Kur kreiptis dėl nekokybiškos renovacijos?

Ieškodami naujo būsto ir vertinant rinkoje esančius nekilnojamojo turto pasiūlymus svarbu įvertinti ne tik iš karto sumokamą būsto kainą, bet ir jo išlaikymo išlaidas, kilsiančias ateityje. Ieškodami naujo būsto pirkėjai dažniausiai vertina rajoną, susisiekimo galimybes, estetinį namo ir jo apylinkių patrauklumą. Senesniuose daugiabučiuose ilgainiui prasideda įvairiausios avarijos: ima tekėti stogai, skilti fasadai, užsikemša nuotėkų vamzdynai.

Nekokybiškai atlikti renovacijos darbai yra rangovo atsakomybė. Norint pasiekti, kad defektai būtų ištaisyti, pirmiausia būtina teisiškai teisingai užfiksuoti pažeidimus ir pareikšti pretenziją rangovui. Prieš kreipiantis į valstybinę priežiūrą, būtina užfiksuoti defektus ir pareikalauti rangovo juos ištaisyti pagal Civiliniame kodekse numatytus garantinius terminus, o rangovui nevykdant įsipareigojimų - inicijuoti kreipimąsi į atsakingas institucijas.

Rangovo atsakomybė ir garantiniai terminai

Pagal įstatymą rangovas privalo užtikrinti, kad statybos objektas atitiktų normatyvinių dokumentų reikalavimus ir būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį visą garantinį laiką. Pastebėjus defektus garantiniu laikotarpiu, užsakovas (bendrija arba administratorius) privalo per protingą terminą pareikšti pretenziją rangovui.

• Svarbu žinoti, kad už darbų kokybę atsako ne tik rangovas, bet ir statybos techninis prižiūrėtojas.
• Jis privalo kontroliuoti statybos darbų normatyvinę kokybę ir tikrinti, ar naudojami statybos produktai atitinka reikalavimus.

Statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Kaip įvertinti daugiabučio būklę prieš įsigyjant būstą?

Ieškant naujo būsto pirkėjai dažniausiai vertina rajoną, susisiekimo galimybes, estetinį namo ir jo apylinkių patrauklumą. Nors šie kriterijai yra neabejotinai svarbūs, dažnas nesusimąsto, kad taip pat turėtų būti įvertintas ir daugiabučio namo, kuriame parduodamas butas, amžius bei techninė būklė.

Ne visuomet namo amžius - vienintelis kriterijus, nusakantis daugiabučio techninę būklę. Pasak G. Stanišausko, kiek daugiabutis nekels problemų jo gyventojams labai priklauso nuo statybos metu naudotų medžiagų kokybės bei tinkamos daugiabučio priežiūros.

Atkreipkite dėmesį į daugiabučio namo stogą: jis būna šlaitinis arba plokštinis. Šlaitiniai stogai dengiami šiferiu, čerpėmis arba skarda. Šlaitinių stogų remontas reikalingas tuomet, kai atsiranda pratekėjimo vietos per atsiradusius nesandarumus: šiferio lapuose ir čerpėse atsiranda nesandarumai dėl jų skilimo arba pasislinkimo. Skardinius stogus reikia remontuoti kai stogas būna pažeistas korozijos.

Jeigu namo stogas yra šlaitinis ir padengtas šiferio danga, siūloma suklusti. Tokius stogus rekomenduojama keisti nors ir nėra pratekėjimų, nes senuose šiferio lapuose yra asbesto, kuris yra pavojingas žmogaus sveikatai.

Medinių fasadų priežiūra yra didžiausia, nes neprižiūrimas medinis fasadas greitai gali pradėti kelti didelių rūpesčių. Mūrinių plytų fasadai dažnai dėl atmosferinio poveikio pradeda trupėti, byrėti plytos. Taip atsitinka dėl mažų įtrūkimų plytose. Šaltuoju metų laiku jose esanti drėgmė skaldo plytos paviršių.

Pagrindinė blokinių namų problema - tarpblokinės sandūros, dėl kurių nesandarumų butuose atsiranda pelėsis, vandens pratekėjimo požymiai bei šalčio tiltai per išorinių sienų kampus. Retesniais atvejais pačiame bloke atsiranda mikro įtrūkimai, dėl ko visas blokas peršąla, buto viduje kaupiasi drėgmė, o šaltuoju metų laiku netgi susidaro šerkšnas.

Natūralu, kad sprendžiant būsto įsigijimo klausimą daugiabučio techninę būklę gali būti sunku įvertinti plika akimi. „Daugiabutį namą prižiūrinčios įmonės statinio techninės priežiūros specialistas privalo ne rečiau kaip kartą per metus atlikti pastato techninę apžiūrą ir įvertinti jo būklę. Surašytame protokole turi būti pažymėtos visos statinio konstrukcijos ir sistemos, kurios yra techniškai netvarkingos ir pateiktos rekomendacijos, kokie darbai turi būti atlikti.

Prieš įsigyjant būstą taip pat svarbu suprasti, kiek daugiabučio savininkai yra sukaupę lėšų namo remontui ir kitoms būtinoms išlaidoms. „Deja, bet pasitaiko ir atvejų, kai name privaloma atlikti tam tikrus darbus nedelsiant dėl jame gyvenančių saugumo, o dalis gyventojų yra nemokūs. Tokiais atvejais remonto darbų našta krenta ant dalies butų savininkų, todėl sumos gyventojui išauga,“ - teigia G. Tiesa, pirkėjui kreipiantis tiesiogiai į namą prižiūrintį administratorių tokios informacijos jis negaus, nes administratorius informaciją gali pateikti tik daugiabučio namo savininkams.

Galimos daugiabučio remonto išlaidos

Galimas daugiabučio namo remonto išlaidas derėtų vertinti kaip nekilnojamojo turto kainą, kurią ilgainiui reikės susimokėti papildomai. Pasak G.Stanišausko, remonto išlaidų dydis priklauso nuo daugelio aspektų: rinkoje vyraujančių medžiagų ir darbų kainos, remonto darbų apimties, daugiabutyje esančių butų skaičiaus. „Vertinant daugiabutį derėtų atkreipti dėmesį į jo nusidėvėjimą ir galimas problemas ateityje, nes investicijos į jo atnaujinimą yra gana didelės.

Pavyzdžiui, lifto keitimas sename 9 aukštų daugiabutyje kainuoja apie 60 tūkst. eurų, blokinio namo siūlių remontas gali namui kainuoti nuo 1 tūkst. iki keliolikos tūkst. eurų, o stogo remontas visame 5 aukštų daugiabutyje atsieiti ir iki 50 tūkst. eurų. Vis daugiau daugiabučių gyventojų nusprendžia senus namus renovuoti ir pasinaudoti valstybės siūloma kompensacija. Tokia investicija, įskaičius valstybės kompensacijas, vienam butui vidutiniškai siekia apie 22 - 25 tūkst. eurų,“

Remonto darbų kainos

Jeigu po statybos ar buto remonto darbų pastebite nekokybiškai atliktus darbus, svarbu kuo greičiau kreiptis į specialistus. Pagal Lietuvos teisę, jeigu remonto darbai bute ar name buvo atlikti netinkamai, turite teisę reikalauti: darbų taisymo, kainos sumažinimo arba pinigų grąžinimo už nekokybiškus darbus. Pavyzdžiui, buto renovacija ar namų rekonstrukcija dažnai turi ilgesnį garantinį laikotarpį.

Reikia turėti rašytinę pretenziją ir įrodymus. Taip, jei defektai atsirado per galiojančią garantiją. Statybos defektas - neatitikimas projektui ar sutartims. Brokuoti darbai - nekokybiškai atlikti darbai.

Teisinė pretenzija

Iki galo ir laiku įvykdyti sutartiniai įsipareigojimai yra tikėtinas visų sutartinių santykių rezultatas, tačiau dėl įvairių aplinkybių lūkesčiai ne visuomet būna patenkinami. Tokiu atveju sutarties šalys gali siekti apginti savo interesus teisme arba neteismine tvarka.

• Pretenzija yra vienas iš būdų išspręsti ginčijamą klausimą nesikreipiant į teismą bei turint minimalių laiko ir pinigų sąnaudų.
• Nenorime girtis, bet mūsų pretenzijos tikrai veiksmingos.

Iš esmės kompetentingai ir įtikinamai parengta pretenzija, kurioje nurodomi galiojantys teisės aktai, dažniausiai patenkinama. Paprastai pretenzijos nagrinėjimas trunka vieną kalendorinį mėnesį. Patartina pretenziją teikti dviem egzemplioriais. Vienas siunčiamas asmeniui, kuriam adresuojama pretenzija. Antrasis lieka pas pateikusį pretenziją asmenį.

Vienas pretenzijos apibrėžimų: pretenzija yra kreditoriaus reikalavimas (asmuo, kurio teisės pažeistos) skolininkui (įpareigotam asmeniui) savanoriškai išspręsti ginčą, susijusį su kreditoriaus teisių pažeidimu (skolininkas ir kreditorius, šalių civilinės atsakomybė). Kartais ikiteisminis ginčų sprendimas yra privalomas ginčų tarp juridinių asmenų sprendimo etapas.

Pretenzija tai yra reikalavimų pateikimas, akivaizdus asmens nepasitenkinimas nekokybiškai teikiama paslauga arba parduodamos prekės (brokuotos) neatitikimas kokybę. Teisinė pretenzija sudaroma laisva forma, tačiau reikėtų laikytis tam tikrų teisinių dokumentų rengimo taisyklių, kadangi tai taip pat gali turėti įtakos dokumento kaip įrodymo teisminiame procese patvirtinimui.

• Šioje dalyje (apibūdinamojoje-motyvacinėje) būtina parodyti, kad ją parašė specialistas, kuris tiksliai žino, kaip, ką toliau ir kada daryti, vadovaujantis teisės aktais.
• Idealiu atveju, visi dokumentai, kuriais remiasi pareiškėjas ir kurie nurodomi ieškinio / pretenzijos tekste, turi būti pridėti.

Kai kuriais atvejais pretenzijos išsiuntimas būna numatytas įstatyme ir yra privaloma procedūra sprendžiant ginčus (arbitražo procesas), tačiau dažniausiai tai nėra būtina byloms bendrosios jurisdikcijos teismuose, bet labai palengvina pasirengimo teismui procesą.

Kai kuriais atvejais galima išspręsti ginčus tarp šalių nesikreipiant į teismą, vadovaujantis ikiteismine / pretenzine ar kitą ginčo sureguliavimo tvarka. Pretenzinė ar kita ikiteisminio ginčų sprendimo procedūra yra viena pilietinių teisių gynimo formų, kuomet sprendžiamas konfliktas tarp kreditoriaus ir skolininko, pardavėjo ir pirkėjo. Arbitražo proceso kodekse ikiteisminis procesas apibrėžiamas ne tik kaip pretenzinė, bet ir kokia nors kita ginčų sprendimo procedūra, kuri gali būti numatyta sutartyje.

tags: #kur #kreiptis #del #nekokybiskos #renovacijos