Iš tiesų kartu su internetu ir skaitmeniniais dokumentais nemokamai gavome lobį - prieigą prie informacijos, kurią kaupia valstybinės institucijos. Valstybinis sektorius tų duomenų kaupia bene daugiausia, lyginant su privačiu sektoriumi. Renkami duomenys naudojami visų pirma viešojo administravimo veiklai, tačiau nuo 2003-iųjų Europos Sąjungos mastu pradėta skatinti perduoti pakartotinai naudoti viešojo sektoriaus informaciją privatiems asmenims.
Lietuvoje yra kilę skandalų, paskaičius kai kurių asmenų pajamų deklaracijas ir aptikus jose neįtikėtinų duomenų. Kad daugiau duomenų būtų atverta visuomenei, reikia ne tik politinės valios, bet ir pati valstybė turi būti pasiekusi politinę-ekonominę brandą. Būtent dėl šios priežasties autoritarinės ar nuo demokratijos nutolę šalys neskuba atverti savo duomenų lobynų. Laisviausia šioje srityje - JAV, Australija, iš paskos seka Europa kartu su Lietuva.
Pašnekovas pridūrė, jog, pavyzdžiui, žurnalistai tai daro kasdien - jie ieško valstybinio sektoriaus pateikiamų duomenų ir juos perteikia bei interpretuoja savo straipsniuose. Apsukresni jau sugeba iš atvirai prieinamų duomenų net sukurti verslą. Būtent taip pasielgė bendrovė „Creditinfo“, rengianti asmenų kredito istoriją ir reitingą. Jos darbuotojai surenka atvirai prieinamus duomenis, juos apdoroja ir sukuria mokamą paslaugą.
Teisinis reglamentavimas
Europos Komisija 2003 m. yra priėmusi direktyvą dėl viešojo sektoriaus duomenų pakartotinio panaudojimo. Jos nuostatos Lietuvoje perkeltos į Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymą, o šiuo metu Seimui pateiktas šio įstatymo pakeitimas, į nacionalinę teisę perkeliantis 2013 m. pakeistos direktyvos dėl viešojo sektoriaus duomenų pakartotinio panaudojimo nuostatas. Šio įstatymo derinimas užtruko ilgai. Išlindo nemažai įvairių interesų.
Rengiamu įstatymu bus nustatytos bendros sąlygos naudoti viešojo sektoriaus duomenis, t. y. bendras leidimas arba kitaip - atvira licencija. Tai reiškia, kad įstaigos negalės individuliai įvesti informacijos panaudojimo apribojimų pakartotiniam duomenų panaudojimui, jeigu to nenumato specialieji įstatymai. Tai reiškia, kad viską, ką gavai iš viešojo sektoriaus interneto svetainės, gali naudoti taip kaip nustato įstatymai, o ne kaip nustato įstaiga, teikianti duomenis. Be to, tiksliau reglamentuota informacijos pateikimo kainodara, t. y., kokio mokesčio galima paprašyti už informacijos pateikimą.
Pavyzdys: darbuotojų atlyginimai
Pavyzdžiui, visos biudžetinės įstaigos turi viešinti savo darbuotojų atlyginimus. Kadangi rašyti atlyginimą prie žmogaus vardo ir pavardės jau būtų asmens duomenų atskleidimas, rašoma, kiek uždirba tam tikras pareigas einantis asmuo.
Prieš kelerius metus atliktoje apklausoje gyventojai kaip vieną iš įmonių, iš kurios norėtų gauti daugiau informacijos, įvardijo „Registrų centrą“. Bet ši įmonė ima mokestį už informacijos pateikimą. JAV, pavyzdžiui, visa informacija yra teikiama nemokamai. Europoje - prioritetu laikomas teikimas nemokamai, bet galima minimaliai apmokestinti. Minimaliai - reiškia tokia suma, kiek kainuoja informaciją pateikti: be to, ši kaina turi būti pagrįsta sąnaudomis, o ne komerciniais interesais. Priėmus įstatymą, informacijos apie atvirus duomenis surinkimas ir pateikimas veiks tvarkingiau, valstybinės institucijos gaus daugiau atsakomybių ir pareigų šioje srityje.
Praktiniai pavyzdžiai
Grįžtant prie Europos Komisijos įvardyto 1,4 milijardo eurų naudos, pašnekovas teigia, jog dažnais atvejais tą naudą labai sudėtinga įvardyti pinigais. Kitas pavyzdys: svetainė „Kur gyvenu“ www.kurgyvenu.lt. Joje pagal jus dominantį adresą galima sužinoti informaciją apie patalpų ir aplinkos būklę - šildymo kainas, rinkos kainą, oro užterštumą, nusikalstamumą toje teritorijoje. Visa ši informacija surenkama iš savivaldybių, valstybės institucijų, šilumos tiekimo įmonių ir kitų organizacijų, - sakė K.Andrijauskas. Ši informacija sėkmingai gali būti panaudojama kelių eismo valdymo sistemose.
ES pilietis kasmet sutaupytų 2 valandas laiko, tai būtų tolygu 1,4 milijardo sutaupytų eurų. Praėjusiais metais baigtoje galimybių studijoje rašoma, jog iš Europos šalių dažniausiai atvirais duomenimis naudojasi britai, rečiausiai - kroatai.
Tuo metu, kai kitose šalyse žmonės per teismus reikalauja jiems priklausančios informacijos, Lietuvoje dažnai niekas net gerai nežino, kokią informaciją žmonės norėtų ir galėtų gauti. Baigdamas pokalbį Informacinės visuomenės plėtros komiteto atstovas pabrėžė, jog labai norisi aktyvesnės atvirų duomenų vartojimo rinkos.
Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT711 užpildymo ir pateikimo tvarka gyventojams už 2025m.
tags: #kur #rasti #turto #deklaracija