Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), viena didžiausių pasaulio ekonomikų, pasižymi dideliais naftos ištekliais ir išvystyta naftos pramone. Ši pramonė turi didelę įtaką ne tik šalies energetikos sektoriui, bet ir atskirų valstijų ekonomikai bei darbo rinkai. Šiame straipsnyje apžvelgsime naftą turinčias JAV valstijas, jų naftos atsargas, naftos ir dujų pramonės įtaką darbo rinkai, taip pat aptarsime iššūkius ir perspektyvas, su kuriais susiduria šis sektorius.
JAV Valstijos Pasižyminčios Dideliais Naftos Ištekliais
JAV yra suskirstyta į 50 valstijų, iš kurių kelios išsiskiria dideliais naftos ištekliais. Šios valstijos vaidina svarbų vaidmenį šalies ir pasaulio energetikos rinkose. Toliau pateikiamas sąrašas valstijų, išdėstytų pagal naftos atsargas, kartu su naftos ir dujų pramonės įdarbinimo rodikliais:
| Valstija | Naftos atsargos | Naftos ir dujų pramonėje dirba |
|---|---|---|
| Nr. 1 | 5 mlrd. barelių | 14,3 proc. |
| Nr. 2 | 3,566 mlrd. barelių | 10,3 proc. |
| Nr. 3 | 2,835 mlrd. barelių | 4,6 proc. |
| Nr. 4 | 1,046 mlrd. barelių | 7,5 proc. |
| Nr. 5 | 700 mln. barelių | 7,5 proc. |
| Nr. 6 | 622 mln. barelių | 14,1 proc. |
| Nr. 7 | 583 mln. barelių | 15,8 proc. |
| Nr. 8 | 398 mln. barelių | 4,9 proc. |
| Nr. 9 | 370 mln. barelių | 15,1 proc. |
| Nr. 10 | 343 mln. barelių | 6,4 proc. |
Šios valstijos ne tik turi didelius naftos išteklius, bet ir patiria didelę naftos ir dujų pramonės įtaką darbo rinkai. Daugelyje šių valstijų naftos ir dujų pramonė sudaro didelę dalį darbo vietų, o tai rodo, kad jų ekonomika yra glaudžiai susijusi su šiuo sektoriumi.
Naftos Kainų Svūravimai ir Jų Poveikis
Naftos kainos yra labai nepastovios ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant pasaulinę paklausą ir pasiūlą, geopolitinę situaciją ir ekonomines sąlygas. Iki šiol naftos sektorius susidūrė su įvairiais sunkumais, tokiais kaip paklausos sumažėjimas per recesiją 2009 m. ir pasiūlos padidėjimas po žlugusių OPEC derybų 2015 m., kurie abu lėmė naftos kainų kritimą.
2020 m. pasaulis susidūrė su precedento neturinčia situacija, kai COVID-19 pandemija sukėlė staigų naftos paklausos sumažėjimą. Dėl atšauktų skrydžių, nuotolinio darbo, sustabdytų gamyklų ir sutrikusių tiekimo grandinių naftos paklausa smarkiai sumažėjo. "Swedbank" analitikai prognozavo, kad tais metais naftos paklausa sumažės daugiau nei dešimtadaliu, o pasiūla toliau augs, todėl kainos gali dar labiau sumažėti. Situacija buvo tokia įtempta, kad kai kurie analitikai prognozavo, jog naftos kainos gali nukristi iki vienaženklių skaičių, o dalis naftos gamintojų gali būti priversti pasitraukti iš rinkos.
Tokie staigūs naftos kainų kritimai turi didelių pasekmių nuo naftos priklausančioms ekonomikoms. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, Iranui reikėjo, kad naftos kaina siektų beveik 200 dolerių už barelį, kad subalansuotų savo biudžetą. Net ir šalys, turinčios didelius finansinius rezervus, tokios kaip Saudo Arabija, buvo pažeidžiamos, nes jų lūžio taškas buvo 83 doleriai už barelį, o Rusijos - 40 dolerių už barelį.
JAV, kuri per dešimtmetį padvigubino naftos gavybą ir tapo didžiausia naftos gamintoja pasaulyje, taip pat susidūrė su iššūkiais. Buvo tikėtina, kad dėl krentančių naftos kainų šalyje prasidės bankrotų banga tarp smulkių skalūnų naftos įmonių, kurios buvo smarkiai įsiskolinusios.
Skalūnų Naftos Revoliucija ir JAV Energetinė Nepriklausomybė
Per pastarąjį dešimtmetį JAV išgyveno skalūnų naftos revoliuciją, kuri smarkiai padidino šalies naftos gavybą ir sumažino priklausomybę nuo importo. Skalūnų nafta išgaunama hidraulinio ardymo (angl. fracking) būdu, kuris leidžia išgauti naftą iš anksčiau neprieinamų telkinių.
Dėl šios revoliucijos JAV tapo didžiausia naftos gamintoja pasaulyje, aplenkdama Saudo Arabiją ir Rusiją. Tai turėjo didelės įtakos šalies energetikos politikai ir ekonomikai.
Naftos Gavybos Sumažinimo Iššūkiai
Reaguojant į naftos kainų kritimą, naftos gamintojos šalys susiduria su dilema - sumažinti gavybą, kad padidintų kainas, ar toliau gaminti dideliais kiekiais, siekiant išlaikyti rinkos dalį. Didiesiems žaidėjams sumažinti naftos gavybą gali prireikti net kelių mėnesių, o gamybos stabdymas kelia dideles rizikas, kurių didieji rinkos dalyviai nėra linkę prisiimti.
Be to, gamybos stabdymas kelia dideles rizikas, kurių didieji rinkos dalyviai nėra linkę prisiimti. Todėl, nepaisant staigaus paklausos kritimo, naftos gavybos mažinimas neturėtų didelės įtakos rinkai.
Alternatyvių Energijos Šaltinių Perspektyvos
Itin žema naftos kaina didina jos vartojimą ir mažina alternatyvių, tvaresnių energijos šaltinių patrauklumą. Kita vertus, pandemija gali dar labiau prislopinti ir taip iki šiol lėtėjusį naftos paklausos augimą bei dar labiau atbaidyti investuotojus, kurie dėl klimato kaitos pastaruoju metu į šį sektorių žiūrėjo itin atidžiai.
Atsižvelgiant į klimato kaitos iššūkius ir poreikį mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, investicijos į atsinaujinančius energijos šaltinius tampa vis svarbesnės. Saulės, vėjo, vandens ir geoterminė energija gali tapti svarbiais energijos šaltiniais ateityje, tačiau pereinant prie šių šaltinių reikia didelių investicijų ir technologinių patobulinimų.
Brazilijos Naudingųjų Iškasenų Ištekliai
Brazilija taip pat yra svarbi žaidėja pasaulio naudingųjų iškasenų rinkoje. Šalis turi didelius naftos, gamtinių dujų, anglių, geležies rūdos, mangano rūdos ir kitų naudingųjų iškasenų išteklius. 2021 m. Brazilijos BVP sudarė 1608,981 mlrd. Brazilija gauna apie 100 rūšių naudingųjų iškasenų, o svarbiausia yra geležies ir mangano rūdų gavyba. Be to, dideli naftos (1,18 mlrd. tonų), gamtinių dujų (296 mlrd. m3), anglių (13,2 mlrd. tonų), niobio (3,9 mln. tonų), alavo, vario, titano, chromo, nikelio, urano, švino rūdų, boksito, magnezito, grafito, kaolino, talo, asbesto, cirkonio, fosforitų, aukso ištekliai.
Trys ketvirtadaliai naftos ir du trečdaliai gamtinių dujų gaunama iš Atlanto vandenyno šelfo.