Namo statyba - sudėtingas procesas. Žinoma, namo statybos - nuo sklypo įsigijimo, leidimų gavimo, statybos pradžios, eigos ir pabaigos - ganėtinai ilgas procesas, tačiau atminkite, kad galiausiai rezultatas atperka tą laukimą. Iš pirmo žvilgsnio - namo statyba atrodo kaip sudėtingas ir daug asmeninių išteklių reikalaujantis procesas.
Jeigu jūs ketinate statyti namą ir šiuo metu renkatės žemės sklypą namo statybai - šis straipsnis kaip tik jums. Dar prieš apsisprendžiant statytis namą, reikėtų kiek plačiau pasidomėti apie patį statybos procesą ir žinoti namo statybos etapus. Visgi, jeigu Jums aktualios nuosavo namo statybos, skaitykite straipsnį toliau. Nuosavas namas yra daugelio žmonių svajonė.
Vienas iš pirmųjų namo statybos planavimo etapų - tai sklypo paieška. Taigi, turite savo sklypą, norite statyti namą, tačiau nežinote nuo ko pradėti? Pirmieji etapai turėtų būti šie: finansai, poreikiai, ir bene svarbiausia - būsimo namo vizija. Labai tiksliai ir aiškiai išsigryninkite savo poreikius ir namo viziją.
Apgalvokite kokio dydžio namo norite, kiek žmonių jame gyvens (pagalvokite ir apie ateitį, jeigu planuojate šeimos pagausėjimą), sužinokite ar į skypą bus paprasta atsivesti inžinerinius tinklus, apgalvokite funkcionalumą. Dažnai susiduriama su problema, ypač statantiems pirmąjį savo namą - biudžeto apskaičiavimas. Bent jau preliminariai įvertinti būsimą namo biudžetą gali padėti paieškos internete.
Žemės sklypo gyvenamajai statybai pasirinkimas toli gražu nėra lengva užduotis: siekiant teisingai išsirinkti žemės sklypą, labai svarbu laikytis tam tikrų taisyklių ir rekomendacijų. Kaip jį išsirinkti? Specialistai teigia, jog svarbiausias kriterijus čia yra tinkama vieta. Taigi, įvertinkite atstumą iki dažnai lankomų objektų, kelių būklę, aplinką. Pavyzdžiui, pasirinktas sklypas gali būti toli nuo miesto, tačiau su puikiai išvystyta infrastruktūra.
Pagrindiniai Aspektai Renkantis Sklypą
Renkantis žemės sklypą namo statybai, svarbu atsižvelgti į šiuos aspektus:
- Lokacija: Lokacijos aspektas susideda iš dviejų labai svarbių faktorių, kuriuos būtinai turite įsivertinti: emocija ir perspektyvios teritorijos su geru kainos ir kokybės santykiu bei gera infrastruktūra. Nors renkantis žemės sklypą reikia atsižvelgti į visą eilę svarbių aspektų, visgi pats svarbiausias kriterijus yra emocija.
- Sklypo Dokumentai: Dalis žemės sklypų Lietuvoje yra suformuoti sudarant detalųjį planą, formavimo-pertvarkymo projekte arba apskritai yra gražinti pagal išvadas.
Lokacija: Emocinis Ryšys ir Perspektyvi Vieta
Kaip teisingai pasirinkti žemės sklypą?
Jeigu žmogui patinka sklypo vieta, kaimynystė, sklypą supanti gamta, gyvenimas tokioje vietoje žmogui teiks tikrą malonumą. Todėl atvažiavus į sklypą, labai svarbu jį „pajausti“. Rekomenduočiau aplankyti sklypą ne vieną, bet keletą kartų, siekiant suprasti, kad tai iš tiesų yra vieta, kuri jums tinka ir atitinka jūsų emocinius lūkesčius. Šiame sklype jums teks praleisti ne vienerius metus, todėl šis emocinis pojūtis yra išties svarbus.
Visi žmonės yra skirtingi, todėl skirtingi yra ir jų lūkesčiai žemės sklypams. Daliai žmonių svarbu, kad sklypą suptų medžiai, kitiems tai visiškai nesvarbu. Visgi, turite išsirinkti tokį variantą, kuris jums tinka ir patinka emociškai. Negana to, nagrinėdami skelbimus apie parduodamus žemės sklypus, turite atidžiai įsivertinti sklypo lokaciją ir susisiekimo aspektus.
Prieš perkant sklypą, rekomenduočiau panagrinėti bendruosius planus ir suprasti, kokios perspektyvos yra numatomos jūsų pasirinktoje vietovėje. Būtinai įvertinkite atstumus iki būsimų kelių, būsimų komercinių zonų. Šiame kontekste galėčiau skaitytojams rekomenduoti dvi perspektyvias lokacijas, pasižyminčias geru kainos ir kokybės santykių bei geru susisiekimu. Pirma - žemės sklypai aplink Minsko plentą. Šios lokacijos privalumas - patogus ir greitas susiekimas su Vilniaus centru, kurį pasieksite gerais ir erdviais keliais, bei santykinai pigi žemė. Antra - rekomenduočiau teritoriją aplink Grigiškes, o ypač teritorijas aplink Lentvarį.
Šiuo metu tai yra teritorijos, į kurias žmonės nėra linkę keltis dėl neigiamų išankstinių nusistatymų ir stereotipų. Tačiau aplink šias teritorijas yra visa reikalinga infrastruktūra, o žemės kaina yra santykinai maža. Pavyzdžiui, žemės sklypas prie vandens Lentvaryje arba Grigiškėse kainuos tiek pat, kiek sklypas Tarandėje arba Gineitiškėse tarp gyvenamųjų namų, kurie buvo pastatyti prieš 20-30 metų!
Vilniaus miesto žemėlapis
Sklypo Dokumentai: Detalusis Planas ir Servitutai
Jeigu jūsų pasirinktas sklypas yra suformuotas pagal detalųjį planą, tokiu atveju labai svarbu gauti patvirtintą detalųjį planą, kurio pagrindu ir buvo suformuotas žemės sklypas. Jame bus pavaizduoti tokie sklypo rodikliai kaip plotas, intensyvumas, inžinerinių tinklų lokacijos ir kiti svarbūs aspektai. Jeigu jūsų pasirinktas sklypas yra suformuotas pagal detalųjį planą, taip pat pamatysite gretimus sklypus ir jų pobūdžius. Jeigu sklypas yra suformuotas pagal formavimo-pertvarkymo projektą, rekomenduočiau gauti dokumentus, kurie parodytų sklypo servitutus ir gretimybes.
Kitas labai svarbus dokumentas - žemės sklypo planas. Turint šį dokumentą, galite įsivertinti jūsų ...
Statybos Leidimai ir Reikalavimai
Prieš pradedant statybas svarbu turėti reikalingus leidimus. Pagal kategorijas visi statiniai yra skirstomi į nesudėtingus, neypatingus bei ypatingus. Ypatingų ir neypatingų statinių statybai leidimas visuomet privalomas. Visgi, nesudėtingiems statiniams leidimo reikia ne visada. Kas priskiriama šiai kategorijai? Kai radote ir įsigijote sklypą, apsisprendėte dėl projekto bei gavote reikalingus leidimus, galima pereiti prie statybos darbų.
Kada Reikalingas Kaimyno Sutikimas?
Lietuvos teisės aktai numato, kad kiekvienas asmuo turi teisę naudotis savo sklypu, tačiau tuo pačiu neturi pažeisti kitų asmenų teisių - ypač artimiausių kaimynų. Kaimyno sutikimas tokiu atveju tampa garantija, kad statytojas įvertino poveikį aplinkai ir sąmoningai derina veiksmus su šalia esančio sklypo savininku.
Ne kiekvienam projektui reikia derinimo su kaimynu - dažnai žmonės klaidingai mano, kad kiekvienas tvorelės perdažymas ar sandėliuko statyba turi būti su kažkuo „sutarta“.
Dažniausios Situacijos, Kai Sutikimas Privalomas:
- Kai statoma arčiau kaip 3 metrai nuo kaimyno sklypo ribos (jei sienoje nėra langų ar durų).
- Kai statinys užstoja kaimyno sklypą.
- Kai keičiamas sklypo reljefas ir tai gali paveikti kaimyno teritoriją.
Atstumai Iki Sklypo Riboženklio
Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis. Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.
Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Norint statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius, kuriems sutikimai išduodami atskiru Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimu patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valstybės ir privačių asmenų valdomuose vandens telkiniuose yra būtinas sutikimas.
Sutikimus išduoda Nacionalinės žemės tarnybos apygardų žemės tvarkymo ir administravimo skyriai. Sutikimai išduodami per Žemės informacinę sistemą (toliau - ŽIS).
Želdinių Sodinimas ir Kaimynų Interesai
Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.
Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.
Atstumai sodinant augalus nuo sklypo ribos
Sklypo Reljefo Keitimas ir Paviršinės Nuotekos
Inspekcija gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba. Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc.
Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.). Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus.
Paviršinės nuotekos sklype turi būti nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar reljefo paviršiumi, latakais ir pan., o iš sklypo - į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną nuotekų išleistuvu. Jeigu tokio nuotakyno nėra, į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. Iškasti grioviai ir kanalai nėra priskiriami statiniams, todėl juos galima įrengti prie sklypo ribos neperžengiant sklypo ribos be kaimyno sutikimo. Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.
Atraminės Sienelės ir Sutikimai
Kai atstumas nuo sklypo ribos iki atraminės sienelės didesnis kaip 1 m, turi būti vertinamas sienelės aukštis, t.y. kurių aukštis > 2 m, priskiriamos neypatingiesiems statiniams. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.