Darnaus Žemės Naudojimo Apibrėžimas ir Strategijos

Darnus vystymasis - tai siekis užtikrinti tinkamą asmens gyvenimo kokybę, siekti visuomenės gerovės ir saugumo, išmintingai derinant ekonomikos, socialinės raidos bei aplinkos apsaugos uždavinius. Jis įvardintas svarbiausiuose Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos strateginiuose dokumentuose.

Lietuva, kaip ir daugelis kitų pasaulio valstybių, yra pasirinkusi darnaus vystymosi kelią. Pagrindinės šio kelio nuostatos buvo suformuotos 1992 m. Rio de Ženeire Jungtinių Tautų surengtoje pasaulio viršūnių konferencijoje priimtoje Deklaracijoje. Darnus vystymasis įteisintas kaip pagrindinė ilgalaikė visuomenės vystymosi ideologija ir suprantamas kaip kompromisas tarp aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių visuomenės tikslų, sudarantis galimybes siekti visuomenės gerovės dabarties ir būsimoms kartoms.

Tokia ilgalaike visuomenės vystymosi ideologija Lietuvoje turėtų būti remiamasi tiek rengiant visų ūkio šakų vystymo strategijas ir programas, tiek priimant bei įgyvendinant konkrečius sprendimus.

Europos Sąjungos Taryba paragino į šią veiklą įsijungti visas valstybes-nares, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. spalio 2 d. nutarimu patvirtino Nacionalinę darnaus vystymosi švietimo 2007-2015 m. programą.

Nagrinėjant darnų vystymąsi, svarbu atkreipti dėmesį į švietimo vaidmenį. Švietimas yra vienas svarbiausių faktorių, nuo kurio priklauso žmogaus ir visuomenės pasirengimas ir motyvacija spręsti daugialypes darnaus vystymosi problemas. Švietimas lemia subalansuotą plėtrą ir žmonių gebėjimus spręsti aplinkos ir plėtros problemas tobulinimą.

Svarbu siekti, kad darnaus vystymosi integracija vyktų visais ugdymo lygmenimis. Vyriausybės turi rengti strategijas, kurios užtikrintų aplinkos ir plėtros problemų integraciją į visus mokomuosius dalykus, naudojant formalius ir neformalius mokymosi metodus, organizuoti mokytojų, ugdymo organizatorių, neformaliojo švietimo darbuotojų rengimo, kvalifikacijos kėlimo programas. Bendrasis ugdymas turėtų tapti pagrindu mokant asmenį nuo mažens siekti darnos, suvokti gamtos, jos išteklių svarbą, rūpintis savo aplinka.

Taigi, darnaus vystymosi švietimas vaidina svarbų vaidmenį siekiant sukurti darnų pasaulį. Būtina garantuoti visuomenės informavimą, jos aktyvų dalyvavimą problemų sprendimuose. Visuomenė turi suprasti esanti reikalinga, galinti daryti įtaką ir prisidėti prie kokybiškesnio gyvenimo kūrimo.

Pažymėtina, kad pati visuomenės darnaus vystymosi koncepcija yra dinamiška, jos įgyvendinimo modeliai yra nuolat plėtojami priklausomai nuo įgytų žinių ir patirties: darnus vystymasis yra nuolatinio mokymosi vyksmas. Šios prie mokymosi visą gyvenimą kokybės gerinimo, sykiu kuria prielaidas darnaus vystymosi nuostatoms įgyvendinti.

Įvairaus Lygmens Darnaus Vystymosi Strategijos

Šiame skyriuje analizuojamos įvairaus lygmens darnaus vystymosi strategijos: JT „Darbotvarkė 21“ (6. 2001 m.), JT Johanesburgo įgyvendinimo planas (5. 2004 m.), ES darnaus vystymosi strategija (4. 2006 m.), LR Nacionalinė darnaus vystymosi strategija (12. 2003 m.), LR Nacionalinė darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo programa (9. 2004 m.), JT Europos Ekonomikos komisijos darnaus vystymosi švietimo strategija (7. 2005 m.), Nacionalinė darnaus vystymosi švietimo 2007-2015 metų programa (13. 1.1. 2007 m.).

Jungtinių Tautų Johanesburgo įgyvendinimo plane švietimo svarba yra akcentuojama kiekvienoje šio plano dalyje. Švietimu naudojantis kaip viena iš priemonių, svarbu siekti suderintų vartojimo ir gamybos modelių. Stiprinant sveikatos priežiūrą, svarbu stiprinti švietimą sveikatos klausimais: mokslinių tyrimų rezultatus pritaikant sveikatos problemoms spręsti, švietimo pagalba užtikrinant gydytojų kompetenciją, tinkamą gydymą, naujausių technologijų naudojimą.

Lyginant JT Johanesburgo įgyvendinimo planą su JT „Darbotvarke 21“, galima pastebėti, kad įgyvendinimo planas yra pastarosios tikslus, idėjos tęsa ir papildymas. Abiejuose dokumentuose siekiama stiprinti švietimo įstaigų ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą (pvz. mokslinius tyrimus pritaikant praktikoje), steigti darnaus vystymosi centrus, kurie suteiktų konsultacijas aplinkosaugos klausimais, gerinti informacines ir technologines priemones bendradarbiavimui, patirties ir žinių perdavimui. Dokumentuose pabrėžiamas mokslinis ugdymas (užtikrinti visuotinį pagrindinį išsilavinimą), mokymosi tęstinumas.

2001 m. priimta ES darnaus vystymosi strategija. Po penkerių metų (2006 m.) ji atnaujinta, siekiant įvertinti penkerius metus darbą ir dar efektyviau vykdyti darnaus vystymosi uždavinius. Šioje strategijoje pateikti politikos principai akivaizdžiai rodo, kad žmogus - svarbiausias pasaulio elementas, todėl reikia pasirūpinti jo teisėmis, socialine padėtimi, mažinti diskriminaciją ir garantuoti saugumą.

Lyginant su 2001 m. ES darnaus vystymosi strategija, 2006 m. strategijoje daugiau dėmesio skiriama švietimui, informacijos prieinamumui visuomenei. Skatinti švietimą tvaraus vystymosi klausimais ir ugdyti visuomenės sąmoningumą.

ES Darnaus Vystymosi Prioritetai

  • Pasaulinės klimato kaitos sušvelninimas.
  • Transporto poveikio aplinkai mažinimas.
  • Pavojaus žmonių sveikatai mažinimas.
  • Efektyvesnis gamtos išteklių naudojimas.
  • Skurdo ir socialinės atskirties mažinimas.
  • Visuomenės senėjimo problemų sprendimas.

Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos (toliau - NDVS) prioritetai ir principai buvo kuriami labiausiai atsižvelgiant į nacionalinius poreikius bei ES darnaus vystymosi strategiją (suprantama, juos veikė ir kiti darnaus vystymosi dokumentai).

Nuoseklus ūkio vystymasis tarp įvairių ūkio sektorių ir skirtingų regionų, įvardijamas kaip vienas iš pagrindinių NDVS prioritetų. Ekonominis ir socialinis vystymosi netolygumas, skirtumas tarp regionų gyvenimo lygio mažinimas taip pat priskiriamas prie pagrindinių prioritetų.

NDVS pateiktais Lietuvos darnaus vystymosi prioritetais (nuosaikus ekonomikos vystymas; tarpregioninis gyvenimo skirtumų mažinimas; pagrindinių ūkio šakų poveikio aplinkai mažinimas; biologinės įvairovės apsauga; nedarbo, skurdo, socialinės atskirties mažinimas; kultūrinio savitumo išsaugojimas), skiriamas dėmesys ir švietimo ir mokslo vaidmens didinimui.

Sėkmingai įgyvendinamas darnaus vystymosi principas - mokymosi visą gyvenimą užtikrinimas, vis daugiau dėmesio skiriama žinių visuomenės kūrimui ir darnaus vystymosi principų diegimui įvairiose sferose.

Įgyvendinant šiuos principus Lietuva iki 2020 metų pagal pagrindinius ekonominius, socialinius, gyventojų sveikatos ir taupaus gamtos išteklių naudojimo rodiklius turėtų pasiekti Europos Sąjungos valstybių 2003 m. vidurkį, o pagal aplinkos būklę - visiškai atitikti ES standartus, neviršyti ES leistinų normatyvų, laikytis tarptautinių konvencijų, ribojančių aplinkos taršą ir poveikį pasaulio klimatui, reikalavimų.

Labai svarbu į šį procesą įtraukti kuo platesnius verslo ir visuomenės sluoksnius, itin daug dėmesio ir pastangų skiriant naujiems geriausiai prieinamiems gamybos būdams diegti, žinių ekonomikai ir žinių visuomenei kurti integruojant švietimą ir mokymą į visas ekonominio vystymo sritis. Taigi mokslinei pažangai, žinioms, o ne daug išteklių reikalingų technologijų kūrimui ir diegimui, skiriama ypač daug dėmesio.

Darnaus vystymosi būdai išsivysčiusioms ir besivystančioms valstybėms skirtingi. Opiausios besivystančių valstybių problemos - labai spartus gyventojų skaičiaus didėjimas, skurdas, lyčių nelygybė, netobula švietimo, medicinos sistema, o išsivysčiusios valstybės daugiausia susiduria su per daug intensyvaus gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos teršimo problemomis.

Visų pirma atsižvelgiant į palyginti žemą pereinamosios ekonomikos šalių ūkio išsivystymo lygį ir žymų transformacinį jo nuosmukį, būtina sėkmingo Lietuvos darnaus vystymosi sąlyga - pakankamai spartus ir stabilus ekonomikos augimas.

Iš Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikėje strategijoje pateiktų ekonominės plėtros scenarijų darnaus vystymosi požiūriu priimtiniausias pagrindinis scenarijus, numatantis 5-6 procentų kasmetinį bendro vidaus produkto prieaugį. Toks Lietuvos ekonomikos augimas leistų per šios Strategijos įgyvendinimo laikotarpį (iki 2020 metų) pasiekti vidutinį esamą ES valstybių ekonominio išsivystymo lygį.

Atsižvelgiant į tai, kad ekonominiai ir socialiniai Lietuvos regionų skirtumai pastarąjį dešimtmetį ne tik nesumažėjo, bet gerokai padidėjo, regionų gyvenimo lygio skirtumo mažinimas išsaugant jų savitumą - vienas Lietuvos darnaus vystymosi prioritetų.

Nors ES darnaus vystymosi strategijoje iš visų ūkio sektorių išskirtas tik transportas, tačiau aplinkos interesų įtraukimas į pagrindinius ūkio sektorių (Kardifo procesas) vystymosi interesus nuo 1998 metų laikomas viena svarbiausių darnaus vystymosi priemonių ir 1999 metais oficialiai įteisintas ES Amsterdamo sutartyje.

Pagrindinių ūkio šakų (transporto, pramonės, energetikos, žemės ūkio, turizmo) poveikio aplinkai mažinimas didinant ekologinį jų efektyvumą ir įtraukiant aplinkos interesus į jų plėtros strategijas - itin svarbus Lietuvos darnaus vystymosi prioritetas.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos būsto sektorius sunaudoja daugiau kaip trečdalį galutinės energijos ir yra vienas didžiausių vandens teršėjų, šioje Strategijoje plačiai aptariamas aplinkos interesų įtraukimas į būsto sektorių ir šio sektoriaus poveikio aplinkai mažinimas.

Siekiant atsieti ekonominį augimą nuo gamtos išteklių naudojimo ir pasiekti, kad išteklių naudojimas ir aplinkos tarša didėtų daug lėčiau negu gamyba ir paslaugos, ES darnaus vystymosi strategijoje skiriama ypač daug dėmesio gamybos ir paslaugų ekologinio efektyvumo didinimui.

Lietuva, kaip ir kitos buvusio sovietinio bloko valstybės, paveldėjo labai neefektyviai ir neracionaliai energijos ir kitus gamtos išteklius naudojantį ūkį ir nors pastarąjį dešimtmetį pasiekė nemažą pažangą, vis dar sunaudoja apie 1,7 karto daugiau energijos bendro vidaus produkto vienetui pagaminti negu vidutiniškai ES valstybės.

Dėl labai prastų daugumos namų šiluminių savybių, morališkai ir fiziškai pasenusios šilumos tiekimo infrastruktūros energijos naudojimo būsto reikmėms efektyvumas Lietuvoje yra 2-2,5 karto mažesnis negu daugelyje ES valstybių. prioritetas. Lietuvai svarbūs ir šie ES darnaus vystymosi strategijos prioritetai - pavojaus žmonių sveikatai mažinimas, pasaulinės klimato kaitos ir jos padarinių švelninimas, biologinės įvairovės apsauga, nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas.

Kaip jau sakyta, šios Strategijos įgyvendinti praktiškai neįmanoma be aktyvios visuomenės paramos, o Lietuvos gyventojai ne itin susipažinę su darnaus vystymosi nuostatomis ir tai neskatina jų aktyvumo, taigi visuomenės švietimas (taip pat aplinkosauginis švietimas ir aplinkai kuo mažiau žalos darančio gyvenimo būdo propagavimas) - vienas iš prioritetinių darnaus vystymosi uždavinių.

Įstojus Lietuvai į ES ir įsiliejus į didžiulę turtingiausių pasaulio valstybių ekonominę erdvę, labai svarbu išsaugoti kultūros savitumą. Taigi dar vienas darnaus vystymosi prioritetas - Lietuvos valstybės, jos etninių regionų, tautinių mažumų kultūrinio savitumo ir tapatumo išsaugojimas.

Darnaus Lietuvos vystymosi strateginės analizės objektas - vidaus ir išorės veiksniai ir procesai, lemiantys darnaus vystymosi požiūriu Lietuvos vystymosi stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes. Analizuojant stiprybes ir silpnybes, daugiausia dėmesio skirta svarbiausiems pereinamojo laikotarpio vidaus veiksniams. Tolesnės darnaus vystymosi galimybės ir grėsmės daugiausia nagrinėtos Lietuvos integracijos į ES ir globalizacijos sąlygomis.

Strateginės analizės rezultatai tapo informacijos pagrindu kuriant šios Strategijos viziją, nustatant valstybės misiją, strateginius tikslus ir priemones šiems tikslams pasiekti.

Vykdant strateginę analizę, išskirti 3 pagrindiniai darnaus vystymosi blokai - aplinkos kokybė ir gamtos ištekliai, ekonomikos vystymasis, socialinis vystymasis. Analizuojant vykstančių aplinkos kokybės pokyčių stiprybes ir silpnybes, opiausių aplinkos problemų sprendimo galimybes ir tikėtinas grėsmes, daugiausia dėmesio skirta pagrindiniams aplinkos komponentams - orui, vandeniui, dirvožemiui; analizuojamos ir kraštovaizdžio bei biologinės įvairovės problemos. Prie šio bloko priskirtas ir atliekų tvarkymas.

Ekonomikos vystymasis analizuotas pagrindinių ūkio šakų - transporto, pramonės, energetikos, žemės ūkio ir turizmo - poveikio aplinkai požiūriu.

Socialinis vystymasis analizuojamas tik prioritetiniais socialinio vystymosi aspektais - nedarbu, skurdu ir socialine atskirtimi. Prie šio bloko priskirtos ir švietimo ir mokslo vaidmens didinimo, kultūrinio savitumo ir tapatumo išsaugojimo problemos. Atskirai nagrinėjamos regionų vystymosi netolygumo problemos (aptariamas ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis regionų vystymasis).

Lietuva - visateisė ir lygiavertė ES narė, išsaugojusi kultūros savitumą ir sėkmingai prisitaikiusi prie globalizacijos sąlygų, nuosekliai įgyvendinanti darnaus vystymosi politiką, užtikrinančią sveiką aplinką, tinkamą gamtos ir intelektualinių išteklių naudojimą, nuosaikų, bet stabilų ekonomikos augimą, visuotinę visuomenės gerovę ir patikimas socialines garantijas.

Pagal pagrindinius ekonominius ir socialinius rodiklius iki 2020 metų Lietuva bus pasiekusi esamą ES valstybių vidurkį, o pagal aplinkos kokybės rodiklius vykdys visus ES normatyvus ir laikysis tarptautinių konvencijų, ribojančių aplinkos taršą ir poveikį pasaulio klimatui, reikalavimų.

Aplinkos būklė Lietuvoje, nors ir gana sparčiai augant ekonomikai, atitiks ES standartus. Įvairiose gamybos ir paslaugų srityse diegiant naujausias, efektyviai naudojančias išteklius ir mažesnį neigiamą poveikį aplinkai darančias technologijas, švaresnės gamybos metodus, aplinkos tarša nebus susijusi su ekonominiu augimu ir didės nepalyginti lėčiau nei gamyba.

Trys darnaus vystymosi ramsčiai

Lietuva vykdys visus tarptautinius įsipareigojimus dėl pasaulio klimato kaitos ir aplinkos taršos. Modernizuota transporto sistema, intensyvi visuomeninio transporto ir multimodalinių transporto sistemų plėtra, šiuolaikiška aplinkos monitoringo sistema užtikrins gerą oro kokybę net didžiausiuose Lietuvos miestuose. Modernizuoti vandens tiekimo, nuotekų valymo tinklai ir įrenginiai, vandens išteklių valdymas baseininiu principu užtikrins gerą gyventojams tiekiamo vandens kokybę ir minimalų neigiamą poveikį atviriems vandens telkiniams, kurių vandens kokybė labai pagerės. Sukurta regioninė atliekų tvarkymo sistema, pirminis atliekų rūšiavimas labai sumažins atliekų srautus į sąvartynus, padidins antrinį jų perdirbimą.

Gamtos ištekliai bus gerai saugomi, daug racionaliau ir efektyviau naudojami. daug lėčiau negu gamyba ir paslaugos. Išaugs vietinių ir ypač atsinaujinančiųjų išteklių svarba, bus sudaromos jų atsikūrimo sąlygos. Atsigavus statyboms ir statybų pramonei, atsigaus ir gana gausių vietinių mineralinių išteklių gavyba ir naudojimas. Nemažą dalį transporto energijos poreikių tenkins biologiniai degalai, gaminami iš žemės ūkio produkcijos, biodyzelinas ir bioetanolis. Daugiau bus importuojama švariausio organinio kuro - gamtinių dujų, transportas naudos daugiau suskystintų dujų. Vis daugiau bus naudojama rekreacinių išteklių - plėsis kaimo turizmas, šios veiklos poveikis aplinkai neviršys teritorijų ekologinio talpumo normų.

Mokslu ir žiniomis, naujausiomis mažiau aplinką teršiančiomis technologijomis pagrįsta gamyba laiduos sėkmingą ekonomikos vystymąsi ir integraciją į Europos susisiekimo, ryšių ir energetikos infrastruktūras. Ryšių ir informatikos sektorius vyraus ir skatins kitų ūkio šakų vystymąsi. Pramonėje sparčiausiai vystysis smulkus ir vidutinis verslas, daugiau bus naudojama vietinių ir atsinaujinančiųjų išteklių, plėsis antrinis perdirbimas. Bus sukurta reikiamų pajėgumų transporto degalų (biodyzelino, bioetanolio) gamybos iš biologinių išteklių pramonė. Modernizuotas autokelių, geležinkelių tinklas, Klaipėdos uostas, atnaujintas transporto priemonių parkas leis kompleksiškai spręsti regionų ir šalies susisiekimo problemas, mažinti transporto neigiamą poveikį aplinkai.

Pagal socialinius ir gyventojų sveikatos rodiklius Lietuva pasieks esamą ES valstybių vidurkį. Lietuvai, kaip ir visai Europai, bus labai opi gyventojų senėjimo problema. Tačiau gerėjant gyvenimui pamažu pradės didėti gimstamumas ir gyventojų prieaugis taps teigiamas. Sumažės jaunimo emigracija ir nemažai išvykusio į užsienį jaunimo sugrįš į Lietuvą.

Darnaus vystymosi principai

  1. Dalyvavimo (partnerystės) principas.
  2. Vadovavimo (lyderystės) principas.
  3. Subsidiarumo principas.
  4. Lygių galimybių principas.
  5. Susietumo (integralumo) principas.
  6. Lankstumo principas.
  7. Atsakomybės (teršėjas moka) principas.
  8. Atsipirkimo principas.
  9. Prieinamumo principas.
  10. Apdairumo principas.
  11. Ekologinio efektyvumo (dematerializacijos) principas.
  12. Pakeitimo (transmaterializacijos) principas.
  13. Mokslo ir žinių bei technologinės pažangos principas.

Darnus Žemės Ūkis

Žemės ūkis atlieka labai svarbų vaidmenį, maitinant sparčiai augantį planetos gyventojų skaičių. Rūpestingas valdymas ir efektyvus pasaulinių išteklių naudojimas yra lemiami veiksniai, įtakojantys darnaus žemės ūkio našumo augimą. Nors laisvos žemės plotai yra dideli, tačiau ne visi jie tinka ūkininkavimui. Be to, mes privalome išvengti žemės naudojimo paskirties keitimo, kuris gali turėti įtakos globalinio atšilimo sukėlimui. Daugelyje žemės regionų jau dabar trūksta gėlo ir geriamo vandens, o vandens trūkumo grėsmė didėja.

Šiuolaikiniam ūkininkavimui ir maisto perdirbimo pramonei energijos išteklių šaltinis yra pats svarbiausias. Kintančios energijos kainos ir infrastruktūros spragos daugelyje regionų turi įtakos maisto produktų gamybai ir tiekimams. Tai aktualu ir mineralinių trąšų, į kurių sudėtį įeina azotas, gamybai, nes ji yra priklausoma nuo energijos tiekimo.

Išteklių naudojimo efektyvumas turi pagerėti per visa maisto produktų gamybos grandinę. Nedarnus ir neekonomiškas išteklių, ypač dirbamos žemės, naudojimas turi įtakos globaliniam atšilimui. Ištekliai nukenčia ir dėl klimato kaitos - sausros, dykumų plotų didėjimo, erozijos, derlingo dirvožemio praradimo ir maisto medžiagų nuostolių. Augant savivokai dėl darnaus vystymosi poreikio, išteklių naudojimo efektyvumo klausimai tampa prioritetiniais. Tai, savo ruožtu, reikalauja pažangios žemės ūkio vystymo patirties populiarinimo ir įgyvendinimo, skiriant reikiamą dėmesį žemės ir vandens išteklių valdymui.

Yara daug dėmesio skiria energijos naudojimo efektyvumui savo gamybinėse įmonėse ir praktiškai parodo, kaip optimalus trąšų panaudojimas gali paspartinti darnios ir ekologiškos žemdirbystės ekonomikos augimą. Mūsų indėlis, siekiant padidinti žemės ūkio našumą, - gebėjimas įtakoti išteklių valdymą. Viena iš pagrindinių Yara įtakos sferų - žiniomis ir patirtimi pagrįsta pasėlių mitybos programa. Mes skatiname tikslingai naudoti mineralines trąšas, atsižvelgiant į individualius pasėlių mitybos poreikius, - tai įgalina skatinti vystyti tikslų ūkininkavimą ir efektyviai naudoti išteklius.

Tausojantis žemės ūkis

Tausojantis žemės ūkis - tai valstybės reguliavimo priemonių sistema ekologiniams ūkiams kurti, turint tikslą ribotai ūkininkauti antropogeniniam poveikiui jautriose teritorijose. Tai susiję su pasėlių struktūros ir leistinų naudoti trąšų bei chemikalų normų reglamentavimu, kompleksinių specialių agrotechninių priemonių taikymu vėjo ir vandens erozijos veikiamuose plotuose bei karstiniame regione.

Tausojančio žemės ūkio raiška yra ekologiniai ūkiai ir ekologinis ūkininkavimas. Ekologinis ūkis - tai ūkis, kuriame žemės ūkio produktų gamyba atitinka visus nustatytus aplinkosaugos reikalavimus. Tai ūkis, kuriame nenaudojamos sintetinės mineralinės trąšos ir pesticidai: augalų poreikis maisto medžiagoms tenkinamas iš gamtinių organinių šaltinių, o kovai prieš ligas ir kenkėjus naudojamos natūralios organinės medžiagos ir metodai.

Ekologinis ūkininkavimas - labai patraukli žmonijai koncepcija, nes tai užtikrina maisto saugą ir garantuoja geresnę gyvenimo kokybę. Tačiau kaip rodo patirtis, tik maža dalis ūkininkų ryžtasi ekologiškai ūkininkauti. Ekologinis ūkininkavimas reikalauja labai aukšto intelektualaus lygio ir didesnių finansinių sąnaudų, todėl kartu yra ir mažiau prieinamas. Todėl tausojančio žemės ūkio privalumų ir perspektyvų idėjų plėtra yra svarbi besimokančiai asmenybei.

Tausojančio žemės ūkio idėja svarbi ne tik potencialiam ūkininkui, bet ir vartotojui, kokiais esame kiekvienas iš mūsų. Siekiama, kad mokiniai suprastų maisto grandinės sudedamąją dalį - kaip maistas užauginamas (gamintojas) ir koks jo vaidmuo jų gyvenime.

tags: #darnus #zemes #naudojimas