Priedangų ir slėptuvių projektavimas bei statyba šių dienų geopolitinėje situacijoje turėtų būti vienas iš prioritetinių klausimų, kurie sprendžiami paprastai ir greitai. Per didelius vargus pagaliau reglamentuoti reikalavimai jų projektavimui. Aplinkos ministras šių metų vasario 28 d. priėmė visiškai naują statybos techninį reglamentą STR 2.07.02:2024 „Slėptuvės, kolektyvinės apsaugos statinio ir priedangos projektavimo ir įrengimo reikalavimai“, kuriame nustatyti minimalūs techniniai bei saugumo reikalavimai naujai įrengiamoms slėptuvėms, priedangoms, kolektyvinės apsaugos statiniams.
Nuo 2022 m. vasario 24 dienos, kai prasidėjo karas Ukrainoje, iki 2024 m. vasario 28 dienos jokie kiti reikalavimai priedangų ir slėptuvių projektavimui nebuvo numatyti. Galiausiai, praėjus dviem metams nuo karo Ukrainoje pradžios, 2024 m. vasario 29 d. įsigaliojo nauji reikalavimai.
Slėptuvės ir priedangos: Pagrindiniai skirtumai
Visų pirma, svarbu žinoti, kad slėptuvė ir priedanga, pagal teisės aktų nuostatas, nėra visiškai identiški apsaugos objektai. Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas pateikia priedangos ir slėptuvės sąvokas. Taigi, priedanga apibrėžiama kaip statinys, patalpa, inžinerinis įrenginys ar kitas objektas, galintis sudaryti sąlygas gyventojams trumpą laiko tarpą išvengti gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių oro pavojaus atveju, taip pat apsaugoti nuo netiesioginio apšaudymo ar kitų kinetinių grėsmių karinės agresijos metu.
Slėptuvė yra skirta valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų funkcijų tęstinumo užtikrinimui karinės agresijos ar kitokios ekstremalios situacijos atveju. Tad slėptuvių įrengimas yra valstybės, savivaldybės institucijų atsakomybė.
Atsakomybė už priedangų įrengimą
Pagal teisės aktus, nuo 2023 m. sausio 1 d. visuose naujai statomuose daugiabučiuose namuose, kurie yra aukštesni nei 5 aukštai, bei visuomeninės paskirties statiniuose, talpinančiuose daugiau nei 100 asmenų, už priedangų įrengimą yra atsakingas statytojas. Šiuo metu valstybė nėra nustačiusi jokių privalomų reikalavimų dėl priedangų įrengimo senesniuose pastatuose ar privačiuose gyvenamuose namuose.
Tokiu atveju priedangos įrengimu, laikantis naujojo reglamentavimo reikalavimų, turėtų pasirūpinti patys gyventojai, t. y. būstų savininkai (bendraturčiai), jei dėl to sutariama. Fiziniai asmenys turi teisę įsirengti priedangas ir savo iniciatyva, jiems nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose, statiniuose.
Tačiau tam dažnu atveju yra būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą, jei priedangai įrengti planuojama statyti naują statinį arba leidimą rekonstruoti jau esantį statinį, siekiant naujai įrengti tam tikras patalpas kaip priedangą ir taip pakeisti jų paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį, kad valstybė nenumatė jokių instrumentų, kurie galėtų paskatinti gyventojus įsirengti priedangas senesnės statybos daugiabučiuose. Suprantama, kad priedangos įrengimas reikalauja pakankamai didelių išlaidų, todėl siūlytina numatyti mechanizmą, palengvinantį gyventojams šią naštą. Pavyzdžiui, galimybių gauti lengvatinį kreditą priedangos įrengimui sudarymas daugiabučio namo gyventojams, kreditą imant ir gaunant įsteigtos bendrijos vardu, o valstybei kokia nors dalimi prisidedant prie tokio kredito grąžinimo.
Įvadas į pasirengimą ekstremalioms situacijoms
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje yra vykdoma senų daugiabučių namų renovacija, galėtų būti svarstoma teisės aktuose numatyti prievolę, vykdant daugiabučio gyvenamojo namo renovaciją, esant techninėms galimybėms, gyvenamajame name įrengti priedangą.
Techniniai reikalavimai priedangoms ir slėptuvėms
Projektuojant slėptuvę privalo būti numatoma vieta geriamojo vandens, maisto ir kuro atsargoms saugoti. Slėptuvės projektiniai sprendiniai turi užtikrinti joje esančių žmonių apsaugą nuo kinetinių grėsmių, kenksmingų medžiagų, kenksmingų dujų ir aerozolių, jonizuojančios spinduliuotės, katastrofinių meteorologinių reiškinių.
Priedangų projektavimui nustatyti menkesni reikalavimai, tačiau joje taip pat turi būti vieta pirmosios medicininės pagalbos priemonėms laikyti, įėjimas ir išėjimas bei avarinis įėjimas ir išėjimas, pirminių gaisro gesinimo priemonių laikymo vieta.
Priedangos ir slėptuvės negali būti įrengiamos vietose, kurioms gresia potvynių, žemės drebėjimų pavojus, saugomose aplinkos teritorijose, pavyzdžiui, nacionaliniuose parkuose, vietose su apsunkinta ar apribota prieiga.
Reikalavimai naujai statybai ir esamiems pastatams
Miesto ribose antžeminė priedanga ar slėptuvė negali būti aukštesnė nei 5 metrai ir didesnė kaip 50 kv. m bendrojo ploto. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal galiojančius reikalavimus priedanga iki 50 kvadratinių metrų yra pakankama tik labai nedideliam pastatui. Vadinasi, jei, pavyzdžiui, 1500 kv. m pastatas, tokia priedanga neužtikrina saugumo.
Priedangos, anot ministro, turės būti suprojektuotos pastatų apatinėje dalyje, tai turės būti viešai prieinama patalpa. Jose trumpą laikotarpį privalės tilpti bent 60 proc. įstaigos ar gyvenamojo namo gyventojų. „Tai galioja naujai statybai, o esamiems statiniams tai labiau rekomendacijos. Kai kalbame apie priedangas, jos skirtos žmonių trumpam, keleto valandų pasibuvimui, todėl joms standartas mažiausias ir jis apima pastatus, kurie yra gyvenamieji virš 5 aukštų, arba visuomeniniai pastatai kur lankosi virš 100 žmonių. Išimtis religinės paskirties pastatams“, - teigė S. Gentvilas.
Politikas sakė, kad priedangose turi būti numatyti papildomi įėjimai ir išėjimai, tarp rekomendacijų numatoma šildymo sistema, jos turės būti prieinamos gyventojams. Priedangoms nustatyti bendrieji reikalavimai, kad gyventojams turi būti numatytas minimalus plotas, kuris skirtas, t. y. pusantro metro. Priedanga turi būti požeminėje dalyje, atitikti tinkamus konstrukcinius reikalavimus, kad išlaikytų pastato vibracijas ar galimas griūtis virš esančių konstrukcijų.
Kalbant apie slėptuves ministras pažymėjo, kad joms numatyti aukštesni reikalavimai dėl pastovių darbo vietų, šildymo sistemų bei apšvietimo. Ten numatyti reikalavimai tiek dėl pastovių darbo vietų, apšvietimo, ventiliavimo, šildymo sistemų, sanitarinių sistemų ir t. t.
Kolektyvinės apsaugos statiniai
Taip pat nauju dokumentu aptarti ir kolektyvinės apsaugos statinių reikalavimai, kurie gyventojams skirti pasislėpti nuo stichinių meteorologinių veiksnių. Projektuotai turės į tai atsižvelgti.
Finansavimas ir renovacija
Numatoma keisti Vyriausybės nutarimą dėl esamų pastatų pritaikymo. S. Gentvilas tikino, kad esamų pastatų pritaikymas yra didelis iššūkis valstybei ir dėl to numatomas Vyriausybės nutarimo pakeitimas, kuris leistų renovacijos metu finansuoti dalį darbų. Numatome Vyriausybės nutarimo pakeitimą, kuris leis renovacijos metu finansuoti dalį darbų ir pasidengti su valstybės subsidija ir lengvatine banko paskolą darbus atliekant savo pastate, renovuojant gyvenamąjį pastatą.
Politikas pabrėžė, kad renovuojant pastatus yra didelė galimybė pritaikyti požemines parkavimo aikšteles, rūsius, gyventojų priedangas. Jas, anot jo, reikėtų įrenginėti taip, kad būtų galima naudoti ir dabarties reikmėms. Priedangos bus naujuose pastatuose įregistruojamos NT registro išrašuose ir jų nebus galima privatizuoti, tačiau renovacijos atveju valstybė tą rems savo lėšomis, gyventojams tiesiog reikia apsispręsti dėl jų įrengimo.
Esama situacija Lietuvoje
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda sakė, kad šiuo metu yra suskaičiuojama kiek daugiau negu 3,3 tūkst. priedangų, kuriose galėtų pasislėpti apie 900 tūkst. gyventojų - maždaug 32 proc. šalyje esančių žmonių.
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teigimu, siekiant stiprinti visuomenės pasirengimą galimoms grėsmėms, šalyje įkurtas per 3,3 tūkst. priedangų tinklas, kuriame tilptų 912 tūkst. (apie 31 proc.) gyventojų. Taip pat, 12 savivaldybių jau pasiekė ir Vyriausybės iškeltą tikslą, numatantį, kiek gyventojų pavojaus atveju galėtų rasti saugų prieglobstį (60 proc. miestų savivaldybėse ir 40 proc. rajonų savivaldybėse).
Pagal Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, kitos įstaigos savivaldybei privalo teikti informaciją apie statinius ir patalpas, kurie gali būti parenkami priedangoms įrengti, ir sudaryti galimybes neatlygintinai jomis naudotis.
Minimalūs reikalavimai kolektyvinės apsaugos statiniams (SPKAS)
- Minimalūs reikalavimai privalomi naujai projektuojamoms SPKAS.
- Turi būti taikomi vienodai.
- Pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose.
- Asmenų gyvybės ir sveikatos apsauga.
- Komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose.
Slėptuvės projektiniai sprendiniai turi užtikrinti joje esančių žmonių apsaugą nuo kinetinių grėsmių, kenksmingų medžiagų, kenksmingų dujų ir aerozolių, jonizuojančios spinduliuotės, katastrofinių meteorologinių reiškinių.
Priedangos ir slėptuvės negali būti įrengiamos vietose, kurioms gresia potvynių, žemės drebėjimų pavojus, saugomose aplinkos teritorijose, pavyzdžiui, nacionaliniuose parkuose, vietose su apsunkinta ar apribota prieiga.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal galiojančius reikalavimus priedanga iki 50 kvadratinių metrų yra pakankama tik labai nedideliam pastatui. Vadinasi, jei, pavyzdžiui, 1500 kv. m pastatas, tokia priedanga neužtikrina saugumo.