Derybos su užsienio šalimi yra sudėtingas procesas, reikalaujantis kruopštaus planavimo ir dėmesio detalėms. Vienas iš svarbiausių aspektų yra delegacijos zonos organizavimas, kuris apima ne tik derybų vietą, bet ir visą svečių priėmimo procesą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius derybų su užsienio šalimi delegacijos zonų aspektus, pradedant nuo delegacijos sutikimo ir baigiant derybų rezultatų analize.
Užsienio derybų delegacijos priėmimas
Derybų delegacijos sutikimas ir priėmimas
Visus iki vieno atvykstančius svečius reikia pasitikti. Jeigu svečias atvyksta su žmona, jį pasitikti taip pat dera su žmona. Įspūdis apie sutikimą ir palydas ypač ilgai išlieka.
Svečių palydos į viešbutį
Svarbu užtikrinti patogų ir sklandų svečių nuvežimą į viešbutį. Transportas turi būti paruoštas iš anksto, o maršrutas - apgalvotas, kad kelionė būtų kuo patogesnė.
Mandagumo vizitas
Mandagumo vizitas yra svarbi protokolo dalis, leidžianti užmegzti asmeninius ryšius ir sukurti palankią atmosferą deryboms. Vizito metu aptariamos bendros temos, pasikeičiama vizitinėmis kortelėmis.
Derybų vieta
Derybų vieta turi būti tinkamai paruošta: patogi, reprezentatyvi ir atitikti derybų lygį. Svarbu užtikrinti, kad patalpoje būtų visa reikalinga įranga ir sąlygos sėkmingam derybų procesui.
Derybų procesas
Pasirengimas deryboms
Atidžiai ruoškis susitikimui. Turėk omeny, kad susitinki turėdamas konkretų tikslą. Tavo oponentai taip pat turi savo tikslų. Būk sąžiningas ir padorus. Tesėk ką pažadėjai. Visada prisimink su kuo bendrauji. Būk savo vietoje. Kontroliuok savo balsą, intonacijas, elgesį. Renkis tvarkingai ir atitinkamai pagal situaciją. Batai turi būti švarūs. Prisimink, kad nei tu nei tavo Tėvynė nėra nei geresnė, nei blogesnė už kitų. Gerbk savo oponento nuomonę. Tai jo nuomonė.
Derybų vedimas
Derybų vedimas reikalauja profesionalumo, diplomatijos ir gebėjimo rasti kompromisus. Svarbu laikytis darbotvarkės, išklausyti oponentų nuomonę ir argumentuoti savo poziciją.
Derybų vedimo būdai
Derybų vedimo būdai gali būti įvairūs, priklausomai nuo situacijos ir derybų tikslų. Galima naudoti tiek formalius, tiek neformalius metodus, tačiau svarbu išlaikyti pagarbą ir profesionalumą.
Derybų taktika
Derybų taktika apima įvairius strateginius veiksmus, skirtus pasiekti norimą rezultatą. Svarbu būti lanksčiam, kūrybingam ir gebėti prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos.
Konfliktų sprendimas
Konfliktai derybų metu yra neišvengiami, todėl svarbu mokėti juos spręsti konstruktyviai. Reikia išklausyti abi puses, ieškoti kompromisų ir vengti emocinių reakcijų.
Derybų rezultatų analizė
Po derybų būtina atlikti rezultatų analizę, įvertinti, ar buvo pasiekti tikslai, ir padaryti išvadas ateičiai. Analizė padeda tobulinti derybų strategiją ir taktiką.
Priėmimo organizavimas
Priėmimo rūšis (pietūs)
Priėmimo rūšis (pietūs) yra svarbi derybų dalis, leidžianti neformalioje aplinkoje aptarti svarbius klausimus ir sustiprinti tarpusavio ryšius. Pietūs turi būti tinkamai suplanuoti, atsižvelgiant į svečių pageidavimus ir kultūrines tradicijas.
Kvietimo maketas
Kvietimo maketas turi būti reprezentatyvus ir atitikti renginio lygį. Kvietime turi būti nurodyta visa reikalinga informacija: data, laikas, vieta, aprangos kodas ir kita svarbi informacija.
Svečių susodinimo už stalo plano sudarymas
Svečių susodinimo už stalo planas turi būti apgalvotas, atsižvelgiant į svečių rangą, statusą ir asmeninius ryšius. Svarbu užtikrinti, kad visi svečiai jaustųsi patogiai ir galėtų bendrauti tarpusavyje.
Centre prie stalo sodinamas svarbiausias asmuo, jam iš dešinės - pagal svarbumą antras, iš kairės - trečias, t.y. - svečias nesodinamas veidu į langą (šviesos šaltinį, o jeigu kitaip neįmanoma, reikia pasirūpinti, kad šviesa nekristų tiesiai jam į akis. Jeigu atvyksta užsienio svečiai atstovaujantys valstybinėms institucijoms, ant stalo galima statyti vėliavėles, o jei tai privačių firmų atstovai, galima apseiti ir be šito. Jeigu dalyvauja daugiau negu dviejų šalių atstovai, vėliavėlės statomos arba kabinamos pagal valstybių, kurioms atstovauja svečiai, pavadinimus -šeimininkų arba darbo kalbos abėcėlės tvarka. Išimtis šeimininkų vėliavai, kurios vietą nustato renginio organizatoriai.
Darbo pakeitimo garantija
Svarbu užtikrinti, kad visi delegacijos nariai turėtų galimybę atlikti savo darbą be trukdžių ir būtų aprūpinti visa reikalinga informacija ir parama.
Vizitinės kortelės
Dalykinių susitikimų kortelėmis keičiamasi dažniausiai. Keitimasis jomis prasideda nuo paties svarbiausio delegacijos nario ir vyksta griežtai pagal rangą, todėl iš anksto reikia žinoti, kuris iš svečių yra aukščiausias rangu. Pagal protokolą pirmasis vizitinę kortelę įteikia atėjęs asmuo. Į vizitines korteles būtina atsakyti.
Vizitinę kortelę būtina įteikti atsuktą tekstu į pašnekovą. Įteikdami ją dar kartą pasakome savo vardą ir pavardę. Gautoje kortelėje nedarome jokių įrašų. Klasikinis vizitinių kortelių dydis - 6 x 9 cm, tačiau dažniausiai pasitaikantis dydis - 5 x 9 cm. Moterims tinka ir mažesnis formatas - 5 x 8 cm, bet tai nėra taisyklė.
Vizitinėje kortelėje nurodoma:
- Pareigos. Patartina nurodyti netik savo pareigas (pvz. direktoriaus pavaduotojas), bet konkrečią veiklos sferą ar įgaliojimus (pvz.
- Tačiau verslininkai neprivalo šio reikalavimo griežtai laikytis.
Vizitinės kortelės spausdinamos tiek gimtąja, tiek užsienio kalba (dažniausiai anglų). Techniniu požiūriu labai nepatogios dvipusės kortelės, tokiose vertimas turi būti visiškai autentiškas.
Derybų etiketas ir kūno kalba
Tiek protokolas tiek etiketas - tai tam ttikros elgesio, mandagumo taisyklės, kurias privalo žinoti žmonės, nenorintys negatyviai išsiskirti iš kitų. Bendravimas, tai, daugumoje atvejų, neformalūs santykiai tarp žmonių, nebūtinai susietų dalykiniais bei tarpusavio įsipareigojimais. Dauguma bendravime naudojamų gestų visiškai vienodi visame pasaulyje. Pavyzdžiui galvos linkčiojimas reiškia sutikimą, o galvos sukiojimas į šonus neigimą.
Kūno kalba, kaip bet kuri kalba susideda iš žodžių, sakinių ir skyrybos ženklų. Lingvistikos tyrinėjimai parodė tiesioginį ryšį tarp socialinio statuso, valdžios ir jo žodyno. Todėl žmonės neturintys turtingo žodyno labiau pasikliauja ir naudojasi gestų kalba.
Delnai į viršų - nuolankumo gestas, prašytojo privilegija. Bandymas paslėpti delnus - signalas, kad pašnekovas nori nuslėpti tiesą. Dominuojančio pašnekovo neutralizavimas ir situacijos kontrolės perėmimas. Žingsnis kaire po to dešine koja įsiveržiant į pašnekovo intymią zoną (elegantiškas būdas). Rankos paspaudimas “pirštinė” - politiko. Tinka tik gerai pažįstamų žmonių tarpe. Ištiesta ranka taip pat sako apie partnerio agresyvumą.
Rankos už nugaros, vienos rankos delnu suimta kita ranka demonstruoja pasitikėjimą savimi, viršenybę virš kitų, Užtenka stresinėje situacijoje stotis į tokią pozą ir pasijausite užtikrinčiau. Kaklo kasymas dominuojančios rankos smiliumi nedaugiau penkių kartų - abejonė ir netikrumas. Kalnieriaus atitraukimas pirštu reiškia melą. Smilius vertikaliai, o nykštys remia smakrą - pašnekovas nusiteikęs kritiškai. Smakro glostymas pirštais - sprendimo priėmimo ženklas. Rankų sukryžiavimas ant krūtinės - gynybinė arba bandymo slėptis nuo nepageidaujamos situacijos ženklas.
Proksimika
Šeštajame dešimtmetyje amerikiečių antropologas Edvardas T. Holas buvo vienas iš žmogaus erdvės poreikių tyrinėjimo pionierių. Jis įvedė tterminą proksimika kilusį iš anglų kalbos žodžio proximity - artumas. Kiekvienas žmogus priklausomai nuo to kokioje vietovėje užaugo turi savo asmenini “oro gaubtą”. Baltaodžiui priklausančiam viduriniai klasei “oro gaubto” spindulys praktiškai vienodas.
Intymi zona (nuo15 iki 45 cm); Tai pati svarbiausia zona, kurią žmogus laiko savo nuosavybe. Tik patys artimiausi į ją įleidžiami.
Publikos zona (virš 3,6 m.) Kai mes kreipiamės į didelę žmonių grupę toks atstumas mums labiausiai priimtinas.
Jeigu kito asmens būvimą socialinėje ir asmeninėje zonoje mes galime pakęsti, tai įsibrovimas į intymią zoną susijęs su mūsų fiziologiniais pokyčiais. Padidėja adrenalino išmetimas į kraują, padažnėja pulsas, daugiau kraujo patenka į smegenis, raumenys įsitempia nesąmoningai bandant atremti puolimą, nes įsibrovimas gali būti sąlygotas priešiškų ketinimų. Kuo tankiau apgyvendintoje teritorijoje gyvename tuo mažesnis mūsų intymios zonos spindulys, to neturime pamiršti bendraudami su žmogumi atvykusiu iš retai apgyvendinto krašto. Nes įsibrovimas į jo įprastą intymią zoną gali būti suprastas kaip seksualinis priekabiavimas.
Derybos su Latvija dėl jūros sienos
Derybos su Latvija dėl sienos atstatymo prasidėjo 1992 m. Lietuvos delegacija bandė inicijuoti derybas dėl jūros erdvių atribojimo kartu su sausumos siena, bet latviai atsisakė, motyvuodami, kad neturi įgaliojimų. 1993 m. birželio 29 d. Biržuose pasirašyta Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutartis Dėl valstybės sienos sausumo atstatymo.
Atsakymą galima rasti buvusio Latvijos premjero M. Gailio knygoje „Šešeri metai valdžioje": „Praėjus metams po Latvijos nepriklausomybės atkūrimo du Latvijos ministrai A. Mileris ir A. Prūsis nuvyko į Jungtines Valstijas pasirašyti ketinimų protokolą dėl Sutarties rengimo su AMOCO vadovybe licencijai parduoti, kad amerikiečiai galėtų pradėti gręžimo darbus laikomu perspektyviu kvadrate E-24..." naftos ištekliams tirti ir eksploatuoti ginčytinoje zonoje, į kurią pretendavo ir Lietuva.
Kadangi Lietuvos delegacija tvirtai laikėsi savo nustatytos pozicijos, buvo bandoma inicijuoti sutarties pasirašymą premjerų lygmeniu, bet ir čia Lietuvos delegacijos nuomonė buvo nekintanti. Tada buvo pasitelktas patikrintas metodas - nomenklatūrinė medžioklė Maišiagaloje 1995 m., kurios pasekmės daugumai žinomos.
Prezidentas A. M. Brazauskas atšaukė savo parašą po Memorandumu ir dekretu nustatė naują derybinę poziciją, kuri jau buvo šiauriau ankstesnėse derybose deklaruotų linijų. Dabar Latvija, nesitikėdama sau palankios derybų pabaigos, nusprendė pasirašyti sutartį su JAV kompanija AMOCO ir Švedijos OPAB dėl telkinio eksploatacijos.
Abiejų pusių derybininkai taip pat sutarė likusiai teritorinės jūros daliai taikyti lygių minimalių atstumų principą, numatytą Ženevos konvencijoje, o dėl ekonominės zonos vadovautis Jūrų teisės konvencijos nuostatomis.
Mūsų geologinės tarnybos specialistų teigimu, galima spėti, kad teritorijoje palei abiejų valstybių jūros sieną, patvirtintą pasirašyta sutartimi, gali būti iki 100 mln. tonų naftos, tačiau be sienos sutarties Saeimoje ratifikavimo nėra galima pasirašyti Latvijos primygtinai norimų įpareigojančių susitarimų ir atlikti visų su gamtinių išteklių paieška ir eksploatavimu susijusių tyrimų.
Šiaip jau kalbėti apie kaimynų pasirašytos Jūros sienos sutarties ratifikavimo vilkinimo priežastis tampa dar sudėtingiau perskaičius jos ketvirtąjį straipsnį: 1. Ten, kur ant jūros dugno ar žemės gelmėse esantys mineraliniai ištekliai yra išsidėstę abipus teritorinės jūros ir kontinentinio šelfo ribos ir kur tie mineraliniai ištekliai gali būti visiškai ar iš dalies eksploatuojami iš kitos Šalies teritorinės jūros ar kontinentinio šelfo, Šalys, bet kurios iš jų reikalavimu ir prieš pradedant tokį eksploatavimą, pradės derybas ir sudarys sutartį dėl šių išteklių eksploatavimo sąlygų.
Kadangi Latvijos pusė supranta, kad vargu ar pavyks pakeisti ar net denonsuoti sutartį dėl jūros sienos nustatymo, todėl bando klausimą spręsti per bendros įmonės steigimą ar ekonominės sutarties ratifikavimą, kuri jiems garantuotų išteklių eksploataciją ir Lietuvos zonoje.
Ukrainos ir JAV derybos
Ukrainos delegacijos vadovas Rustemas Umerovas sakė, kad susitikimas Floridoje su JAV prezidento administracijos atstovais buvo „produktyvus ir sėkmingas“. „Mūsų tikslas - klestinti, stipri Ukraina“, - žurnalistams sakė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius R. Umerovas. „Aptarėme visus Ukrainai svarbius klausimus. JAV parodė didelį palaikymą“, - pridūrė jis.
Pasak jo, susitikimas Floridoje buvo grindžiamas ankstesnių JAV ir Ukrainos derybų Ženevoje sėkme. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio sekmadienį vykusiais Amerikos ir Ukrainos derybas vadino labai produktyviomis, bet įspėjo, kad, norint sustabdyti Rusijos karą prieš kaimynę, reikės daugiau pastangų.
Pokalbio tikslas - užbaigti derybas dėl 20 punktų taikos metmenų, kuriais siekiama nutraukti Rusijos karą prieš Ukrainą.
Donaldas Trampas pareiškė manantis, kad Vladimiras Putinas „rimtai nusiteikęs siekti taikos“, ir pridūrė, jog konkrečių terminų nemini, bet, jo vertinimu, derybų eiga gali vykti greitai. Šie žodžiai nuskambėjo po to, kai Trampas prieš pat susitikimą pranešė turėjęs „gerą ir labai produktyvų“ telefoninį pokalbį su Putinu ir užsiminė apie galimą kitą pokalbį jau po derybų su V.
Po daugiau nei 2,5 val. trukusių derybų Mar-a-Lago rezidencijoje Floridoje JAV prezidentas Donaldas Trampas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis surengė bendrą poderybinę spaudos konferenciją. Jis teigė, kad per kelias savaites turėtų paaiškėti, „vienaip ar kitaip“, ar pavyks užbaigti sandorį, ir užsiminė, jog sutarta dalis gali artėti prie ~95%. V. Zelenskis pabrėžė, kad teritorijų klausimas išlieka sunkiausias, o sprendimai turi atitikti Ukrainos teisę ir visuomenės valią.