Pirkėjo Teisės Įsigijus Prekę Su Defektais

Įsigijus prekę, ypač naudotą, pirkėjai dažnai susiduria su defektais. Ką daryti tokiu atveju? Kokios yra pirkėjo teisės ir kaip jas įgyvendinti? Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su pirkėjo teisėmis įsigijus prekę su defektais Lietuvoje.

Sutarties Sąlygos ir Įstatymų Viršenybė

Pats dažniausiai kylantis klausimas: ar galima ką nors padaryti, jeigu sutartyje parašyta, jog pardavėjas už defektus neatsako, o pirkėjas dabar ir ateityje jokių pretenzijų neturės? Taip, galima. Toks įrašas sutartyje yra negaliojantis, nes jis prieštarauja įstatymui. Įstatymas numato pardavėjui pareigą parduoti tinkamos kokybės prekę ir pardavėjas pagal sutartį ir Civilinį kodeksą (CK) atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau.

Todėl sugedus automobiliui ar atsiradus defektui, kuris trukdo automobilį naudoti pagal paskirtį, nepaisant įrašo pirkimo-pardavimo sutartyje, pirkėjas gali reikšti pretenzijas ir reikalavimus pardavėjui. Prekės pardavėjas, nesvarbu, ar tai automobilis, ar namas, ar koks nors buitinis prietaisas, privalo perduoti prekę, kuri atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. Todėl, jeigu sutartyje nenurodyti jokie defektai, vadinasi pardavėjas garantuoja, kad automobilis defektų neturi, o jeigu automobilio defektai atsirado vėliau, tai laikoma paslėptais daikto trūkumais/defektais. Žinoma reikės įrodyti, kad trūkumai/defektai sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina jo naudingumą.

Ar galima parduoti automobilį su defektais (gedimais)? Taip, galima, tačiau tai turi būti nurodyta ir aptarta pirkimo-pardavimo sutartyje. Jeigu sudarant pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas buvo aiškiai informuotas apie tai, kad yra tam tikras automobilio defektas ir jis su tuo sutiko pasirašydamas sutartį, laikoma, kad automobilis yra tinkamos būklės (susitartos kokybės).

Pirkėjo Teisė Tikrinti Prekę

Kitas dažnas klausimas iš pirkėjo pusės: jeigu prieš perkant automobilį nepatikrinau jo jokiame servise, tai jau nebegaliu nieko įrodyti ir reikalauti, nes neva sutikau su automobilio technine būkle? Pardavėjui nėra pareigos (nei įstatymas, nei pirkimo-pardavimo sutartis nenustato) privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas. Įstatymas numato, kad pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis).

Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę, jeigu įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo ar negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą. Tiesa, parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas. Jei tokios sąlygos atsiranda, galima traktuoti, kad automobilis nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį.

Esminiai ir Neesminiai Trūkumai

Ir dar vienas dažnai pasitaikantis klausimas: kas yra esminis ir neesminis automobilio trūkumas/defektas? Tiek pardavėjas, tiek pirkėjas dažniausiai supranta, ypač perkant/parduodant naudotą automobilį, jog ne dėl bet kokio trūkumo/defekto galima reikalauti pinigų grąžinimo. Įstatymas numato, kad pirkėjas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis. Pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui.

Tačiau ne retai pasitaiko atvejų, kai po tam tikro laiko (savaitės ar kelių, mėnesio ar kelių) atsiranda defektas, kuris trukdo naudoti automobilį pagal paskirtį (t. y. esminis defektas/trūkumas). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Naudotam automobiliui yra taikomi kokybės reikalavimai (pardavėjas turi garantuoti daikto kokybę).

Įstatymas (CK 6.333 str. 2 d.) numato, kad pardavėjas turi pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.

Esminiai defektai yra tokie, kurie trukdo automobilį naudoti pagal jo tikslinę paskirtį. Pažymėtina, kad teismas atsižvelgia ir į esminiams defektams pašalinti reikalingas išlaidas - jei gedimų pašalinimas reikalauja papildomų investicijų, viršijančių pusę ar daugiau automobilio kainos, šis faktas taip pat turi įtakos defektų esmingumui nustatyti. Taigi, defektas esminis ar ne, sprendžia teismas, vadovaujantis pateiktais įrodymais.

Pretenzijų Dėl Trūkumų Pareiškimo Terminas

Na ir dar vienas svarbus klausimas šia tema: koks gi yra terminas, per kurį galima reikšti pretenzijas dėl naudoto automobilio atsiradusių trūkumų/defektų? Pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos. Savaime suprantama, kad kuo daugiau laiko praeis, tuo sunkiau bus įrodyti, kad defektas buvo paslėptas pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu, o ne atsirado naudojant automobilį.

Paprastai pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Trūkumus/defektus būtina užfiksuoti automobilio remonto specialistų pagalbą, t. y. gauti apžiūros aktą, defektų šalinimo sąmatą ir pan.

Pirkėjo Teisės Nustačius Esminius Trūkumus

Kokias teises turi pirkėjas, kai vis dėl to atsiranda esminiai automobilio trūkumai? Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš įstatyme nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų:

1. kad daiktas būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės;
2. kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina;
3. kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti;
4. grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

Dažniausiai pirkėjai nori grąžinti automobilį ir atgauti sumokėtus pinigus, tačiau tai ne visada įmanoma. Ši teisių gynimo priemonė yra kraštutinė ir gali būti taikoma tik tada, kai kitais būdais nėra galimybės pasinaudoti.

Taigi, pastebėjus defektus/trūkumus, būtina kreiptis į autoservisą, kad defektai būtų aiškiai nustatyti ir užfiksuoti kartu su jų taisymo kaštais. Tuomet kreiptis į pardavėją ir tartis, kaip spręsti situaciją. Būna atvejų, kai pardavėjas sutinka su defektais ir sutinka sumokėti jų pašalinimo išlaidas, būna - sumažina pardavimo kainą ir grąžina dalį sumokėtos sumos, kartu pataisant pirkimo-pardavimo sutartį, na ir reti atvejai, bet pasitaiko - pardavėjas pasiima automobilį ir grąžina pirkėjo sumokėtus pinigus.

Tam, kad išvengti nemalonių staigmenų dėl naudoto automobilio gedimo, geriausia kuo smulkiau automobilio būklę aprašyti pirkimo-pardavimo sutartyje ir nenaudoti tokių formuluočių, kaip: „pardavėjas už defektus neatsako, pirkėjams pretenzijų neturi ir ateityje neturės“, nes jos negalioja. Pardavėjas tikrai atsako už defektus, o juos nuslėpus privalės prisiimti atsakomybę.

Labai svarbu suprasti, kad transporto priemonės detalės ir dalys natūraliai dėvisi, todėl pardavėjas, parduodamas transporto priemonę, negali prisiimti visų transporto priemonės detalių sugedimo rizikos dėl natūralaus dėvėjimosi - atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiškumą - naudotą ir ne vienerius metus eksploatuotą transporto priemonę, jos pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujos transporto savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi.

Statybos Defektai Naujos Statybos Būstuose

Įsigijus būstą, naujakuriai neretai susiduria su naujai atsiradusiais būsto defektais, apie kuriuos nežinojo, nes nebuvo informuoti pardavėjo, arba tam tikri defektai atsirado tik po kurio laiko. Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokatė Sandra Akelaitienė primena, kad įsigijusiems naujos statybos būstą - taikomos įstatymuose nustatytos garantijos. Taigi, nepaisant to, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje, pardavėjas (statytojas) jokių garantijų pirkėjui nenumatė - įstatymas įpareigoja statytoją suteikti garantiją visiems atliktiems statybos darbams.

Standartinis garantijos terminas taikomas statiniams yra 5 metai, kuris pradedamas skaičiuoti nuo pastato pripažinimo tinkamu naudoti dienos. Ši garantija taikoma pastato apdailai, įrengimui bei visiems statybos darbams. Vidinėms (nematomoms) pastato dalims, tokioms kaip pastato konstrukcijoms, vamzdynams - garantijos laikotarpis yra 10 metų. Na, o jeigu tam tikri defektai buvo statybininkų tyčią paslėpti - jiems taikoma net 20 metų garantija.

Svarbu paminėti, jog sutarčių nuostatos, kuriose yra apribojama pardavėjo atsakomybė dėl taikomų garantijų - negalioja. Įstatymas aiškiai numato, jog tiek statytojas (vystytojas), tiek rangovas privalo užtikrinti statybos darbų kokybę ne trumpesniu nei įstatyme nustatytu garantiniu terminu. Taigi, jeigu pirkėjas garantiniu laikotarpiu nustato būsto defektus - jis turi pagrįstą teisę kreiptis su pretenzija į pardavėją ir reikalauti šiuos trūkumus pašalinti arba atlyginti jų šalinimo išlaidas.

Pirkėjo teisė pareikšti reikalavimą pardavėjui pašalinti daikto trūkumus galioja visą garantijos galiojimo laikotarpį, o garantinis terminas sustabdomas tiek laiko, kiek objektas negalėjo būti naudojamas dėl nustatytų defektų, už kuriuos atsako statytojas (vystytojas). Praktikoje pasitaiko ir tokių atvejų, kai statytojas (vystytojas) pardavęs naujos statybos būstus - bankrutuoja dar nesuėjus garantiniam laikotarpiui. Tokiu atveju, pirkėjui svarbu žinoti, jog pretenzijos ir reikalavimai dėl atsiradusių statybos defektų gali būti reiškiami ne tik statytojui, bet ir tiesiogiai darbus vykdžiusiam rangovui. Dėl to, įsigyjant naujos statybos būstą rekomenduojame pardavėjo reikalauti visos statinio techninės dokumentacijos, t. y. namo sienų vidinė ar išorinė apdaila.

Įsigyjant būstą senos statybos pastate, situacija dėl garantijos termino yra kiek kitokia. Tokiu atveju, pirkėjas yra saugomas pagal nuostatas, reglamentuojančias bet kurio netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises. Tokiu atveju pirkėjas savo reikalavimą pardavėjui turi pareikšti ne vėliau kaip per 2 metus nuo būsto įsigijimo.

Svarbu pažymėti, jog pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, tik jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Pirkėjas turi pareigą įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus.

Visgi, svarbu suprasti, jog pardavėjo atsakomybė nėra absoliuti. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai apie savo teises nežinodami pirkėjai, atsiradusius statybos defektus pašalina savo lėšomis ir tik tuomet kreipiasi į pardavėją su reikalavimu atlyginti pirkėjo patirtas išlaidas. Jas atgauti gali būti sudėtinga, nes bus sunku įrodyti, kad tokie defektai apskritai buvo, ir kad jie atsirado dėl pardavėjo kaltės.

Todėl, ypatingai svarbu, kad pirkėjas iš karto pastebėjęs būsto defektus - kreiptųsi į pardavėją raštu, nurodant atsiradusius defektus bei pateikiant jų atsiradimą pagrindžiančius įrodymus, t. y. nuotraukas, filmuotą medžiagą, ekspertizės išvadas, draudiko apžiūros raštus ir kt. Pretenzijoje siunčiamoje pardavėjui svarbu nurodyti ir terminą, per kurį pardavėjas yra kviečiamas atvykti apžiūrėti ir įvertinti nustatytus defektus bei juos pašalinti. Tik gavus neigiamą atsakymą, arba jo negavus - pirkėjas gali inicijuoti teisinius veiksmus arba defektų šalinimą atlikti savo iniciatyva. Atkreipiame dėmesį, jog antruoju atveju svarbu išsaugoti visus su defektų šalinimu susijusius dokumentus, t. y.

Apibendrinant, pirkėjo teisės yra ginamos įstatymų, tačiau svarbu žinoti savo teises, terminus ir tinkamai įforminti pretenzijas, kad būtų galima apginti savo interesus.

Pagrindiniai punktai, kuriuos reikia įsiminti:

• Sutarties sąlygos negali prieštarauti įstatymams.
• Pirkėjas turi teisę patikrinti prekę prieš pirkdamas.
• Esminiai trūkumai suteikia teisę nutraukti sutartį.
• Pretenzijas dėl trūkumų galima reikšti per dvejus metus nuo prekės perdavimo dienos.

Teisių gynimo būdai:

• Prekės pakeitimas.
• Pirkimo kainos sumažinimas.
• Trūkumų pašalinimas arba išlaidų atlyginimas.
• Sutarties atsisakymas.

Garantiniai terminai naujos statybos būstui:

Šaltinis: Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“

tags: #buto #pirkimas #su #defektais