, kuriai trūksta lėšų pradiniam įnašui padengti. Statybų atveju subsidijos išmokėjimas buvo galimas tik užbaigus statybas;
- atsisakyta laukiančiųjų finansinės paskatos sąrašo sudarymo, numatant, kad prašymai priimami tik esant finansavimui;
- įtvirtinta nuostata, kad subsidiją reikia grąžinti, jei būstas parduodamas nepraėjus 5 metams (vietoj buvusių 10 m.) nuo jo įsigijimo dienos;
- nustatyti prašymų nagrinėjimo prioritetai, pvz., prioritetas teikiamas jaunoms šeimoms, kurioms savivaldybė skiria papildomą finansinę paramą būstui įsigyti.
„Šiais metais nauji prašymai dėl finansinės paskatos nepriimami. Pagal nuo 2025-01-01 įsigaliojusią tvarką, pirmiausia buvo sudaryta galimybė pasinaudoti naujomis finansinės paskatos teikimo sąlygomis toms šeimoms, kurios iki 2024-12-31 buvo pateikusios prašymus. Šeimų, kurios pageidavo pasinaudoti naujomis finansinės paskatos teikimo sąlygomis, 2025-03-17 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai paskelbus kvietimą teikti prašymus, nebuvo daug, virš 80 šeimų. Šeimos, kurioms buvo nustatyta teisė į finansinę paskatą, turi 4 mėnesius būsto kreditavimo sutarčiai sudaryti. Kadangi nuo teisės į finansinę paskatą nustatymo, kitaip sakant pažymų išdavimo dar nėra praėję 4 mėnesiai, šiuo metu būtų netikslu daryti išvadas apie naujų finansinės paskatos sąlygų įtaką būsto paskolų gavimui“, - komentuoja SADM.
Anot ministerijos atstovų, kadangi šiais metais nauji prašymai dar nėra priimami, nėra ir galimybės įvertinti, kokią įtaką naujos nuostatos turi šeimų, pageidaujančių gauti paskatą, skaičiui.
Kaina - Esminis Trukdis
Visgi, pasak „Luminor“ banko finansavimo srities vadovės Lauros Žukovės, nors finansinė valstybės parama - svarbus žingsnis stiprinant regionus, dalis šalies bankų šiuo metu nepriima naujų paraiškų būsto paskoloms su parama regionuose. Dėl šios priežasties, anot specialistės, kai kurios jaunos šeimos ieško alternatyvų arba laikinai atideda planus įsigyti būstą.
„Mūsų bankas nesitraukia iš šios programos ir planuoja aktyvų dalyvavimą joje visus metus - šio sprendimo nekeičia nei išaugusi administracinė našta, nei specifiniai programos reikalavimai. Nepaisant iššūkių, matome, kad ši parama - itin svarbi jaunoms šeimoms regionuose, kur būsto pasirinkimas ir finansavimo galimybės dažnai yra ribotos“, - teigia L. Žukovė.
2025 m. kovo mėnesį banko užsakymu atlikta „Norstat“ apklausa parodė, kad pagrindinė kliūtis jauniems žmonėms įsigyti būstą - aukštos nekilnojamojo turto kainos. Būtent tai pažymi 61 proc. 18-29 metų ir 50 proc. 30-39 metų respondentų.
„Kaip dar vieną iššūkį respondentai akcentuoja ir per mažas pajamas paskolai gauti (atitinkamai 21 proc. ir 13 proc.) bei aukštas palūkanų normas (po 34 proc. abiem amžiaus grupėms). Tokie rezultatai tik patvirtina, kad kiekviena papildoma finansinė priemonė, tokia kaip valstybės parama, jauniems žmonėms gali būti lemiama sprendžiant būsto prieinamumo klausimus“, - sako ekspertė L. Žukovė.
Valstybės teikiama finansinė parama jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą regionuose, apima dalinį pradinio įnašo kompensavimą. Tai ypač aktualu tiems, kurie neturi sukaupę santaupų, bet siekia įsikurti mažesniuose miestuose ar miesteliuose.
„Būsto rinka Lietuvoje vis dar labai koncentruota didmiesčiuose, tačiau regionai turi daug potencialo - tiek gyvenimo kokybės, tiek kainų požiūriu. Dėl to ši paramos priemonė ne tik padeda pavienėms šeimoms, bet ir prisideda prie regionų stiprinimo“, - įsitikinusi L. Žukovė.
Vienur NT Graibstomas, Kiti Rajonai Nustumti Į Paraštes
SADM teigimu, iki šiol populiariausios teritorijos, kuriose šeimos įsigijo būstus su valstybės parama, buvo Klaipėdos r. sav., Kauno r. sav., Vilniaus r. sav., Kretingos r. sav., Marijampolės sav., Alytaus m. sav. O štai Pagėgių sav., Kalvarijos sav., Kupiškio r. sav., Visagino sav., Rietavo sav. yra vietos, kurios sulaukė mažiausiai norinčių čia apsigyventi pasinaudojant valstybės parama.

Lietuvos savivaldybių žemėlapis.
Pasak L. Žukovės, aukštos būsto kainos išlieka pagrindine kliūtimi įsigyti būstą Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus miestų gyventojams - tai kaip didžiausią barjerą nurodė atitinkamai 41 proc., 40 proc. ir 37 proc. respondentų. Panašios tendencijos fiksuotos ir šių miestų apskrityse - čia kainas kaip pagrindinę kliūtį įvardijo 26 proc., 41 proc. ir 37 proc. apklaustųjų.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį „Luminor“ jau finansavo apie 4 mln. Eur būsto paskolų su valstybės parama jaunoms šeimoms, o aktyviausiai šia galimybe naudojosi šeimos iš Kauno, Šiaulių, Klaipėdos apskričių.
Pagrindiniai Patarimai Norintiems Gauti Paramą
Kaip greitai galima gauti paramą? Ministerijos teigimu, kadangi pastaruosius keletą metų valstybės biudžeto skiriamų lėšų finansinei paskatai teikti nepakakdavo visų šeimų pašymams patenkinti, buvo sudaromas laukiančiųjų sąrašas, kuriame kai kurioms šeimoms teko laukti beveik dvejus metus.
Šiais metais, skyrus papildomą finansavimą finansinei paskatai teikti, laukiančių sąrašas gan sparčiai tirpsta: 2025-ųjų liepą finansinės paskatos laukė apie 200 šeimų, nors 2025 m. pradžioje sąraše jų buvo virš 1000.
Ministerijos atstovai jaunoms šeimoms pataria pirmiausia įsivertinti realias galimybes gauti būsto kreditą. Taip pat rekomenduoja pasidomėti, ar savivaldybė, kurioje šeima planuoja įsigyti būstą, skiria papildomą finansinę paramą, kuri galėtų turėti įtakos tiek prašymo nagrinėjimo prioritetizavimui, tiek finansinių įsipareigojimų palengvinimui, padengiant dalį būsto kredito.
Finansuojamų teritorijų sąrašas kiekvienų metų pradžioje skelbiamas SADM interneto svetainėje.
Remiantis pateikta informacija, galima sudaryti lentelę, kurioje būtų apibendrinti paramos dydžiai jaunoms šeimoms, atsižvelgiant į auginamų vaikų skaičių:
| Šeimos Tipas | Paramos Dydis (nuo būsto kredito sumos) |
|---|---|
| Vaikų neturinčios šeimos | 15% |
| Šeimos, auginančios 1 vaiką | 20% |
| Šeimos, auginančios 2 vaikus | 25% |
| Šeimos, auginančios 3 ir daugiau vaikų | 30% |