Kur Gali Būti Augliai Žmogaus Kūne: Išsamus Vadovas

Piktybiniai navikai, dar vadinami vėžiu, gali paveikti įvairius organus ir sistemas žmogaus organizme. Šie navikai susidaro, kai ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis, todėl jie gali išsivystyti bet kurioje kūno dalyje. Piktybiniai navikai yra sudėtinga liga, kurią sukelia genetiniai ir aplinkos veiksniai.

Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų ir mirtį. Jos pobūdis yra ne tik ląstelių augimas, bet ir metastazavimas, kai naviko ląstelės plinta į kitas kūno dalis.

Paprastai, tiriant naviko audinį mikroskopu, aptinkama panašumų tarp minkštųjų audinių sarkomos ir audinio, iš kurio jis išsivystė.

Piktybinių Navikų Priežastys

Piktybinių navikų priežastys yra įvairios ir sudėtingos. Pagrindinės priežastys apima genetinius veiksnius, tokius kaip paveldimos mutacijos, kurios didina vėžio riziką. Aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, rūkymas, alkoholis, ultravioletiniai spinduliai ir cheminės medžiagos, taip pat gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Dažniausiai Pasitaikantys Piktybiniai Navikai

Dažniausiai pasitaikantys piktybiniai navikai yra:

• Krūties vėžys
• Plaučių vėžys
• Prostatos vėžys
• Storosios žarnos vėžys
• Odos vėžys

Piktybinių Navikų Simptomai

Piktybinių navikų simptomai gali skirtis priklausomai nuo naviko tipo ir vietos. Ankstyvieji simptomai gali būti nespecifiniai, pavyzdžiui, nuovargis, svorio kritimas, apetito praradimas.

Piktybinių Navikų Diagnostika

Piktybinių navikų diagnostika apima kelis žingsnius. Pirmiausia atliekama anamnezė ir fizinis tyrimas. Tada naudojami įvairūs diagnostiniai tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai, vaizdiniai tyrimai (pvz., rentgenas, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija) ir biopsijos, siekiant nustatyti, ar navikas yra piktybinis.

Piktybinių Navikų Gydymas

Piktybinių navikų gydymas gali būti įvairus, priklausomai nuo ligos stadijos ir tipo. Gydymo galimybės apima chirurgiją, chemoterapiją, radioterapiją ir imunoterapiją. Naujausios terapijos, tokios kaip tikslinė terapija ir genų terapija, taip pat rodo pažangą gydant tam tikras vėžio formas.

Be to, nemedicininiai sprendimai, tokie kaip mitybos pokyčiai, fizinis aktyvumas ir psichologinė parama, gali padėti pacientams gerinti gyvenimo kokybę ir toleranciją gydymui.

Minkštųjų Audinių Sarkomos

Minkštųjų audinių sarkomos nėra dažnai pasitaikantys piktybiniai navikai. Apskritai minkštųjų audinių navikai gali būti gerybiniai ir piktybiniai, kitaip vadinami sarkomomis. Yra 2 pagrindinės sarkomų rūšys - osteosarkoma (kaulų sarkoma), kilusi iš kaulinio audinio, ir minkštųjų audinių sarkomos.

Minkštųjų audinių sarkomos vystosi iš minkštųjų audinių, tokių kaip riebalinio, raumeninio, nervinio, jungiamojo audinio, iš kraujagyslių ar giliųjų odos sluoksnių audinių. Minkštųjų audinių sarkoma yra navikas, galintis vystytis įvairiose kūno vietose - kojose, rankose, pilve, krūtinės ląstoje, taip pat galvos ir kaklo srityse.

Sarkomos simptomai priklauso nuo naviko vietos ir dydžio, o kartais - ligos stadijos. Daugiau nei pusė minkštųjų audinių sarkomų aptinkama galūnių srityse - rankų ar kojų minkštuosiuose audiniuose. Tokiu atveju, žmogus gali pastebėti neįprastą gumbelį ar guzą, kuris gali būti jaučiamas rankomis.

Dažnai šie navikai neskausmingi, tačiau kai kuriais atvejais gali sukelti diskomfortą ar skausmą. Kai sarkoma auga pilvo ertmėje (vadinama užpilvio sarkoma), jos simptomai dažnai gali priminti kitas pilvo ligas. Tokiu atveju pacientas gali jausti pilvo skausmus, kurie ilgainiui stiprėja.

Kai kurie pacientai pastebi kraują išmatose ar išmatas, kurios tampa tamsios, deguto spalvos - tai gali būti virškinimo trakto kraujavimo požymis. Minkštųjų audinių sarkomos rečiau pasitaiko krūtinės ląstos, galvos ar kaklo minkštuosiuose audiniuose, tačiau pasireiškus neįprastam guziukui ar patinimui šiose srityse, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Minkštųjų audinių sarkomų tipai:

• Liposarkoma: Piktybinis riebalinio audinio navikas, galintis išsivystyti bet kur, bet dažniausiai aptinkamas užpakalinėje šlaunies ir pilvo srityse.
• Raumenų audiniai skirstomi į lygiuosius ir skersaruožius.
• Neurofibromos: Būdingi žmonėms, sergantiems neurofibromatoze.
• Gastrointestinalinių stromos navikų (GIST) formavimasis pasitaiko virškinamajame trakte, dažniausiai skrandyje ir žarnyne.
• Angiosarkoma: Piktybinis navikas, išsivystantis iš kraujagyslių.

Minkštųjų audinių sarkomos diagnostikos procesas apima kelis svarbius žingsnius, padedančius įvertinti ligos išplitimo laipsnį ir pasirinkti tinkamiausią gydymo planą. Šio tipo naviko diagnostika pirmiausia pradedama nuo sarkomos biopsijos - tai procedūra, kai imamas nedidelis naviko mėginys laboratoriniam tyrimui.

Šį mėginį tyrinėja patologas, kuris mikroskopu analizuoja ląstelių struktūrą ir jų dalijimosi spartą. Tam, kad būtų galima tiksliai nustatyti ligos stadiją, atliekami radiologiniai tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT), o kartais ir pozitronų emisijos tomografija (PET).

Minkštųjų audinių sarkomos gydymas priklauso nuo naviko tipo, dydžio, vietos ir stadijos. Pagrindiniai šios srities gydymo būdai yra chirurginis gydymas, radioterapija ir chemoterapija.

Minkštųjų audinių sarkomos gydymo būdai:

• Chirurginis gydymas yra pirmasis pasirinkimas daugeliu atvejų, siekiant visiškai pašalinti naviką kartu su 1-2 cm sveikų audinių aplink jį.
• Radioterapija yra plačiai naudojama sarkomos gydymui.
• Chemoterapija naudoja vaistus, kurie naikina vėžines ląsteles organizme.

Lipoma

Lipoma - gerybinis riebalinio audinio navikas. Tai dažniausias minkštųjų audinių gerybinis navikas. Lipomos panašios į minkštus ir paslankius poodinius guzelius. Jų dydis labai įvairus: mažos lipomos būna kelių milimetrų pločio, didelės užauga iki 6 cm arba daugiau.

Lipomos būna pavienės ir daugybinės, gali atsirasti po oda, pilvo ertmėje, dubenyje, liaukose bei kitose kūno vietose. Dažniausiai susiformuoja kaklo, nugaros, krūtinės, viršutinės liemens dalies, rankų ir kojų srityse. Jų atsiradimui įtaką daro genetiniai veiksniai.

Manoma, kad lipomų supiktybėjimo tikimybė labai maža (siekia apie 0,5 %). Todėl jeigu asmuo neturi jokių nusiskundimų, gydymas netaikomas.

Dažniausiai dariniai šalinami pacientų pageidavimu dėl fizinių, psichologinių arba estetinių priežasčių. Lipomas būtina šalinti kuo skubiau, kai pasireiškia tokie simptomai:

• Keičiasi jų dydis, spalva ar forma
• Jaučiamas skausmas
• Lipomos apimtis didesnė negu 5 cm
• Darinys kliūva už drabužių
• Įtariama liposarkoma arba riebalinė cista (ateroma)
• Pasireiškia kitų nerimą keliančių simptomų

Taikomi du lipomų šalinimo būdai: klasikinis ir lazerinė chirurgija. Intervencijos metodas kiekvienam pacientui parenkamas individualiai, atsižvelgiant į darinio vietą, dydį, gylį ir kitus veiksnius.

Lipomų šalinimas lazeriu pasižymi keletu privalumų:

• Tai paprasta, lengvai toleruojama ir nelabai skausminga procedūra
• Maksimaliai išsaugomi aplinkiniai sveiki audiniai
• Būna mažiau mėlynių ir patinimų
• Nelieka randų

Kiti Dažniausiai Pasitaikantys Navikai

Kiti dažniausiai pasitaikantys navikai:

• Adenoma - tai gerybinis navikas, kuris susiformuoja iš liaukinio epitelio.
• Fibroma - tai skaidulinio jungiamojo audinio navikas.
• Hemangioma - tai kraujagyslių navikas.
• Mioma - tai lygiųjų arba skersaruožių raumenų navikas.
• Osteochondroma - tai kaulų navikas, kuris dažnai aptinkamas šalia sąnarių, pavyzdžiui, kelio, peties srityse.

Gerybiniai Odos Navikai

Gerybiniai odos navikai yra pakankamai dažnai sutinkami, jų turi kiekvienas žmogus. Nebūdingas greitas, aplinkinius audinius pažeidžiantis (t. y., invazinis) augimas. Šie dariniai auga lėtai.

Gerybinio odos naviko atsiradimo nelydi skausmas, uždegimas. Gerybiniai odos navikai neplinta į toliau esančius audinius bei organus (t. y., neduoda metastazių), taip pat jų fone nesutrinka organizmo biocheminiai procesai.

Apskritai šie odos dariniai nesukelia rimtų sveikatos problemų, nebent jie yra itin didelių matmenų ar spaudžia kraujagysles, nervų rezginius, taip pat jeigu šių darinių esti daug ir tai sukelia diskomforto jausmą.

Dažniausi gerybiniai odos navikai:

• Ateroma - gerybinis odos riebalinių liaukų navikas.
• Karpos - odos dariniai, kurių priežastis - žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija.
• Hemangioma - gerybinis odos navikas, kurį sudaro kraujagyslių ląstelės (kapiliarų, venulių, arterijų, venų, limfagyslių).
• Dermatofibroma (fibroma) - gerybinis jungiamojo audinio navikas, primenantis pusrutulio formos papulę ar mazgą.
• Keratomos - amžiniai gerybiniai odos pokyčiai.
• Ksanteliazmos - gerybiniai odos dariniai, primenantys gelsvos spalvos kiek iškilią plokštelę.
• Odos cistos - uždaros ertminės struktūros, galinčios atsirasti tiek odoje, tiek gleivinėse.
• Miliumai - tai smulkios epiderminės cistos, užpildytos keratinu.
• Lipoma - gerybinis riebalinio audinio navikas, sudarytas iš lipocitų (riebalinių ląstelių).
• Užkrečiamasis moliuskas - virusinis odos susirgimas, kuriam būdingas specifinis bėrimas 1-10 mm dydžio smulkiomis papulėmis.
• Papiloma - gerybinis odos navikas, susijęs su epidermio išvešėjimu.
• Apgamai - gerybiniai pigmentiniai odos dariniai, kuriuos sudaro tam tikros pigmentą gaminančios ląstelės - melanocitai.

Diferencijuoti gerybinį darinį nuo piktybinio bei skirti atitinkamą gydymą gali tik kvalifikuotas gydytojas dermatologas. Savigyda ir savidiagnostika jokiais atvejais nerekomenduojama ir gali sukelti daugiau žalos bei komplikuoti ligos eigą, netgi sukelti pavojų gyvybei.

Piktybiniai Navikai

Piktybinis auglys gali pažeisti bet kurį organą ar audinį, o jo augimo ir plitimo greitis priklausys nuo kiekvieno asmens individualios sveikatos istorijos ir santykio su išorės veiksniais.

• Paveldimumas - paveldimi genetiniai veiksniai sukelia apie 5-10 proc. visų vėžio atvejų.
• Jonizuojanti spinduliuotė padidina įvairių vėžinių susirgimų riziką.

Dažniausi piktybiniai navikai:

• Storosios žarnos vėžys arba kolorektalinis vėžys - storosios žarnos (gaubtinės ir tiesiosios žarnos) piktybinis navikas.
• Šlapimo pūslės vėžys - šlapimo pūslės piktybinis navikas.
• Skydliaukės vėžys - tai skydliaukės piktybinis navikas, kurio atsiradimui įtakos turi jodo trūkumas ar perteklius, rūkymas.
• Skrandžio vėžys - tai skrandžio piktybinis navikas.
• Sėklidžių vėžys - piktybinis sėklidžių navikas.
• Priešinės liaukos vėžys (prostatos vėžys) - priešinės liaukos piktybinis navikas.
• Plaučių vėžys susiformuoja plaučių audiniuose, dažniausiai iš epitelio ląstelių.
• Melanoma - piktybinis odos navikas, dažnai išsivystantis iš gerybinių odos darinių - apgamų, pigmentinių dėmių (melanocitų sankaupų).
• Krūties vėžys - navikas, susiformuojantis supiktybėjus krūties pieno liaukų skilties ar latakėlių ląstelėms.
• Kepenų vėžys - piktybinė kepenų liga.
• Kasos vėžys - piktybinis navikas, išsivystantis virškinamosios sistemos liaukoje - kasoje.
• Gimdos kaklelio vėžys - piktybinis gimdos kaklelio susirgimas, atsirandantis supiktybėjus gimdos kaklelio ląstelėms.
• Kiaušidžių vėžys - klastinga liga, neturinti specifinių simptomų.

Navikų Žymenys

Navikų aptikimui yra svarbus navikų žymenų nustatymas. Tai yra medžiagos (baltymai, biologiškai aktyvūs peptidai, hormonai, fermentai ir metabolitai), kurias sintetina navikų arba normalios ląstelės kaip atsaką į naviko atsiradimą ir vystymąsi.

Navikų žymenys paprastai nustatomi kraujyje arba kituose organizmo skysčiuose. Jie naudojami diagnostikai, gydymui parinkti, kaip prognozės veiksnys ligonio klinikinei būklei įvertinti ir stebėti (monitoringui) ligos metu ir ligos atkryčius (recidyvus) nustatyti.

Navikų žymenys skiriami į naviko antigenus, fermentus, hormonus, onkogenus ir mišrius žymenis.

Inkstų Ligos

Inkstų ligomis serga įvairaus amžiaus moterys ir vyrai. Didžiausią riziką susirgti turi tie, kurių giminėje buvo sirgusiųjų šiomis ligomis.

Dažniausios inkstų ligos:

• Ūmus inkstų geldelių uždegimas (pielonefritas) - tai infekcinė inkstų liga, kuria dažniau serga moterys.
• Inkstų akmenys. Tai viena dažniausių šeimos gydytojo aptinkamų inkstų patologijų.
• Ūmus inkstų nepakankamumas - tai per kelias valandas ar paras išsivystęs inkstų funkcijos sutrikimas.
• Lėtinės inkstų ligos. Į šią sąvoką įeina daug inkstų ligų (pavyzdžiui: akmenligė, lėtinis inkstų uždegimas, glomerulonefritas, policistozė, diabetinė ar hipertenzinė nefropatija ir kitos ligos).
• Inkstų vėžys. Vien inkstų vėžiui būdingų simptomų nėra.

Norint išsaugoti sveikus inkstus, labai svarbu kuo daugiau mankštintis, judėti, atsisakyti žalingų įpročių, sureguliuoti darbo ir poilsio režimą, vengti stresų. Todėl būtina kasdien išgerti ne mažiau kaip 1,5-2,5 litro skysčių. Sūrus, labai aštrus maistas kenkia inkstams, todėl stenkitės juo nepiktnaudžiauti.

Bazalioma

Apie 80 procentų odos vėžio (ne melanomos) atvejų sudaro bazalinių (pamatinių) ląstelių karcinoma, dar vadinama bazalioma. Tai piktybinis navikas, tačiau ne toks agresyvus kaip melanoma, jis retai išplinta į kitus organus, vystosi ir auga gana lėtai, tačiau destruktyviai.

Ši odos vėžio forma išsivysto iš giliausių odos epidermio bazinių ląstelių, todėl vadinama bazinių ląstelių karcinoma arba bazalioma. Pasaulyje bazalioma serga apie 30 procentų baltosios rasės žmonių.

Pagrindiniai rizikos veiksniai - ultravioletiniai spinduliai. Pavojingas yra ne tiek momentinis stiprus nudegimas, kiek ilgalaikis saulės poveikis. Bazaliomos dažniausiai atsiranda mažiausiai nuo saulės spindulių apsaugotose kūno vietose - ant veido, kaklo.

Geriausias gydymo metodas - chirurginis darinio pašalinimas. Paviršiuje susiformavusioms mažo skersmens bazaliomoms gydyti galima naudoti specialų gydomąjį kremą, o jei navikas didesnio skersmens, jau šešerius metus taikome fotodinaminę terapiją - vėžinės ląstelės žūsta paveiktos tam tikros medžiagos ir tam tikro ilgio spindulių. Sveikų ląstelių tai nepaliečia.

Naviko Ląstelės

Naviko ląstelė yra mažiausia naviko dalelė, turinti gyvybinių jo savybių. Sparčiai dauginasi ir auga. Nepiktybinio naviko ląstelė panaši į motininę, tik ne visai brandi. Ji neatlieka įprastų subrendusios ląstelės funkcijų (pvz., mažiau gamina sekreto).

Piktybinio naviko ląstelė gamina nevienodo dydžio ir formos dukterines ląsteles, kurios dauginasi organizmo nekontroliuojamos, nesubręsta, yra agresyvios - ardo aplinkinius audinius ir metastazuoja į kitus organus.

Kuo ląstelė mažiau panaši į savo pirmtakę, tuo ji piktybiškesnė, t. y. labiau skverbiasi į aplinkinius sveikus audinius. Piktybinio naviko ląstelė žūva nuo jonizuojančiųjų spindulių, priešnavikinių vaistų.

Navikų Skirstymas

Kliniškai navikai skirstomi į piktybinius ir gerybinius (arba nepiktybinius). Šį skirstymą lemia navikus sudarančių ląstelių ypatumai, jų augimo pobūdis ir nuo to priklausanti jų įtaka organizmui. Ypač pavojingas piktybinis navikas - vėžys.

Jis auga greitai, ardo aplinkinius audinius, plinta organizme (metastazuoja). Nepiktybinis navikas auga lėtai, (at-)stumia aplinkinius audinius, neplinta organizme į kitus organus, chirurgiškai pašalinti paprastai neatauga. Kartais šis navikas gali virsti piktybiniu.

Pusiau piktybiniais navikais vadina tuos auglius, kurie daugeliu ypatybių yra panašūs į gerybinius, bet augdami ardo aplinkinius audinius. Tokie navikai auga lėtai, šiek tiek gali įsiskverbti į aplinkinius audinius, bet į atokius audinius neplinta.

Tarp gerybinių ir piktybinių navikų grupių griežtos ribos nėra. Kai kurie gerybiniai navikai gali virsti piktybiniais (supiktybėti).

Minkštųjų Audinių Sarkomos Stadijos

Minkštųjų audinių sarkomos diagnostikos procesas apima kelis svarbius žingsnius, padedančius įvertinti ligos išplitimo laipsnį ir pasirinkti tinkamiausią gydymo planą.

Ligos stadijai nustatyti naudojama TNM sistema:

• T (angl. tumor) - naviko dydis ir išplitimas.
• N (angl. node) - ar navikas išplitęs į limfmazgius.
• M (angl. metastasis) - ar yra metastazių nutolusiuose organuose.

Pavyzdžiui, reikšmė T1 reiškia, kad navikas yra iki 5 cm skersmens, o T2 nurodo, kad navikas viršija 5 cm.

Minkštųjų audinių sarkomos gydymas priklauso nuo naviko tipo, dydžio, vietos ir stadijos. Pagrindiniai šios srities gydymo būdai yra chirurginis gydymas, radioterapija ir chemoterapija.

I stadija: Mažesniems nei 5 cm navikams gali pakakti tik chirurginio gydymo.

IV stadija: Ši stadija reiškia, kad navikas yra išplitęs į kitus organus.

Po minkštųjų audinių sarkomos gydymo itin svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją stebėsenai. Šios kontrolinės apžiūros ir tyrimai padeda užtikrinti, kad, jei liga atsinaujintų, ji būtų pastebėta kuo anksčiau.

Pirmieji keli metai po gydymo laikomi kritiniu periodu, nes būtent tuomet liga dažniausiai linkusi atsinaujinti. Pirmuosius dvejus metus rekomenduojama pas gydytoją lankytis kas 3 mėnesius, trečiaisiais ir ketvirtaisiais metais - kas 6 mėnesius, o nuo penktųjų metų ir toliau - bent kartą per metus.

Kiekvieno vizito metu gydytojas atliks būtinus tyrimus, kurie gali apimti bendrą fizinę apžiūrą ir specifinius tyrimus, tokius kaip plaučių rentgenas ar krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija (KT) kartą per metus.

Taip pat gali būti paskirtas operuotos srities ir limfmazgių ultragarsinis tyrimas arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), jei įtariamas naviko atsinaujinimas.

Svarbu! Diagnozuoti naviką ir nuo jo gydyti būtina kuo anksčiau. Lietuvoje organizuojami profilaktiniai gyventojų tikrinimai. Visi sergantys piktybiniu naviku ir daugelis nepiktybinių navikų dispanserizuojami ir gydomi onkologijos įstaigose.

Navikas šalinamas operacija, jonizuojančiais spinduliais, nuo jo gydoma priešnavikiniais ir organizmo veiklą reguliuojančiais vaistais. Veiksmingiausiai gydoma kompleksiškai ir kombinuotai.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof.

tags: #kur #gali #buti #augliai